Joniškio „Aušros“ gimnazijos mokiniai ir mokytojai tęsia prieš metus pradėtą ciklą pamokų, skirtų Lietuvos šimtmečiui. Pernai aplankytas Vilnius ir pravesta socialinių mokslų integruota edukacinė pamoka „Valstybės pažinimas – Vilniaus miesto zonos nuo senamiesčio iki čigonų taboro“, Joniškio mieste – geografijos – istorijos integruota orientacinė pamoka „Žinomas – nežinomas Joniškis“.
2018 m. spalio mėnesį geografijos mokytoja Giedrė Motiejuitė ir istorijos mokytoja Vilma Kubilinskaitė subūrė grupę 10 – 12 klasių žingeidžių ir motyvuotų mokinių ir paragino dalyvauti integruotoje geografijos ir istorijos pamokoje – edukacinėje išvykoje „Modernistinė laikinosios sostinės Kauno architektūra“.
Edukacinė pamoka prasidėjo nuo apsilankymo Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje surengtoje parodoje „Kelyje.LT“. Moderni, interaktyvi paroda-instaliacija „Kelyje LT“ pasakoja šimtmečio kelionių ir keliautojų istorijas. Siekiame priminti, kokių neeilinių asmenybių būta Lietuvoje, kaip norėta pažinti pasaulį tuomet, kai mūsų valstybė žengė pirmuosius žingsnius ir į kokius išskirtinius žygius lietuviai leidžiasi šiandien. „Trumpai tariant, nuotraukomis, vaizdo įrašais, tekstais kalbėsime apie keliaujančius lietuvius, apie Lietuvą pasaulyje ir pasaulį Lietuvoje“, – taip šią parodą pristato pati projekto vadovė Julija Genienė. Mokiniai ne tik susipažino su Mato Šalčiaus, Antano Poškos, Vlado Vitkausko, kitų keliautojų kelionėmis, vertino Kazio Pakšto laikinosios Dausuvos idėją, bet ir turėjo sugalvoti vienai iš parodoje pateiktų kelionių 5 intriguojančius klausimus.
Toje pačioje bibliotekoje, tik vienu aukštu žemiau didelio susidomėjimo sulaukė paroda „Kvepiančių knygų salonas“. Tai be galo intriguojantis, žaismingas, skaityti, diskutuoti ir kvapų aspektu pažinti literatūrą raginantis kultūros projektas. Ekspozicijoje – 15 įdomiausių, kvapus ryškiausiai iliustruojančių knygų bei 15 jose aprašomų kvapų. Pakėlę stiklinį žvakės gaubtą ir užuodę jame paslėptą aromatą, bandėme spėti, koks tai kvapas ir kodėl šalia jo padėta būtent ši knyga.
Vėliau keliavome po Kauną. Pradžia – Kauno pilis ir Kario paminklas, Kauno senamiestis. Kauno Naujamiestyje gidas Jonas Oškinis pasakojo apie tai, kaip netikėtai tapęs Lietuvos sostine, Kaunas tapo moderniu, elegantišku ir europietišku miestu. Šis 20 metų laikotarpis paliko itin gilų pėdsaką Lietuvos architektūros ir urbanizacijos istorijoje. Per palyginti trumpą laiką Kaune buvo pastatyta naujų, reprezentuojančių jauną modernią šalį, pastatų. Pastatai turėję būti erdvūs ir funkcionalūs, šiuolaikiški, išsiskirti lietuviškumo detalėmis tiek išorėje, tiek vidaus interjere. 2017-01-10 dieną Kauno Naujamiestis įtrauktas į preliminarų UNESCO, kuris laikomas svarbiausiu turizmo prekės ženklu, sąrašą.
