Mokytojai nuolat ieško idėjų, kaip įdomiau pravesti geografijos pamoką, kaip kitaip užimti mokinius, nukreipti juos įdomiai ir prasmingai veiklai, kaip žadinti juose smalsumą ir kūrybiškumą, formuoti atradimų dvasią ir pasiryžimą veikti.
Siūlomos idėjos apima veiklas, kurias galima pritaikyti mokykloje, namuose, išvykoje, dirbant pavieniui, porose ar grupėse. Daugiau kaip 30 idėjų tinka nuo 6 iki 12 klasės. Mokytojams, žinoma, reikia atsirinkti, adaptuoti ir pagal poreikį taikyti. Šiomis idėjomis nebuvo siekta išsamiai aprašyti galimų veiklų metodikos, bet pasiūlyti impulsų veikti naujoviškai ar kitaip. Gali būti, jog kai kas mokytojams jau bus žinoma, tačiau, neabejotina, kad kiekvianas čia ras naujų idėjų.
Įkurkite mokyklos geografijos centrą
Norėdami įgyvendinti šį sumanymą, turite pasirūpinti, kad Jūsų centre būtų apsčiai geografinės informacijos šaltinių. Neabejotina, kad turite sukaupę daug išteklių savo geografijos kabinete, bet, jei jie neįdarbinti ir saugomi spintose, lentynose ar kituose užkaboriuose ir mokiniams prieinami tik esant progai, jų nauda yra ribota. Todėl patartina, kad tai būtų ne tik skaitmeniniai ištekliai, bet ir įprasti žemėlapiai, geografijos atlasai, gaubliai, knygos, žurnalai ir kt. Labai svarbu, kad Jūsų centras būtų matomas mokiniams, nesunkiai prieinamas ir, žinoma, patrauklus.
Įkūrus geografijos centrą, Jums atsiveria plačios galimybės burti mokinius ir nukreipti jų smalsumą ieškoti, tirti, atrasti. Rinkitės aptarimams ir tyrimams tokias gamtos arba socialinių mokslų temas, kaip kaip vandens apytaka Žemėje, litosferos plokščių teorija, miestų modeliai ir visa tai pateikite per geografinę perspektyvą. Leiskite siūlyti temų ir idėjų mokiniams.
Milžiniško žemėlapio dėlionė
Jaunesnio amžiaus mokiniams labai patinka dirbti su žemėlapiais, ir kuo jie didesni, tuo daugiau atradimų. Įsivaizduokite, kaip mokiniai džiaugsis, kai pasiūlysite jiems sudėlioti milžiniško dydžio žemėlapį. Taigi pirmyn.
Sukurti tokį grindų arba sieninį žemėlapį Jums padės „World MapMaker“ žemėlapių rinkiniai, kuriems sudėlioti, visų pirma, turėsite pasiruošti. Rinkitės norimą žemėlapį – Pasaulio, Europos, Afrikos, Azijos ar Okeanijos. Išsispausdinkite puslapių eiles ir įveiklinkite mokinius. Nustebsite, kai pamatysite, kaip mokiniams patinka tokia veikla ir kaip ji skatina mokinių motyvaciją domėtis geografija.
Žemėlapius galite kurti kabinimui ant sienos, išdėliojimui ant grindų. Žemėlapius galite padaryti ilgaamžiškesnius, jeigu jų kvadratus užklijuosite ant steresnio kartono lapų.
Milžiniški žemėlapiai sudaro puikias prielaidas papildomoms veikloms. Antai paprašykite mokinių pririnkti atvirukų ir priskirti juos žemynams ar konkrečioms šalims. Atvirukus galima klijuoti arba kitaip pritvirtinti prie žemėlapio. Atvirukus gali papildyti iškarpos iš žurnalų, o ypač – iš kelionių katalogų. Žemėlapiams turtinti galite pasirinkti norimas temas, kurios gali sutapti su dėstoma tuo metu medžiaga. Paprašykite mokinių į didįjį žemėlapį įtraukti politinių lyderių, pasaulinio lygio asmenybių, istorinių įvykių, vietinių gyvūnų nuotraukų ir kt. Taip pat mokiniai prie žemėlapio gali kažką iš konkrečių vietų: antai prieskonius iš ten, kur jie auga, arba plunksną paukščio iš ten, kur jis gyvena ir pan. Fantazijai ir mokinių išmonei ribų juk nėra.
