Trečiadienį Lietuvos abiturientai laikė geografijos egzaminą. Šiemet jiems teko įvairiausių temų klausimų – apie pabėgėlius, klimato kaitą, Indijos pramonę bei gyventojų piramides. Trys skirtingų regionų geografijos mokytojai komentuoja, ką mano apie šių metų užduotis ir kaip reikėjo atsakyti į sudėtingesnius klausimus.
* Egzamino užduotis rasite čia.
** Preliminarūs geografijos VBE atsakymai yra čia.
Mažeikiškiai džiaugėsi klausimu apie gimtąjį miestą
Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos mokytojas Dainius Stasys lygina šių metų egzaminą 7 – 8-erių paskutinių metų kontekste.
„2019-aųjų metų egzamine kai kurios užduotys buvo tokios sunkios, kad po jo net respublikinių olimpiadų dalyviai grįžo su ašaromis akyse. Šiemet egzaminas buvo adekvatus,“ – lygina mokytojas.
D.Stasys džiaugiasi, kad spėjo su moksleiviais pakartoti visas temas, kurios pasirodė šių metų užduotyse.
„Kai mažeikiškiai egzamino lape pamatė užduotis apie gimtąjį miestą, jie „susileido“ iš džiaugsmo,“ – šmaikštavo D.Stasys.
Visgi ne visos užduotys buvo lengvos. Pasak mokytojo, egzamine tradiciškai išlaikyti trijų lygmenų klausimai.
„Kiekviename bloke pirmieji klausimai buvo patenkinamo lygmens, vėliau – vidutiniai, galiausiai – sudėtingesni. Taip turi būti, nuo to nepabėgsime,“ – vertino D.Stasys.
Abejoja dėl 27.3 klausimo formuluotės
Vieno klausimo formuluotė mažeikiškiui pasirodė klaidinga. Dešimtame puslapyje, 27.3 klausime rašoma: „Lietuvoje Nemuno baseinas apima apie 72 proc. šalies teritorijos. Kurių upių baseinams priskiriama likusi šalies teritorijos dalis. Įvardykite dvi upes.“
Pasak mokytojo, paskutinis sakinys formuluotėje yra perteklinis, kadangi klausiama ne apie upes, o apie upių baseinus. Kai kurie moksleiviai suabejojo, ar reikėjo paminėti kažkurias konkrečias upes iš atitinkamo baseino, nors iš tiesų turimi omenyje upių baseinai. Klaida menka, bet geriau, kad jų nebūtų. Kitos užduotys, pasak mokytojo, šiemet suformuluotos aiškiai.
Į 29.3 klausimą mokytojai pateikia skirtingus atsakymus
29.3 klausimas „Nurodykite dvi priežastis, kodėl geografinės zonos Šiaurės Amerikoje yra išsidėsčiusios šiaurės – pietų kryptimi“ šiek tiek suglumino Plungės „Saulės“ gimnazijos mokytoją Ingridą Tamošauskienę. Pasak mokytojos, geografijoje žinoma, kad šios zonos yra taip išsidėsčiusios tiek Šiaurės Amerikoje, tiek ir kituose žemynuose, tai yra savaime suprantamas dalykas ir to priežastys įprastai nenagrinėjamos.
Dėl atsakymo į šį klausimą mokytoja konsultavosi su Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentu Rytu Šalna. Po pasitarimo jiedu nusprendė, kad reikėjo atsakyti, įvardijant šias dvi priežastis: 1) dėl Koldirjerų kalnų, 2) dėl geografinės platumos.
Tuo tarpu mokytojas Dainius Stasys pateikia savo atsakymo variantą. Jis nurodo šias dvi priežastis: 1) reljefo ruožuotumas – kalnai ir lygumos išsidėsto Šiaurės ir Pietų kryptimi, 2) žemyno pakrantėse teka šiltosios ir šaltosios vandenynų srovės.
Pabrėžiame, jog tai yra preliminarūs atsakymai. Galutinius atsakymus pateiks vertintojai.
