Tradiciškai šalies geografai mokslo metus baigia metodinių būrelių kelionėmis, dalindamiesi patirtimi organizuoja ekskursijas savo mokyklų mokytojams.
Pagal „Geros mokyklos” koncepsiją mokymas(is) yra partneriškas – mokytojas yra mokinio pagalbininkas tyrinėjant pasaulį, mokoma(si) pagal individualius poreikius ir pasirinkimus, pagrįstus asmenine patirtimi, siekiais, prasmės suvokimu. Mokinių turima patirtis lieka pasyvi, jei mokytojas pamokoje jos neįjungia į bendrą mokinio žinių sistemą. Marijampolės savivaldybės geografai kolegialiam mokymui(si) pakvietė įvairių bendrojo ugdymo dalykų mokytojus išmėginti mums įprastą kompleksinio teritorijos nagrinėjimo metodiką integruotose pamokose, integruojant ugdymo turinį, akcentuojant mokymo ir gyvenimo ryšį, birželio 7 d. metodinėje išvykoje į Akmenės kraštą „ Nuo dinozaurų iki XXI a. Milžinų“.
Intriguojančiame pavadinime buvo užšifruota pažintis su unikaliu Lietuvos regionu, pretenduojančiu įkurti Juros periodo parką (2014 m. Akmenės rajono savivaldybės administracija parengė Geologinio parko Akmenės rajono savivaldybėje įkūrimo galimybių studiją ir investicijų projektą. Pagal atliktą galimybių studiją galima teigti, kad Akmenės geologinio parko kriterijai visiškai atitinka Europos geoparkų kriterijus). Kelionės metu pamatėme ir palietėme net keturių skirtingų geologinių laikotarpių – permo, triaso, juros ir kvartero – metu susidariusias uolienas (devonas liko neaplankytas tos pačios Ventos slėnyje visai greta). Akmenės krašto muziejuje mokytojai apžiūrėjo juros ir triaso fosilijų, tarp jų ir dinozaurų liekanų, kolekciją, surinktą Ventos atodangose ir Šaltiškių molio karjere, vėliau patys keliavo J. Dalinkevičiaus geologinių tyrinėjimų keliais Papilėje. Menčių permo periodo klinčių karjero vaizdas sudarė nelietuviško kraštovaizdžio įspūdį, sukėlė apdainuotų Marso kanjonų asociacijas. Čia galėtų vykti bet kurio bendrojo ugdymo dalyko pamokos. Karjero kraštovaizdyje galima atlikti ir įvairius matematinius matavimus, stebėti erozinius, cheminius procesus, lavinti vaizduotę, bet kol kas Menčių, Karpėnų ir Šaltiškių karjerai turizmui nėra pritaikyti, be įmonės „Kalcitas“ darbuotojų čia lankytis nesaugu.
Daug išankstinių nuostatų apie merdėjančią Lietuvos pramonę išsklaidė ekskursija „Akmenės cemente“. Tai viena didžiausių Lietuvoje šiuo metu veikiančių įmonių, naudojančių daugiausia vietinę žaliavą ir valdomą lietuviško kapitalo. Pateikiu šiek tiek informacijos apie cemento gamybą.
Cemento gamyba prasideda nuo kalkakmenio iškasimo Karpėnų karjere ir jo sutrupinimo žiauniniuose ir plaktukiniuose trupintuvuose, sumaišymus su moliu, pirito degenomis bei smėliu. Sukamojoje krosnyje, kūrenama anglies malūnuose malta anglimi ir netinkamomis naudoti padangomis, pasiekiama beveik 1450°C, sukepinant žaliavą į cemento pusfabrikatį – klinkerį. Sukamojoje krosnyje susidarę dūmai, prieš išleidžiant juos į atmosferą, yra valomi elektros filtruose. Cementas (kaip galutinis produktas smulkių miltelių forma) yra gaunamas sumalant portlandcemenčio klinkerį su gipso (atvežamo iš Latvijos) bei kitokiais priedais tam tikru malimo įrenginiu – cemento malūnu. Vyresniųjų klasių mokinius turėtų sudominti tradicinės statybinės medžiagos gamybos procesas nuo klinčių kasimo Karpėnų karjere iki fasavimo ir pakavimo linijos.
Su ledynmečio reliktu, unikalios natūralios gamtos kampeliu – Kamanų rezervatu – susipažinta lankytojų centre ir mokomajame take. Įsidėmėjome Kamanų gamtinio rezervato simbolį – dirvinį sėjiką ir šiuo metu žydinčias tekšes. Rezervato darbuotojai paruošę 3 sričių mokomosios-pažintinės programos paketą: geografinė padėtis, gyvoji gamta, socialinis-kultūrinis pažinimas (iš viso 11 veiklų).
Ne tik lietuvių kalbos ir istorijos mokytojams patriotinius jausmus žadino Simono Daukanto muziejaus, jo kapo Papilės piliakalnyje ir paminklo lankymas. Maloni muziejaus darbuotoja priėmė mokytojus jau pasibaigus darbo valandoms, palydėjo iki miestelio apžvalgos bokšto, garsiosios penkiolikakamienės liepos, iš tikrųjų turinčios 13 augančių kamienų ir vieną nuvirtusį.
Kadangi Akmenės rajonas yra atokiau nuo tradicinių kelionių maršrutų, planuojantiems vykti analogišku maršrutu su mokytojais ar mokiniais pakartoju šios edukacinės kelionės maršrutą su minimaliu objektams skirtu laiku:
- „Akmenės cemento“ gamykla. Skirkite jai 2 val. Pasirinkite Menčių arba Karpėnų karjerą, skirkite 1 val.
- Akmenės krašto muziejus – 1 val.
- Kamanų valstybinis rezervatas – 3,5 val.
- Papilės S. Daukanto muziejaus, kapo, paminklo, penkiolikakamenės liepos, apžvalgos bokšto, atodangų lankymas – 2 val.
- Šaltiškių molio karjeras – 0,5 val.
Taigi minimaliam rajono aplankymui, įskaitant važiavimo laiką, prireiks bent 11 valandų nuo ekskursijų pradžios cemento gamykloje. Kelionės laiką nuo gyvenamosios vietos pridėkite patys. Marijampoliečiai kelyje praleido 17, tikėtina, naudingų pažintine ir dalykine prasme, valandų.
Laimutė Guogienė,
GMA Marijampolės skyriaus pirmininkė