Kurkite žemėlapius
Žemėlapių kūryba yra viena iš naudingiausių ir mėgiamiausių mokinių veiklų. Nesvarbu, kad mokiniai geografijoje susipažįsta su žemėlapių pasauliu 6 klasėje ir galbūt jau tada mėgina kurti kelio į mokyklą ir mokyklos kiemo planus, tačiau žemėlapių kūryba turi tęstis toliau per visas klases. Numatykite savo veikloje laiko žemėlapiams kurti ir prašykite mokinių pristatyti sukurtus žemėlapius. Labai svarbu, kad mokiniai kurtų patys, nesvarbu, kokiais būdais ir kokiom priemonėm, nesvarbu, kokio dydžio teritoriją norės pavaizduoti, svarbu, kad tai darytų mokiniai ir tai, neabejotina, ugdys jų geografinį mąstymą bei gebėjimus. Tokių veiklų pabaigoje neapsiribokite tik žemėlapių paroda – paprašykite mokinių paaiškinti, kaip jie kūrė savuosius žemėlapius, ir būtinai pateikite mokiniams teigiamų atsiliepimų.
Panaudokite socialinius tinklus naudingai
Šiais laikais mokiniais neįsivaizduoja savo gyvenimo be informacinių technologijų ir socialinių tinklų, tačiau šios skaitmeninio amžiaus teikiamos galimybės vis dar mažai įveiklintos, mokiniai „gyvena” lygiagrečiame pasaulyje, kurį galima prasmingai išnaudoti.
Paprašykite mokinių užmegzti ryšį su vaikais iš kitų Lietuvos vietų ir gal net kitų pasaulio šalių. Galbūt jie turi tokių draugų, tačiau svarbi ne tik pati draugystė, bet ir bendravimo turinys. Paskatinkite mokinius dalintis su draugais informacija apie kraštovaizdį, išskirtines įdomias ir lankytinas vietas, gamtos reiškinius, taip pat informacija apie kasdienį gyvenimą ir vietos kultūrą. Mokinių laukia labai daug atradimų.
Tyrinėkite savo aplinkos žemėlapius
Google paieškos laukelyje suvedus kurios nors vietos pavadinimą ir pasirinkus žemėlapių kat
egoriją, sistema visada išmeta daug žemėlapių pasirinkimų. Paprašykite mokinių patyrinėti savo gyvenamos vietos arba mokymosi aplinkos žemėlapius. Juose mokiniai gali ieškoti žaliųjų zonų, pasekti upių tekėjimo kryptimi, įvertinti ežerų ar tvenkinių dydį, palyginti gatvių tinklą, išsinagrinėti miesto/gyvenvietės rajonų padėtį pasaulio krypčių atžvilgiu ir pan. Sudarykite mokiniams galimybę dirbti savarankiškai arba grupėse, surenkite tyrimų rezultatų pristatymą klasėje. Nedideli atradimai gali tapti dingstimi apsilankyti tose vietose ir jas patyrinėti išsamiau.
Kūrybiškai naudokite žemėlapio mastelį
Kiekviename žemėlapyje paprastai yra linijinis mastelis, rodantis santykį tarp atstumo žemėlapyje ir tikrojo atstumo vietovėje. Paprašykite mokinių pasinaudoti linijiniu masteliu ir išmatuoti tikrąjį atstumą tarp dviejų miestų ar kitų pasirinktų (galbūt jau aplankytų) vietų kuriame nors didžiajame „MapMaker“ žemėlapyje. Atstumams matuoti įprastos liniuotės nepakaks, todėl reikia pasirūpinti rulete, minkštu juostiniu metru arba plona virve. Įjunkite fantaziją ir „leiskitės” Didžiųjų geografinių atradimų ekspedicijų maršrutais, „skriskite” tolimiausiais lėktuvų maršrutais, „vežkite” krovinius per jūras ir vandenynus į Klaipėdą, „bildėkite” traukiniu iš Kinijos į Lietuvą, palyginkite tiesą ir mitus apie Panamos ir Sueco kanalo reikšmę laivybai.