Šiemet reikėjo mąstyti, o ne „kalti“
Utenos Dauniškio gimnazijos mokytoja Ligita Pelikšienė mano, jog pasirodymas egzamine iš dalies priklauso nuo to, ką savo pamokose akcentuoja konkretus mokytojas. Ji džiaugiasi, kad jos konsultacijose šiemet vyravo klausimai, kurie kaip tik ir pateko į šių metų egzaminą.
L.Pelikšienė pastebi, kad geografai išmoko egzamino užduotis formuluoti taip, kad priverstų mokinį mąstyti, o ne „kalti“. Kai kuriuose klausimuose moksleiviams teko analizuoti šaltinius ir savarankiškai priimti sprendimą, kaip atsakyti. Sudėtinės užduotys šiemet mokytojai pasirodė praktiškai pritaikomos, derančios su šaltiniais.
D.Stasiui sudėtingesnė pasirodė užduotis apie Indijos pramonę, išsivystymo lygį (28 klausimas). Jai atlikti reikėjo ne tik daugiau žinių, bet ir savarankiško moksleivių mąstymo.
„Čia „neiškalsi“, reikia tikro suvokimo,“ – užduotį komentavo mokytojas.
Geografas džiaugiasi, kad dvi paskutinės užduotys reikalavo moksleivių mąstymo, įžvalgų, gebėjimo palyginti, o ne tik formalių žinių.
Aktualios temos – apie pabėgėlius bei klimato kaitą
L.Pelikšienė pastebi, jog nemažai dėmesio egzamine pareikalavo topografinis žemėlapis, svarbus ir naudingas praktiniame žmogaus gyvenime. Klimato kaita yra šių dienų „arkliukas“, apie tai daug kalbama viešojoje erdvėje. Klausimai, susiję su gyventojais taip pat yra svarbūs ir aktualūs.
Mokytojai Ingridai Tamošauskienei taip pat patiko klausimų aktualumas. Temos apie pabėgėlius, gyventojų amžiaus ir lyties piramidės, klimato atšilimo klausimai buvo laukti ir tikėtini. Mokytoja pastebi tendenciją, jog pastaraisiais metais į egzaminus įtraukiama vis daugiau pramonės temos.
Tuo tarpu D.Stasys šiemet nesitikėjo sulaukti klausimo apie pabėgėlius, migrantus, kadangi ši tema buvo pernai metų egzamine. Prieš keletą metų egzamine taip pat buvo pasitaikęs klausimas apie klimato kaitą. Matyt, egzamino sudarytojai stengiasi pritaikyti klausimus šių dienų aktualijoms.
Nuotolinis mokymas – ne kliūtis
Mokytojas D.Stasys stebisi, jog stipriausieji jo mokiniai, atrodo, puikiai išsprendė sudėtingiausias užduotis, tačiau suklydo pačiose paprasčiausiose. Gali būti, kad stiprieji mokiniai tiesiog per daug ieško kažko paslėpto, sudėtingo.
„Gamtinės geografinės zonos yra „daugiametis pjūklas“. Kartok nekartojęs, sakyk nesakęs, bet mokiniai apsisuka ir vėl pamiršta. Šiame egzamine buvo klausimas apie savanas. Stiprieji mano mokiniai sakė, kad parašė, o dėl silpnesniųjų nesu tikras. Moksleiviai skundžiasi, kad jiems painiojasi savanos, kietalapiai miškai. Sunkumų kylą, atsiradus poreikiui kompleksiškai susieti klimatą, augaliją, dirvožemį ir kitus požymius,“ – patirtimi D.Stasys.
Visgi mokytojas nelinkęs manyti, jog nuotolinis mokymas moksleiviams yra rimta kliūtis.
„Kiekvienas moksleivis turi pasirinkimą, ar, prisijungus prie nuotolinės pamokos dirbti ir klausyti, ar vis vaikščioti į virtuvę ir gerti kavą. Gaila, kad mokiniai vis dar geriau supranta prievartinį mokymą, nei nuotolinį. Tikėkimės, kad nuo rudens jau grįšime atgal į prievartinį,“ – ironizuoja mokytojas.
Šaltinis: kurstoti.lt