Šakių rajono geografijos ir istorijos mokytojų kelionė po Ukmergės kraštą

Sugrįžę po vasaros atostogų ir kupini energijos bei teigiamų emocijų mes, Šakių r. geografai ir istorikai, spalio mėnesį nusprendėme dar save palepinti edukacine – pažintine kelione į Ukmergės kraštą. Mūsų išvykos tikslas – aplankyti dvi Ukmergės gimnazijas, susipažinti su gamtos ir kultūriniais objektais, pabuvoti keliuose dvaruose ir jų edukacinėse programose.

Išvykome darganotu oru, bet Ukmergę pasiekėme jau be lietaus, tai tik sustiprino mūsų emocijas. Pirmiausia apsilankėme J. Basanavičiaus gimnazijoje. Ten mus šiltai sutiko ir priėmė gimnazijos direktorius V. Gendvilis, geografijos mokytoja metodininkė Daiva Prokapienė ir Ukmergės r. geografijos mokytojų metodinio būrelio pirmininkas Vidmantas Krikštaponis. Vėliau keliavome į šalia esančią A. Smetonos gimnaziją, kur buvome maloniai sutikti direktoriaus A. Girdžiūno ir geografijos mokytojos metodininkės Dalios Vaičiūnienės. Abiejų gimnazijų vadovai ir jų kolegos mums išsamiai ir įdomiai papasakojo apie savo ugdymo įstaigas, parodė mokymosi erdves ir kitas įdomesnes patalpas.

Smagiai nusiteikę keliavome toliau link Ukmergės piliakalnio, kuris yra Šventosios dešiniajame ir Ukmergėlės kairiajame krante, netoli jų santakos. Šis piliakalnis, kaip gynybinis objektas, buvo naudojamas 10-15 a.

1225 m. kunigaikštis Dausprungas ant jo pastatė medinę pilį ir davė pradžią gyvenvietei. Pasivaikščiojome ir po Ukmergės senamiestį, kuris Lietuvos kontekste išsiskiria tuo, jog lemiamą reikšmę miesto plėtotei turėjo gamtiniai elementai – miestelis „spraudėsi“ tarp piliakalnio ir Šventosios upės bei Vilkmergės upelio.

Pasigrožėję Ukmergės senamiesčiu išvykome į Taujėnų dvarą. Čia mus pasitiko „kunigaikštis Radvila“ – jau minėtasis Taujėnų pagrindinės mokyklos geografijos mokytojas metodininkas V. Krikštaponis. Jis aprodė dvaro teritoriją tiek viduje, tiek išorėje, supažindino su istorine jo praeitimi. Taujėnų dvaras minimas nuo XVI a. antros pusės. Klasicizmo stiliaus rūmai, statyti 1802 metais, išlikę iki šių dienų. XIX a. dvaras garsėjo savo turtingumu ir prašmatnumu, didžiausiais Lietuvoje gėlynais. Čia dvaro parko tvenkinyje pamatėme juodąją gulbę, daug nuostabių skulptūrų, turinčių simbolinę reikšmę.

Pakylėti dvaro reginių pajudėjome link A. Smetonos vasaros rezidencijos Užulėnio kaime Ukmergės r. Užugirio dvaras savo istoriją skaičiuoja nuo 1934 m., kai švenčiant pirmojo Nepriklausomos Lietuvos prezidento Antano Smetonos 60-metį, buvo nutarta jam tėviškėje padovanoti ūkį. Prezidentas A.Smetona tik kelias vasaras spėjo pavasaroti dvare – Užugirio kieme, mat 1940 m., okupavus Lietuvą sovietams, Užugirio kiemo dvaras buvo nacionalizuotas, o dar vėliau keliavo iš rankų į rankas, kol galiausiai atiteko Ukmergės r. savivaldybės administracijai.

Dabar dvare įkurta Antano Smetonos dvaro šeimos rezidencija – tai šiuolaikinis poilsis ypatingoje gamtos apsuptyje iki šių dienų išlikusiame dvare, norintiems pabėgti nuo miesto šurmulio ir pasimėgauti ramybe, gamta ir jos teikiamais malonumais. Taip pat yra muziejus, skirtas Prezidento veiklai ir istorijai. Netoli Užugirio dvaro yra Užugirio muziejus, įsikūręs rūmus primenančiame pastate, kurį krašto gyventojams padovanojo Prezidentas Antanas Smetona. Jo rūpesčiu čia 1935 m. buvo įkurta viena moderniausių Lietuvos pradinių mokyklų. Užugirio krašto muziejinį kompleksą sudaro A. Smetonos gimtojo namo pamatai, 1935 m. prezidento statyta mokykla, dvaras su žeme.

Pasmaguriavę smetoniško paveldo patiekalų šalia Užugirio muziejaus veikiančiame edukaciniame senųjų amatų centre, patraukėme namų link, kupini teigiamų emocijų, daug pamatę ir sužinoję, praplėtę akiratį ir praturtinę savąją patirtį.

Dėkojame geografijos mokytojoms D. Prokapienei ir D. Vaičiūnienei už priėmimą, palydą nuo pat susitikimo iki išsiskyrimo, už smagiai ir turiningai kartu praleistą laiką.

Gintarė Pocevičienė

Šakių rajono geografijos mokytojų metodinio ratelio pirmininkė