Vilniaus savivaldybės Grigiškių gimnazijos moksleiviai baigė visus 2017 metus trukusį kelionių maratoną „Lietuva – piliakalnių šalis“, skirtą Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui paminėti. Šie metai buvo paskelbti lietuvių kalbos, piliakalnių ir sporto metais, tad mums, tautinių mažumų gimnazijos mokiniams, trokštantiems geriau pažinti savo gimtinę, mėgstantiems sportuoti bei keliauti, šis projektas buvo labai įdomus ir smagus.
Pirmosios išvykos metu kopėm į Vilniaus Kalnų parko teritorijoje esančius piliakalnius: Kreivąjį, Stalo bei Bekešo Kalnus. Nacionaliniame lankytojų centre pamokos metu „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ susipažinome su nacionaliniais ir regioniniais parkais, atradome 10 stebuklingų spintų, kuriose „gyvena“ daug gamtos paslapčių ir išminties, studijavom savo būsimų kelionių maršrutus, rinkom medžiagą apie Neries regioniniame parke esančius piliakalnius.
Balandžio 24 d. vykom į bemaž miškingiausią Lietuvos vietą – Neries regioninį parką.
Pirmoji stotelė – Lankytojų centras Dūkštų kaime. Integruotos edukacinės lietuvių kalbos ir gamtos pamokos metu susipažinome su gamtos ir kultūros paveldo vertybėmis, stebėjome sklandančio virš upės erelio pasaulį, išgirdome neįtikėtiną gencioninio melsvio drugelio istoriją bei pasakojimą apie labai sraunias, nuolat patvinstančias upes. Dūkštos upėje vyksta ekstremalaus irklavimo varžybos, o Saidės upelio sraunius vandenis ties santaka su Nerimi kiekvieną pavasarį išbando kalnų slalomo mėgėjai.
Savo ištvermę ugdėme Karmazinų piliakalnio apylinkėse. Čia, stačiais laiptais užlipus į Velniakampio regyklą, nejučia mintimis iškyla Antano Baranausko eilės iš poemos “Anykščių šilelis”: Ar miške aš stoviu, ar danguj, ar rojuj?! Tikėdamiesi pamatyti retą, saugomą juodąjį gandrą, varlę raudonpilvę kūmutę, tritonus, pasivaikščiojome didžiausiu Lietuvos ąžuolyno mediniu, net 2 km ilgio, taku. Neišdildomą įspūdį paliko Bradeliškių piliakalnis, esantis Dūkštos upės kairiajame krante. Tai baltų kultūros palikimas iš V–VI amžiaus, Kernavės ir Vilniaus gynybinės sistemos dalis. Savo kelionę baigėme Verkšionių kaimo regykloje. Pasigrožėję Neries upės didžiausia kilpa, pavadinta Velniakampio kilpa, pasižadėjom – sugrįšim!
Paaugę, sustiprėję, tapę šeštokais ir pradėję mokytis geografijos, orientavimosi aplinkoje žinias tobulinome keliaudami dviračiais po savo miesto apylinkes – Grigiškių Salų ir Neravų piliakalnius.
Nuvykome ir į valstybinį Kernavės rezervatą, kuris 2004 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Edukacinio užsiėmimo „Archeologija – nuo tyrimo iki eksperimento“ metu keliavom į įspūdingą Kernavės istorinę praeitį, susipažinom su paslapčių kupinu archeologų darbu, bandėm „prakalbinti“ radinį ir savo rankomis paliesti tai, ką paliko mūsų protėviai prieš šimtus ir tūkstančius metų. Savo ištvermę, drąsą bei vikrumą ugdėm kopdami į penkis Kernavės piliakalnius – Aukuro kalną, ant kurio stovėjo kunigaikščio pilis, Mindaugo sosto, Lizdeikos kalną, Įgulos kalną bei Kriveikiškio piliakalnį, grožėjomės nuostabia Neries atkarpos ir pajautos slėnio panorama.
Džiaugėmės įvykdę balandžio mėnesio kelionės metu į Karmazinų piliakalnį duotą pažadą – dar kartą atvykti į Neries regioninio parko Verkšionių kaimo regyklą, pasigrožėti didžiausia Neries upės kilpa ir jau rudenine Lietuvos gamta. O ji – nuostabi!
Pavilnių regioniniame parke integruotą lietuvių kalbos, geografijos ir kūno kultūros pamoką pradėjom dešiniajame Vilnios krante, ant Pučkorių atodangos. Tai aukščiausia Lietuvoje ledynmečio suformuota atodanga, kurios aukštis 65 m, plotis – 260 m, su atsiveriančiais maždaug 20 tūkst. metų senumo sluoksniais. Prie įrengto senovinio Saulės laikrodžio pakartojom savo geografines žinias, kaip orientuotis vietovėje pagal gamtos ženklus. Po ilgos bei ištvermės reikalaujančios kūno kultūros dalies (įveiktas 5 km atstumas), pamoką baigėme Pučkorių piliakalnio viršuje.
Lapkričio 7 d. integruota matematikos, geografijos bei kūno kultūros popiete baigėme kelionių maratoną, skirtą atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti, Stirnių kaime, 6 km į šiaurės vakarus nuo Grigiškių, šalia Valų, Neries kairiajame krante.
Matematines bei geografines užduotis teko atlikti dar klasėje, žemėlapyje pasiaiškinti maršrutą bei susiskaičiuoti būsimos kelionės atstumą. Labai norėjosi Lietuvoje susipažinti su Skandinavijai būdingu kraštovaizdžiu – didžiuliais apsamanojusiais rieduliais vandenyje, stačiais upės slėnio šlaitais, milžinais medžiais, tad pasirinkome Saidės ir Neries upės santaką. Įdomi ir šalia esančio Stirnių piliakalnio istorija. Piliakalnį tik 1995 m atsitiktinai pastebėjo žinomas gamtininkas prof. R. Kazlauskas.
Įveikę labai statų, 24 m aukščio piliakalnio šlaitą, ragavom žolių arbatos, grožėjomės nuostabiais mūsų gamtos vaizdais.
Visus metus dalyvavę kelionių maratone „Lietuva – piliakalnių šalis“, gruodžio 8 d. buvom pakviesti į baigiamąją šventę, kuri vyko Pavilnių regioniniame parke, jaunųjų gamtininkų centre. Maratono partneriai – Lietuvos keliautojų sąjunga, Pavilnių-Verkių regioninis parkas, VšĮ „Kertam kampą“, Všį „Gamtos takais“ savo įsteigtais prizais apdovanojo geriausius konkurso darbų autorius iš Klaipėdos, Šiaulių, Kauno, Panevėžio bei Vilniaus apskričių. Džiaugiamės ne tik mūsų komandos įvertinimu, prizu, bet ir galimybe susipažinti su Lietuvos fauna, egzotiniais dykumų ir atogrąžų gyvūnais, sukulentiniais augalais kaktusais, akvariumų ir akvaterariumų gyventojais, varliagyviais, ropliais, vorais, retų rūšių paukščiais.
Keliaukime, pažinkime, atraskime LIETUVĄ!
Mūsų konkursinį darbą galima peržiūrėti
.
Grigiškių gimnazijos geografijos ir kūno kultūros mokytoja
Gražina Pleskevičiūtė