Sukurkite savąjį dėlionės žemėlapį
Dėlionių žemėlapiai nėra naujiena mokinimas – kai kurie juos dėlioja nuo mažumės, tačiau grupe tai mokliniai paprastai niekada nėra darę. Naudokitės „MapMaker“ žemėlapių rinkiniais. Pirmiausia paprašykite mokinių nuspalvinti kontūrinį pasirinkto žemyno žemėlapį, kiekvienai šaliai, kiek įmanoma, naudojant skirtingas spalvas. Tada paprašykite mokinių priklijuoti žemėlapį prie kietesnio kartono lapo ir iškirpti valstybes. Kai priemonės bus gatavos – žaiskite, kas greičiau sudės žemyną. Pasidaryta priemone galima bus naudotis ir ateityje.
Nustatykite vietas
Su geografiniu tinklu mokiniai susipažįsta šeštoje klasėje, tačiau patirtis rodo, kad be kartojimo šis įgūdis nesusiformuoja, dėl to jį ugdyti reikia sistemingai. Tuo tikslu galite paruošti mokiniams geografinių koordinačių rinkinį arba pateikti užduotį jiems patiems jas užfiksuoti. Pavyzdžiui, naudojantis geografiniu tinklu žemėlapyje (lygiagretėmis ir dienovidiniais), suraskite:
aukščiausią kurio nors žemyno arba valstybės vietą;
trijų užsienio šalių sostines;
arčiausiai gyvenamos vietos esantį nacionalinį parka ir jo administracijos būstinę;
trijų upių žiotis;
tris kurios nors šalies didžiuosius miestus.
Tyrimui pasirinkti galite norimą žemyną, Šiaurės, Pietų, Rytų arba Vakarų pusrutulį.
Ieškokite ryšių
Neabejotina, kad kur begyventumėte – mieste, miestelyje ar kaime – visada tarp gretimų gyvenviečių yra koks nors ryšys, o ir didieji miestai tampriai susiję su priemiestinėmis teritorijomis, kur gyvena daug žmonių.
Išdalinkite mokiniams popieriaus lapus ir paprašykite užrašyti keturis būdus, kaip jų gyvenamasis miestas (vietovė) sujungtas(a) su arčiausiai esančiu didesniu ar kitu dideliu miestu. Aptarkite šį ryšį, įvardykite žinomus ir atraskite naujus kelius, kuriais galima ten nuvykti. Pasiaiškinkite, kas lemia šių vietų ryšį.
Pasirinkite ir įvertinkite vietą
Geografinės objekto padėties aiškinimas ir vertinimas yra vienas svarbiausių geografinių gebėjimų. Tačiau šįkart apsiribokite artimiausia aplinka. Paprašykite mokinių įsivaizduoti, kad jie savo mokyklos pastatą – tarsi tai būtų žaislinė kaladėlė –gali perkelti į bet kurią kitą vietą. Aptarkite su mokiniais, kas pasikeistų, jeigu jų mokykla atsidurtų kitoje vietoje. Paprašykite mokinių palyginti kiekvienos vietos pranašumus ir trūkumus.
Aptarkite dabartinius įvykius
Kasdien žiniasklaidos priemonės praneša labai daug naujienų, kuriose beveik visada yra geografinė perspektyva. Panaudokite tai geografijoje ir mokiniams tai tikrai patiks. Paprašykite mokinių atsinešti popierinį laikraštį su Lietuvos, pasaulio naujienomis ir pasirinkti du miestus, kurie jame aprašyti ir kuriuos galima rasti žemėlapyje. Suraskite šias vietas žemėlapyje, atlase arba skaitmeninėse paieškos sistemose. Tada liepkite mokinims (geriau nedidelėse grupėse) ištirti ir pateikti savo išvadas, kaip abu miestai yra susiję. Pavyzdžiui, miestus gali sieti žmonių migracijos keliai, oro sąlygos, ekonominiai rūpesčiai, ryšių sistemos, transporto tinklai, kultūriniai dalykai ir kt. Tirkite miestus, nepriklausomai nuo atstumo tarp jų.
