Nors vasara Šiaurės pusrutulyje dar tik įpusėjo, ekstremalių reiškinių jau užfiksuota ir jų, deja, daugėja. Tuos reiškinius lemiančios aplinkybės, kaip antai karštis, vandenyno atšilimas ir pakitusios oro sąlygos, greitu laiku nepasišalins, o šitai reiškia, kad ateity galima laukti ir blogiausio. Kad šita vasara bus ypač negailestinga, sinoptikai žinojo prieš kelias savaites, tačiau daugėjantys rekordiniai rodikliai ir nelaimės vis viena šokiruoja.
Oregone siūbtelėjusi karščio banga pareikalavo 60 žmonių gyvybių, o Britų Kolumbijoje aukų skaičius viršija 300.
„Šiuo metu tendencija tiktai įgauna pagreitį“, – nurodė Judah Cohenas, vadovaujantis rizikos vertinimu užsiimančios įmonės „Verisk“ Atmosferos ir aplinkos tyrimų dalinio sezoninių prognozių grupei.
JAV tapo pirmaujančia šalimi pasaulyje pagal ekonominius nuostolius, nulemtus su klimatu susijusių nelaimių: nuo 1998-ųjų iki 2017-ųjų patirti nuostoliai sudarė 944,8 mlrd. dolerių (796,3 mlrd. eurų) sumą. Antroje vietoje atsidūrė Kinija su 492,2 mlrd. dolerių (414,8 mlrd. eurų), o trečioje – Japonija su 376,3 mlrd. dolerių (317,2 mlrd. eurų). Šių duomenų šaltinis – Jungtinių Tautų Nelaimių rizikos mažinimo biuras.
Remiantis JAV Nacionalinių informavimo apie aplinką centrų (NCEI) pateikta informacija, per 1980–2021 metų laikotarpį ekstremalių oro sąlygų padariniai kasmet iš JAV pareikalaudavo vidutiniškai 45,4 mlrd. dolerių (38,3 mlrd. eurų). Praėjusiais metais teko išgyventi maždaug dvi dešimtis po milijardą atsiėjusių katastrofų, per kurias žuvo 262 žmonės ir kurių bendra nuostolių suma – 96,4 mlrd. dolerių (81,2 mlrd. eurų).
Tokių nelaimių, deja, nutinka vis dažniau.
Šių reiškinių priežastis darosi vis akivaizdesnė: tai – klimato kaita. Pavyzdžiui, visiškai neseniai Čekiją nusiaubęs tornadas kilo dėl to, kad po šalto ir drėgno pavasario birželį užėjus rekordiniams karščiams atmosferoje pagausėjo potencialios energijos, kuri ir nulėmė meteorologinį kataklizmą.
Austrijos centrinio meteorologijos ir geodinamikos instituto mokslininkai nurodė, kad priežastimis tapo dėl klimato kaitos įsivyravusi aukštesnė temperatūra. Prasiautęs ciklonas pareikalavo penkių žmonių gyvybių.
Nors kęsti dramatiškai kintančių oro sąlygų padarinius tenka kone visam pasauliui, JAV tenkantys smūgiai – akivaizdžiai skaudžiausi. Šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyje susidariusi šalto vandens supama šilto vandens masė sukuria aukšto slėgio ruožą, nukreipiantį sraunias sroves ir žiemos audras nuo Kalifornijos ir lemiantį sausras pietvakarinėje dalyje, nurodė Jennifer Francis, vyriausioji ekspertė iš Woodwello klimato tyrimų centro.
Minėtą ruožą, tikėtina, stiprina dėl klimato kaitos tirpstantis Arkties vandenyno ledas. Visas mechanizmas šiemet suintensyvėjo, kadangi Ramiajame vandenyne buvo užfiksuotas La Nina reiškinys, siejamas su sausesniu oru Kalifornijoje ir Vakaruose.
„Kadangi ledas šioje vietoje tirpsta, vandenynas vasarą absorbuoja daugiau šilumos, kuri rudenį ir žiemą išsiskiria į atmosferą, – paaiškino J. Francis. – Papildomas karštis suintensyvina ruožą, todėl sausrų tikimybė tik didėja.“
Kaip rodo JAV sausrų stebėsenos žemėlapis, neįprastai sausi orai yra apėmę daugiau nei 98 proc. vienuolikos vakarinių JAV valstijų teritorijos, o sausra nusistovėjo daugiau nei 93 proc. minėtų valstijų teritorijos. Dėl įsivyravusios sausros praeitą mėnesį buvo paskelbta miškų gaisrų grėsmė, nurodė meteorologė Gina Palma iš JAV žemės ūkio departamento.
Remiantis Nacionalinio tarpžinybinio gaisrų centro pateikta informacija, liepą didesnė nei įprastai grėsmė prognozuojama teritorijoje, plytinčioje nuo Ramiojo vandenyno šiaurės vakarų iki Uolinių kalnų rytuose bei apimančioje pakrantės ir Siera Nevados ruožus Kalifornijoje.
