Naujajame tarptautiniame tyrime nustatyta, kad jei Žemės vidutinė temperatūra padidės dar 1 laipsniu, pasaulis gali susidurti su tokiu klimatu, kad pastangos mažinti išmetamųjų teršalų kiekį nebeteks prasmės.Tyrime, prie kurio prisidėjo mokslininkai iš viso pasaulio, nustatyta, kad Žemė artėja prie kritinio taško, kurį pavadino „šiltnamio klimatu“ (angl. hothouse).
©pixabay.com | CC0 |
Jei bus pasiektas šis kritinis taškas, vidutinė temperatūra pakils daugiau kaip 5 laipsniais, lyginant su priešindustrinio laikotarpio temperatūra, o tai pakels jūrų lygį 60 metrų. Jei taip nutiks, daugumoje pasaulio vietų žmonėms taps neįmanoma gyventi.
Tyrimo vadovas ir Australijos nacionalinio universiteto (ANU) profesorius Will‘as Steffen‘as teigia, kad Žemės sistemos procesai turi grįžtamąjį ryšį ir jie tuoj gali pilnai įsijungti. „Tikrą susirūpinimą kelia tai, kad vieni procesai veikia kitus – tai kaip domino efektas“, – sakė profesorius Steffen‘as.
„Kai vienas procesas pajuda į priekį, jis išjudina kitus procesus. Vidutinė globali temperatūra šiuo metu šiek tiek viršija 1 laipsnį Celsijaus, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu. Ir ši temperatūra kasmet padidėja 0,17 laipsnio“, – pridūrė profesorius.
„Tad net jei bus įgyvendintas Paryžiaus susitarimo tikslas ir temperatūra nepakils 1,5-2 laipsniais, negalime atmesti rizikos, kad tai vis tiek sukels grįžtamuosius ryšius ir Žemės sistema bus nustumta link to, kad mūsų planeta pavirs šiltnamiu“, – teigiama tyrime. „Be to, norint pasiekti dabartinius Paryžiaus susitarimo tikslus, net ir esamų iniciatyvų nepakanka.“
Profesorius Steffen‘as pripažįsta, kad ne vien tik žmonės yra atsakingi už klimato pokyčiaus, bet būtent žmonijos indėlis į šiuos pokyčius yra didžiausias. Todėl šalims būtina bendradarbiauti ir „pagreitinti perėjimą prie pasaulinės ekonomikos be emisijų“.
Tyrime apžvelgiama 10 grįžtamojo ryšio procesų ir kai kurie iš jų gali sukelti „nekontroliuojamą anglies paleidimą“ į atmosferą. Tokie procesai apima amžinojo įšalo atitirpimą, Amazonės atogražų miškų nykimą, Šiaurės pusrutulio sniego dangos sumažėjimą, Arkties vasaros jūros ledo praradimą bei Antarktidos jūrų ledo ir poliuose esančių ledo sluoksnių sumažėjimą. Tyrime nėra tiksliai nurodoma kada tiksliai būtent šie procesai galėtų įvykti, bet mokslininkai teigia, kad visą tai gali įvykti per mažiau nei du šimtus metų.
Tyrėjai taip pat perspėja, kad žmonijos judėjimas link „šiltnamio klimato“ neabejotinai sunaikins deltų aplinkas, padidins pakrantėms padarytų audrų žalą ir sunaikins koralinius rifus dar iki šio amžiaus pabaigos, o gal net ir anksčiau.
„Mes turime suvokti, kad tai jau tampa egzistenciniu klausimu. Šiltnamio klimato poveikis žmonijai bus didžiulis, kartais staigus ir neabejotinai kenksmingas“, – teigiama tyrime.
Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale Proceedings of the National Academy of Sciences of the United States of America (PNAS).
Šaltinis: delfi.lt