Atspėkite vietą
Labai dažnai gyvenime tenka aiškinti, nurodyti, kaip rasti vieną ar kitą vietą, kaip į ją nuvykti, kur važiuoti, kur pasukti. Tuo pačiu gyvenimiška patirtis rodo, kad vieni žmonės tai daro aiškiai ir logiškai, kaip kartais sakoma, kad net aklas ras, o kitiems tai sunki užduotis ir jų patarimai mažai gelbsti. Įgyti tokių įgūdžių galima praktikuojantis ir tai labai praverčia gyvenime.
Kiekvienam mokiniui išdalinkite po sulankstytą popieriaus lapą, ant kurio iš anksto parašykite skirtingų, bet mokiniams gerai žinomų ir lengvai apibūdinamų vietovių pavadinimus. Tai gali būti artimos aplinkos objektai, taip pat Lietuvos, žemyno ar pasaulio. Paprašykite kiekvieno mokinio trumpai aprašyti jam tekusią vietą jos neįvardijant, o tada liepkite apsikeisti aprašymais su kitu mokiniu. Išsiaiškinkite, kurie mokiniai gali nustatyti vietą tik pagal jos aprašymą. Aptarkite, kodėl vienu atveju konkreti vieta apibūdinima lengviau, o kitu atveju sunkiau.
Geografija ir muzika
Taip, šis derinys puikiai tinka, ypač šiais laikais, kai Youtube kanalas leidžia akimirksniu rasti bet kurią dainą. Per ilgą muzikos istoriją sukurta nemažai dainų, kuriose įvardijami geografiniai objektai: valstybės, miestai, regionai, žemynai, upės, ežerai ir kt. Paprašykite mokinių išklausyti kurią nors su konkrečia vietove, šalimi ar žemynu susijusią dainą, pavyzdžiui, „Eelektrėnų žiburiai”, išmokti dainos žodžius ar jų fragmentą ir padainuoti. Aptarkite, kaip daina apibūdina konkrečią vietą. Kokia tai vieta ar objektas? Kokios yra jo ypatybės? Kokių dar lietuviškų ar užsienio kalbomis dainų žino mokiniai, apibūdinančių konkrečias vietas, arba liepkite sudaryti tokių dainų sąrašą. Tokią pamoką galima surengti integruojantis su muzikos bei užsienio kalbų mokytojais.
Įjunkite į pamoką šokių ritmus ir turėsite galimybę dar labiau išplėtoti idėją.
Nuoroda į geografinių dainų duomenų bazę.
Vietos pojūtis
Mūsų žodyne yra posakių, pasakymų, kurie vienaip ar kitaip susiję su geografija, kaip antai žodis „vieta”. Juk bet kuri vieta reiškia adresą, kryptį į kažką. Paprašykite mokinių sudaryti sąrašą frazių, kuriose yra žodis „vieta“. Pavyzdžiui, „pastatyti ką nors į savo vietą“, „viskam yra savo laikas ir savo vieta“, „jei aš būčiau tavo vietoje“ ir kt. Paprašykite mokinių paanalizuoti, kaip šios frazės padeda apibrėžti žodį „vieta“. Ar frazės reiškia fizines ir žmogiškąsias savybes? Jei taip, kaip? Kodėl vienose vietose mums patogu, o kitose – ne? Paprašykite mokinių apibūdinti žodžiais nusakomas ir perkeltines vietas, kuriose jie atsidūrė, ir paaiškinti, ar tose vietose jiems buvo patogu, ar nepatogu.
