Praėjus daugiau kaip pusei amžiaus nuo tada, kai Japonijos ir Pietų Korėjos santykiai normalizavosi, dvi turtingos, pažangios ir bendrą grėsmę pavadinimu Šiaurės Korėja turinčios Azijos šalys vėl tolsta viena nuo kitos.
Tai, kas prasidėjo kaip Vyriausybių nesutarimai, vis labiau įtraukia ir abiejų šalių piliečius – prekių boikotų, protestų ir atšauktų atostogų forma.
Japonijos ir Pietų Korėjos istorija nužymėta konfliktais ir pralietu krauju, kai japonai Antrojo pasaulinio karo metais buvo okupavę Korėjos pusiasalį, tačiau nuo 1965-ųjų, kai šalys pasirašė dvišalių santykių pagrindų sutartį, padėtis taisėsi. Daugmaž iki praėjusių metų rudens.
Tuomet Pietų Korėjos Aukščiausiasis teismas priėmė seriją sprendimų, įpareigojančių japonų kompanijas atlyginti už karo metų darbą korėjiečiams darbininkams, rašo „The Japan Times“. Tokijas tai pasmerkė, besdamas į tą patį 1965 m. paktą.
Lapkritį Seulas oficialiai uždarė Japonijos finansuotą fondą vadinamosioms „paguodos moterims“ paremti – šios buvo karo laikų sekso vergės, išnaudotos japonų kariuomenės. Fondas pradėjo veikti 2015 metais, jam pritarė tuometė Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-hye, tačiau Moon Jae-inas, perėmęs postą po pirmtakei inicijuotos bylos dėl pluošto kaltinimų, laikosi kitokios pozicijos – jog to esą negana, ir turi nemažai šalininkų. Pietų Korėjos parlamente pasigirdo raginimų Japonijos imperatoriui viešai atsiprašyti.
Japonai įširdo. „Jei tarptautinis pažadas sulaužomas, nebeįmanoma išlaikyti ryšių tarp vienos ir kitos šalies“, – tuomet sakė šalies premjeras Shinzo Abe.
Abi valstybės yra viena kitai svarbios prekybos partnerės – prekių mainų apimties vertė siekia 85 mlrd. JAV dolerių, skaičius pateikia „The New York Times“, tačiau ekonominis pragmatizmas nesutarimų neužgožia.
Eksporto taisyklių pažeidimais Pietų Korėja kaltinantys japonai šią vasarą išbraukę ją iš privilegijuotų partnerių „baltojo sąrašo“ ir sugriežtino dalies medžiagų prekybos taisykles. Korėjiečiams, kurių ekonomika priklausoma nuo žaliavų iš Japonijos eksporto ir komponentų aukštųjų technologijų pramonei, tai nėra nereikšminga – pavyzdžiui, net 90 proc. fotorezisto pasauliui tiekia Japonija, o be šios cheminės medžiagos neišsiverčia ir korėjiečių „Samsung“ ar „LG“.
Todėl atsakas neužtruko – Seulas netrukus atšaukė savo dalyvavimą karinės žvalgybos informacijos dalijimosi sutartyje (GSOMIA).
Visa tai vyksta atidžiai stebint Jungtinėms Valstijoms, siekiančioms apriboti Šiaurės Korėjos branduolines ambicijas ir Kinijos įtaką regione. Donaldo Trumpo administracija paragino Seulą grįžti prie GSOMIA sutarties, tačiau nepanašu, jog į tai bus įsiklausyta.
Pietų Korėjos pašalinimas iš „baltojo sąrašo“ liečia bene visas japonų eksporto prekes, išskyrus maistą, drabužius ir medieną, tačiau Japonijos Vyriausybė tvirtina, kad dėl to importuotojams tik šiek tiek padaugės popierizmo, o oficialiai nurodomas sugriežtinimų pagrindas – kad prekės atsidurtų teisėtų savininkų rankose. Po šio žingsnio dalis kompanijų pradėjo kaupti kritiškai svarbios produkcijos atsargas, rašo „New York Times“.
Pietų Korėja paskelbė atsakysianti tuo pačiu – nuo rugsėjo turėtų įsigalioti Japonijos pašalinimas iš korėjiečių analogiško „baltojo sąrašo“, kuriame šiuo metu 29 valstybės. Pasyvūs neliko ir kai kurie vartotojai – Pietų Korėjoje inicijuojami japoniškų prekių boikotai, raginama rinktis vietines alternatyvas.
Kartais itin patriotiškai nusiteikę korėjiečiai imasi gėdinti gamintojus socialiniuose tinkluose, kaip kad nutiko didžiausiai Pietų Korėjos maisto pramonės kompanijai, kurios lojalumu suabejota tuomet, kai vartotojai pastebėjo japoniškų ingredientų sudėtyje, rašo „The Wall Street Journal“. Kompanija atsiprašė ir netrukus sudėtį pakoregavo.
Vietoje japoniško kačių maisto ar šokolado aktyvistai siūlo parduotuvėse žvalgytis vietinių pakaitalų, vietoje pasaulyje puikiai atpažįstamų „Hello Kitty“ lėlių – rinktis „Pororo“ personažą, pingviną, dėvintį piloto rūbus. Išmanieji korėjiečiai netgė sukūrė programėlę telefone, leidžiančią ieškoti korėjietiškų alternatyvų.
Be to, priduria „The Wall Street Journal“, Pietų Korėjos grožio konkursų nugalėtojos atsisakė vykti į tarptautinį konkursą Tokijuje, o japonų lenktyniniai žirgai nebus matomi į kitą mėnesį Pietų Korėjoje vyksiančiame renginyje.
Visgi abiejų šalių ekonominiai rodikliai pastaruoju metu nėra tokie puikūs, kad leistų įsivelti į ilgą prekybinį karą be pasekmių. Japonijos eksportas pasauliniu mastu mąžta nuo gruodžio, mažėjant paklausai, o Pietų Korėja tai pajuto netgi dar labiau. Abi šalys supranta, kad jų nesutarimai atveria nišą kinams, ir ne tik komercine prasme, tokiems gamintojams kaip „Huawei“.
Kaip „South China Morning Post“ komentavo Ryo Hinata-Yamaguchi, vizituojanti profesorė Ekonomikos ir tarptautinės prekybos koledže Pusano universitete Pietų Korėjoje, Kinija nuo seno nerimauja dėl to, kad trinarė JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos sąjunga galėtų išaugti iki globalaus aljanso, apribosiančio jos ekspansiją Ramiajame vandenyne – taip, kaip NATO užkardė Rusijos įtaką Europoje.
Kiek Kinija „gaus naudos iš konflikto tarp Japonijos ir Pietų Korėjos priklauso nuo to, kiek santykiai dar gali pablogėti“, sako portalo cituojama analitikė.
Šaltinis: lrt.lt