Didžiojoje Vakarų pasaulio dalyje po Pirmojo pasaulinio karo gan sparčiai plitusios modernizmo idėjos netrukus prasiskynė kelią ir į Lietuvą. Užsienyje studijavusių architektų atneštos į savo gimtąjį kraštą čia jos įgavo savitą formą, neretai vadinamą kaunietiškąja architektūros mokykla. Kiekvienas iš čia kūrusių architektų turėjo savitą braižą, kuris reiškėsi istoristiniais elementais, tautinio stiliaus paieškomis ar tiesiog bandymais vietinėmis sąlygomis perteikti pagrindinius modernizmo principus.
Maršrutas prasidėjo nuo Centrinio pašto rūmų – objekto, simboliškai atspindinčio Lietuvos architektūros moderniosios pasaulėžiūros virsmą. Pajutome iki šiol išlikusią Kauno tarpukario architektūrinę dvasią, kuri tebejuntama daugybėje puikiai išsilaikiusių ano laikotarpio eksterjerų bei interjerų.
Pasivaikščiojimo metu gidas supažindino su šio periodo architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Arno Funko, Broniaus Elsbergo, Stasio Kudoko ir kai kurių kitų daugiau ar mažiau žinomų kūrėjų projektuotais pastatais, atspindinčiais įvairius funkcinius tipus. O mokiniams buvo skirta užduotis rasti tautinių elementų modernistinėje architektūroje, gebėti išskirti ir vertinti modernizmo ir minimalizmo detales. Modernizmo architektūros objektuose ieškojome tautinės juostos, augalų (rūtos ar tulpės) motyvų, tarpukario pastatų formų išskirtinumų. Prisiminėme, kad gimtajame Joniškyje galėtume išskirti tarpukario Lietuvos pastatų, kuriuos iš jų priskirtume šiam etapui.
Gaila, kad, prasidėjus karo grėsmėms, trumpai egzistavusi maža, bet garsi valstybė neturėjo galimybės įgyvendinti kai kurių didelių projektų – pastatyti parengtų architektūrinių projektų – Valstybės rūmų arba Fordo automobilių surinkimo gamyklos. Sovietiniais metais intensyviai pramonintas Kaunas ir jo naujamiestis nepelnytai menkintas ir kritikuotas.
O koks modernizmas be M. K. Čiurlionio kūrybos? Tad apsilankėme ir Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejuje. Grožėjomės paveikslais, tyrinėjome ir aiškinomės simbolius, kūrėme pasakas… Mokiniai turėjo galimybę susipažinti su didžiuoju Lietuvos kūrėju visai nauju kampu – kaip Čiurlionis suvokė patriotizmą, kokia aktyvi ir įvairiapusiška buvo jo kultūrinė veikla. M. K. Čiurlionio muziejuje kaip tik eksponuota „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918 – 1940“ – ekspozicija, skirta tarpukario Kauno architektūrai. Paroda buvo eksponuota Paryžiuje, Romoje, Briuselyje ir kituose Europos miestuose. Šiandien paroda – Vilniuje, UNESCO nacionalinės komisijos sekretoriate.
Mums buvo be galo svarbu „atrasti“ Kauną iš naujo. Pamilti ir susižavėti. Apie Kauno muzikinį teatrą ir jo užkulisius pasakojo teatre dirbanti joniškietė A.Venislovaitė. Todėl galutinis akcentas – „Karmen“ spektaklis Kauno muzikiniame teatre su jame šokusiu joniškiečiu A.Tiškevičiumi patvirtino, kad į Kauną mes dar būtinai sugrįšime: kažkas tyrinėti, kažkas mokytis, kažkas gyventi. Dėkojame kolegėms geografėms Loretai Latvienei ir Genutei Kynei už patarimus, kurias parodas svarbu aplankyti geografams ir istorikams.
Kaunas – tai ne tik didžiausių Lietuvos upių santaka. Kaunas 2022 metais bus kultūros sostinė. Kaunas skelbia šūkį: „Atėjo laikas liautis buvus laikinąja ir tapti šiuolaikine sostine! “
Vilma Kubilinskaitė, Giedrė Motiejuitė
Joniškio „Aušros“ gimnazija