Stichinės nelaimės
Stichinės, arba gamtos, nelaimės yra neišvengiami reiškiniai mūsų planetoje, o žiniasklaida pasirūpina operatyviai pranešti apie tai, kas ir kur įvyko. Ilgesnį laiką sekant pranešimus apie stichines nelaimes, galima pastebėti, kad vienos ar kitos nelaimės būdingos tam tikriems pasaulio regionams, konkrečioms šalims.
Suskirstykite mokinius į mažas grupes. Paskirkite kiekvienai grupei po šalį. Tada kiekvienai grupei nurodykite pasirinkti po stichinę nelaimę, kuri realiai gali paveikti tos šalies žmones. Atsekti šį dėsningumą padės geografijos atlasas, o galbūt mokiniai ir patys jau daug žino. Išsiaiškinkite, kurios šalies gamtinės ypatybės (reljefas, klimatas, tam tikra geografinė padėtis ir kt.) gali turėti įtakos vienai ar kitai gamtos katastrofai. Kurios žmogiškosios ypatybės (išsivystymo lygis, gyventojų tankumas ir kt.) gali turėti įtakos vyriausybės gebėjimui reaguoti į nelaimę? Atkreipkite dėmesį į valstybių ekonominį pajėgumą, geografinę padėtį, kitus galimus aspektus.
Tapkite ambasadoriais
Suskirstykite mokinius į mažas grupes ir leiskite kiekvienai pasirinkti po norimą šalį. Liepkite kiekvienai grupei įsivaizduoti, kad jie – Lietuvos ambasadoriai toje šalyje. Mokiniai turėtų įvertinti, kur yra jų pasirinktoji šalis, kokia jos geografinė padėtis. Na, o tada mokiniai turėtų pamėginti įvertinti, kokių savybių reikėtų ambasadoriui tinkamai atstovauti Lietuvą būtent toje šalyje. Ką ambasadorius turėtų sužinoti apie šalį, prieš persikeldamas į ją dirbti?
Pastabumo tyrimas mokyklos apylinkėse
Išeikite su mokiniais pasivaikščioti po apylinkes arba mokyklos teritoriją ir liepkite jiems atkreipti dėmesį į gamtinius ir su žmonių veikla susijusius ypatumus. Kuo jie skiriasi nuo kitų mokyklų ar vietų? Grįžę į klasę, sudarykite visų mokinių pastebėtų gamtinių ir su žmonių veikla susijusių ypatumų sąrašą. Pasiaiškinkite, ar visi mokiniai pastebėjo ar atkreipė dėmesį į tuos pačius ypatumus. Ar buvo mokinių, kurie pastebėjo skirtingus ypatumus? Ar jie kada nors anksčiau buvo į tai atkreipę dėmesį?
Pagalba aplinkai
Paprašykite mokinių surašyti ant popieriaus lapą būdus, kuriais žmonės kiekvieną dieną veikia aplinką, pavyzdžiui, vairuoja automobilius, naudoja vandenį, išmeta šiukšles ar rūko cigaretes. Paprašykite mokinių ant kito popieriaus lapo sudaryti kitą sąrašą būdų, kaip žmonės gali veikti savo aplinką skirtingais metų laikais, pavyzdžiui, vasarą – laisto veją, rudenį – renka ir degina lapus, žvejoja ar medžioja ir pan. Palyginkite abu sąrašus, tuo tikslu panaudokite tinkamą grafinį vaizdavimą. Paprašykite mokinių aptarti, kuri veikla aplinkai žalingesnė, o kuri naudingesnė. Paprašykite mokinių pasiūlyti būdų, kaip žmonės gali pakeisti savo elgesį ir pagerinti savo aplinką.
