Tuo metu, kai Lietuva vis dar trypčioja dėl esminių švietimo reformos pokyčių, suomiai imasi itin drastiškų veiksmų – siūlo atsisakyti visų mokomųjų dalykų mokyklose, rašoma brightside.com.
Europoje į šios šalies švietimo pagrindus žvelgiama kaip į turinčius pačius aukščiausius standartus. Kaip skelbiama užsienio žiniasklaidoje, Suomija ruošiasi tikrai revoliucijai. Taigi planuojama, kad mokyklose tiesiog nebeliks matematikos, užsienio kalbos, istorijos, geografijos ir kitų mokomųjų dalykų. Taip, neįtikėtina, bet to nori suomiai.
„Šiuo metu pasaulis vis dar gyvena senųjų mokyklų tradicijų tvarka, kuri buvo ypač populiari 1900 metais. Tačiau pokyčiai yra būtini, nes šiuo metu pasaulis gyvena visiškai kitokiu ritmu“, – kalbėjo Suomijos švietimo viešųjų ryšių departamento vadovas Marjo Kyllonen.
Tačiau, ką tuomet mokiniai veiks mokykloje?
M. Kyllonen visa tai aiškina paprastai. Mokiniai mokysis tarpdisciplininiu formatu. Skamba išties gana painiai. Pavyzdžiui, kai mokiniai mokysis apie Antrąjį pasaulinį karą, jie turės į šį istorinį įvykį žvelgti iš visų įmanomų perspektyvų – geografinės, istorinės, kalbų ar net matematikos…
Tiesa, su sistema bus supažindinami mokiniai nuo 16 metų.
Taip pat žadama keisti ir dar kelis dalykus – nebeliks privalomojo sėdėjimo pamokose. Vietoje to mokiniai galės dirbti grupelėmis kur tik jiems patogu.
Šiuo metu pokyčiai jau pradedami vykdyti, tačiau grandiozinė revoliucija bus įvykdyta tik 2020 metais.
Šaltinis: technologijos.lt
Egidija
Pagyvensim – pamatysim
Vytautas
Protingai tarpdisciplinuojama! Mat dalykų integralumo kasdien — per akis. Tad karts nuo karto tenka aiškinti mokiniams, sakantiems, kad, mokytojau, čia ne chemijos, ne fizikos, ne biologijos, ne matematikos, ne kalbos pamoka, jog geografija yra itin integruojanti mokslo šaka. Neprošal būna paaiškinti, kad meteorologija yra beveik atmosferos fizika, kad derėtų skirti, kad cheminis elementas C – anglIs – nėra visai tas pats kas naudingoji iškasena anglYs, kuriose tas cheminis elementas yra esmė, bet jo gali būti labai nevienodas procentas. O argi netinka nagrinėjant naujų teritorijų užvaldymo temą paminėti, jog pirma olandai už Atlanto įkūrė Naująjį Amsterdamą, o vėliau iš jų paveržę šią valdą britai pervardijo New York’u!? — Štai ir geografijos, istorijos, kalbotyros integralumas! Sąsajų apstu, tad suomių užmojis galbūt yra prasmingas.