Palyginkite senas ir naujas fotografijas
Apsilankykite bibliotekoje, istorijos, kraštotyros ar etnografijos muziejuje. Surinkite senų ir naujų savo bendruomenės nuotraukų ir jas nukopijuokite. Grįžus į klasę, liepkite mokiniams palyginti visas nuotraukas ir išsakyti savo pastebėjimus, kaip vietovė ir žmonės pasikeitė bėgant laikui. Kurie pastatai išnyko, o kurie atsirado? Kaip pasikeitė transportas? Ar senosiose nuotraukose yra tiek pat medžių, kiek jų yra naujesnėse? Paprašykite mokinių sudaryti sąrašą būdų, kuriais jūsų miesto ar gyvenamos vietos žmonės bėgant laikui pakeitė aplinką. Įvertinkite, kaip gyvenama vietovė keičiasi dabar, prognozuokite, kaip ji atrodys ateityje.
Įveiskite mokyklos sodą
Tenka apgailestauti, tačiau Lietuvoje labai mažai mokyklų, kurios turi savo sodą. Jis gali būti nedidelis, bet svarbu, kad būtų. Paprašykite mokinių padėti įveisti sodą mokyklos teritorijoje. Prieš imantis šio darbo, paprašykite mokinių išnagrinėti šiuos klausimus: kokia augmenija – gėlės, medžiai, daržovės ar vaisiai – augtų naujajame sode? Kaip reikėtų pakeisti ar paruošti mokyklos teritoriją prieš veisiant sodą? Išsiaiškinkite, ar gėlės, daržovės, vaismedžiai čia augo dar tada, kai nebuvo mokyklos. Apsižvalgykite aplink ir įvertinkite, kokia augalija būdinga jūsų vietovėje. Atkreipkitę dėmesį ir numatykite tai, kaip jūsų sodas gaus pakankamai vandens ir saulės šviesos. Kokį teigiamą ar neigiamą poveikį sodas turės mokyklos aplinkai?
Palyginkite transporto sistemas
Žodis transportas turi daug rekšmių. Ekonomikos prasme transporto sistemas suprantame kaip automobilių, traukinių, lėktuvų judėjimą, ryšius, informacijos perdavimą irk t., o gamtinės transportavimo sistemos apima oro judėjimą, erozijos procesus, potvynius ir atoslūgius, vandenynų sroves ir kt.
Sudarykite palyginamąją gamtinių ir ekonominių sistemų lentelę. Išvardykite skirtingus „keleivius ar krovinius“, kuriuos gabena šios dvi skirtingos transporto sistemos. Paraginkite mokinius galvoti apie „vertingą” krovinį, pavyzdžiui, maisto medžiagas, taip pat apie nematerialius dalykus, tokius kaip garsas, šviesa ar idėjos.
Prisitaikymas prie aplinkos
Skaitykite garsiai arba paprašykite mokinių paskaityti pasakojimų apie žmones, kurie stengėsi išgyventi netyrinėtoje ir nepažįstamoje aplinkoje. Tokių pavyzdžių apsčiai Žiulio Verno romane „Paslaptingoji sala”, Danielio Defoe „Robinsonas Kruzas“ ir kt. Puikiu tyrimo objektu gali tapti kino filmas „Žydroji pakrantė” ir pan. Aptarkite būdus, kuriais romanų ar fimų personažai išmoko prisitaikyti prie aplinkos. Kaip ir kur jie rado maisto, drabužių, kaip pasirūpino pastoge? Kaip pasikeitė aplinka, kai jie pradėjo kurti naujus namus? Visa klase aptarkite ir palyginkite būdus, kaip herojai sėkmingai ar nesėkmingai prisitaikė prie aplinkos. Paprašykite mokinių nustatyti tokias pasaulio vietas, kuriose žmonės turi prisitaikyti prie ypač atšiaurios, nesvetingos aplinkos, jei nori išgyventi.
Mokykitės iš meteorologo
Pakvieskite sinoptiką, meteorologą į pamoką ir paprašykite kartu su mokiniais aptarti klimato sąlygas Lietuvoje ar jūsų apylinkėse praėjusiame amžiuje. Ar yra duomenų, rodančių klimato pokyčius? Jei taip, kokios galimos to priežastys – pavyzdžiui, urbanizacija, pramonė, intensyvus transportas? Kur vasaros mėnesiais yra šilčiau – mieste ar kaimiškoje aplinkoje? Kodėl?
Patyrinėkite religiją
Paprašykite mokinių internete paieškoti vietinių arba regiono bažnyčių ir sudaryti įvairių religinių grupių, gyvenančių šioje teritorijoje, sąrašą. Liepkite mokiniams išsiaiškinti pasirinktų religijų kilmę. Tada paprašykite pasaulio žemėlapyje pažymėti kiekvienos religijos kilmės centrą. Dėl kokių priežasčių šios religijos pritapo ir išplito Lietuvoje ar konkrečiame jos regione? Kurie istoriniai, politiniai ir kultūriniai veiksniai tai nulėmė?
Kur tai pagaminta?
Sudarykite 10 klasėje esančių daiktų, pagamintų Lietuvoje, sąrašą. Tai gali būti drabužiai, pieštukai, knygos, kiti daiktai. Kiek mokiniai gali išvardyti klasėje esančių daiktų, kurie buvo pagaminti kitose šalyse? Pasirinkite kelis daiktus, pavyzdžiui, suolą, šviestuvą, drabužius ir aptarkite jų gamybai reikalingas žaliavas, labiausiai tikėtiną gamybos vietą bei labiausiai tikėtiną transportavimo iš gamybos arba pardavimo vietos į mokyklą formą.
Patyrinėkite bendravimo ypatumus
Patyrinėkite, kaip žmonės jaučiasi – asmeniškai, politiškai ir technologiškai – kai gali laisvai reikšti mintis, bendrauti ir susisiekti vieni su kitais? O kaip žmonėms jaučiasi, kai jiems trukdoma bendrauti, susisiekti vieni su kitais ir keistis mintimis bei idėjomis? Trikdžiais tam gali būti politinė cenzūra, geografinės ar kalbos kliūtys. Kas vyksta, kai žmonės negali bendrauti vieni su kitais?
Kaip sklinda idėjos?
Aptarkite klasėje įvairius idėjų sklaidos iš vienos vietos į kitą būdus, pavyzdžiui, muzikos, naujienų, literatūros, praeities pasakojimų. Paklausinėkite artimųjų, kuo vyresnių, kaip jų jaunystės laikais sklido tokios idėjos? Kas pasikeitė per tą laiką? Kaip idėjų sklaidą galima skatinti ir kaip riboti? Kodėl tai daroma ir kas tai daro?
Palyginkite judėjimo tipus
Palyginkite kraujo ir maistinių medžiagų judėjimą žmogaus kūne su žmonių ir gamtos išteklių judėjimu sausumoje ir vandens telkiniuose. Kas nutinka kraujo judėjimui, kai atsistojame ant galvos? Kaip jaučiasi žmogus, kai maistas netinkamai juda virškinimo sistema? Kas nutinka transporto judėjimui mieste, kai sugenda šviesoforai? Nurodykite mokiniams, kad žodį „spūstis“ vartojame žmonėms, sergantiems peršalimo ligomis, taip pat vietoms, kuriose ypač intensyvus eismas. O kaip juda idėjos? Kas nutiktų, jei prekės, idėjos ar žmonės nustotų judėti?
Tyrinėkite skirtingas geografines aplinkas
Priminkite mokiniams pagrindines geografines zonas ir jų išskirtinius bruožus, pavyzdžiui, savanų, dykumų, drėgnųjų atogrąžų miškų, kalnų ir poliarinių regionų. Suskirstykite mokinius į grupes ir kiekvienai iš jų paskirkite po tam tikrą geografinę zoną. Paprašykite mokinių sudaryti daiktų ir priemonių, kuriuos jiems reikėtų pritaikyti skirtingose gamtinėse aplinkose, sąrašą. Tos priemonės ar daiktai gali būti maistas, drabužiai, repelentas nuo vabzdžių, įvairūs įrankiai ir pan. Kuriuos daiktus reikėtų įsigyti iš anksto? Kurie daiktai žmonių, gyvenančių atogrąžų miškų regionuose, yra tokie patys arba panašūs į tuos, kuriais naudojasi kalnuotose vietovėse gyvenantys žmonės? Kurie daiktai būdingi tik vienai kažkuriai geografinei zonai? Kurie daiktai gaminami tik tame regione? Kurios prekės yra importuojamos? Kurie daiktai yra gyvybiškai būtini tam tikroje aplinkoje gyvenantiems žmonėms?
Padalinkite savo miestą į rajonus
Paprašykite mokinių miesto, kuriame gyvena, arba artimiausio didesnio miesto žemėlapyje suskirstyti miestą į rajonus, pavyzdžiui, gyvenamuosius, rekreacinius, komercinius, pramonės, administracinius. Kiek tokių miesto rajonų jie gali įvardyti? Kokias vienijančias savybes sudaro kiekviena išskirta miesto dalis? Ar klasės mokiniai gyvena skirtinguose miesto rajonuose? Paprašykite mokinių pasirinkti papildomas savybes ir perskirstyti miestą į naujus rajonus. Kurios rajonų ypatybės sutampa? Į kiek skirtingų rajonų mokiniai gali suskirstyti savo miestą?
Klimato regionai
Paprašykite mokinių naudoti „National Geographic Education“ interaktyvų „MapMaker Interactive“ klimato srities 1 puslapį – klimato zonos. Priskirkite mokinių grupes kiekvienai klimato zonai arba nurodykite jiems konkrečius regionus klimato zonose, pavyzdžiui, drėgnas pusiaujo klimatas Pietų Amerikoje ir Pietryčių Azijoje. Išsiaiškinkite, kaip žmonės, gyvenantys skirtingose klimato zonose, rengiasi. Kokius skirtingus maisto produktus valgo? Įvardykite sutampančius skirtingų regionų ypatumus. Mokiniai gali atlikti panašius palyginimus ir kituose žemėlapiuose.
Stebėkite orus
Paprašykite mokinių sekti orus ir aptarti, kaip keičiasi vaizdas sinoptiniuose žemėlapiuose. Antai slenkant ciklonui iš vakarų ar šiaurės vakarų kasdien jo sinoptinis vaizdas bus kitoks. Paprašykite mokinių prognozuoti, kaip pasikeis orai per vieną ar kelias dienas, savaitę. Aptarkite su mokiniais jų paruoštas prognozes ir patikrinkite jų tikslumą.
Pažaiskite platumos ir ilgumos žaidimą
Pateikite mokiniams geografinių koordinačių sąrašą ir nurodykite, kad jie naudotų įprastus popierinius geografijos atlaso žemėlapius, gaublius arba internetinius žemėlapius, kuriuose aiškiai matyti lygiagretės ir dienovidiniai ir būtų galima tiksliai nustatyti pateiktų geografinių koordinačių vietą. Arba iš pradžių paprašykite mokinių spėti ir bent apytiksliai nustatyti geografinių koordinačių vietą ir tik vėliau panaudoti žemėlapius ir įsitikinti kurie spėjimai buvo artimiausi.
Aptarkite keliones
Bet kada, kai mokiniai grįžta iš kelionių su savo šeima, paprašykite jų pristatyti klasei informaciją apie valstybę, regioną ar šalį, jos žmones. Atsivežtos nuotraukos, žemėlapiai ir suvenyrai labai pagyvins tokius pasakojimus.
Ištirkite regioną
Liepkite mokiniams penkias savaites tirti vieną regioną, kiekvieną savaitę pateikdami po naują temą. Tyrinėkite klimatą, reljefo formas, gyventojų skaičių, tautines grupes, religijas, įdomias to regiono vietas.
Informaciją, remiantis asmenine ir mokytojų patirtimi, užsienio šaltinių pavyzdžiais parengė
geografas Rytas Šalna
Gitana
Dėkui, už taip išsamiai ir gražiai sudėliotas mokinių įveiklinimo idėjas!!! Geografijos magija tame ir yra, kad norisi viską išbandyti!
danguole68@gmail.com
Dėkoju už pateiktas idėjas.