Rugpjūtį pavojaus zona, esą, išsiplės apimdama Montaną ir nusidriekdama iki Šiaurės bei Pietų Dakotų. Minėtina, kad tokia padėtis numatoma praėjus tiktai metams po rekordiškai plataus masto gaisrų, išdeginusių ištisus Kalifornijos ir Kolorado regionus.
Nuo metų pradžios iki birželio 29-osios visoje JAV teritorijoje buvo užregistruota daugiau nei 30 tūkst. įvykusių miškų gaisrų, ir tai sudaro net 25 proc. visų nuo 2020-ųjų kilusių gaisrų. Bendras išdegintas plotas sudaro daugiau nei 1,4 mln. akrų (566,5 tūkst. hektarų) – tiek pat, kiek pernai, ir vis dėlto mažiau nei vidutiniškai.
Atlanto vandenyne jau prasidėjo uraganų sezonas
Priešingame šalies pakraštyje – nuo Meksikos įlankos iki Meino įlankos plytinčioje teritorijoje – žmonėms teks susidurti su dar vienu, kaip prognozuojama, padidinto intensyvumo uraganų sezonu. Tas pats nusimato ir Karibų, Centrinės Amerikos bei Kanados gyventojams.
Nors 2020-aisiais užregistruoto 30-ies audrų rekordo šiemet pasiekti nepavyks, 14-os uraganų sezono vidurkis greičiausiai bus viršytas. Penki Atlanto vandenyne jau įvyko.
„Šis sezonas prasidėjo išties audringai, – pakomentavo Philas Klotzbachas, pagrindinis Kolorado universiteto teikiamų uraganų prognozių sudarytojas. – Nors apskritai ankstyvas aktyvumas nėra laikomas būsimo sezono rodikliu, ciklonams susiformavus rytinėje ir centrinėje tropinės Atlanto juostos srityse iki rugpjūčio, atsiras pagrindo kalbėti apie labai intensyvų sezoną.“
Prieš keletą dienų atogrąžų ciklonas Elsa nusidriekė daugiau nei per tūkstantį kilometrų į rytus nuo Priešvėjinių salų ir kliudė Dominiką, Grenadą bei Martiniką, priklausančias būtent tam arealui, dėl kurio nerimauja Ph. Klotzbachas.
Specialistas atkreipė dėmesį ir į tai, kad oro temperatūra Atlanto vandenyno teritorijoje yra aukštesnė už vidutinę, be to, atitinka didelio aktyvumo sezonu užregistruojamą temperatūrą.
Daugelis Karibų, Centrinės Amerikos ir JAV regionų lig šiolei nesugebėjo atsigauti po ankstesnių uraganų sezonų. 2020-aisiais nuo paeiliui siautusių uraganų nukentėjo Luiziana, Hondūras ir Nikaragva, o uraganai Jota ir Eta nusinešė šimtus gyvybių Centrinėje Amerikoje.
Remiantis Jungtinių Tautų ir vyriausybių apskaičiavimais, prasiautusios stichijos Hondūre, Gvatemaloje ir Nikaragvoje padarytą žalą reikėtų vertinti 3 mlrd. dolerių (2,5 mlrd. eurų).
„Dėl klimato kaitos sunkėja šių pažeidžiamų bendruomenių gyvenimas“, – per gegužę duotą interviu konstatavo Tomas Cotteris iš Virdžinijoje įkurtos humanitarinės organizacijos „Project HOPE“, vadovaujantis reagavimo į nelaimes ir pasirengimo joms komandai.
Atšilimas Arktyje daro poveikį visam pasauliui
Kolumbijos universiteto Tarptautinio klimato ir visuomeninių tyrimų instituto prognozėmis, rugpjūtį daugelyje JAV rytinių ir vakarinių dalių, Rytų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose laukiama aukštesnės nei įprasta oro temperatūros.
Vis tik stipriausiai klimato atšilimo poveikis bus juntamas Grenlandijoje ir Rusijai priklausančioje Arkties vandenyno pakrantėje – mokslininkai jau seniai pastebėjo tokią tendenciją.
J. Coheno teigimu, problema – šiluma Arkties vandenyno pakrantėje. Tyrimai rodo didžiulį temperatūrų skirtumą tarp Arkties vandenyno, kuriame išlikę dalis ledo, ir tarp labai šiltų srovių pakrantėje, kurios prasiskverbia toli į šiaurę.
Kadangi šiauriausiose vietose šilta, kontrastas tarp temperatūros ten ir ties pusiauju yra mažesnis, nei būdavo anksčiau, o tai turi įtakos orams.
Pasak J. Coheno, susiformuoja karščio kupolai – aukšto slėgio oro stulpai, kurie atneša ekstremalų karštį. Neseniai karščio kupolas kepino Portlandą – tris dienas iš eilės fiksuotas karščio rekordas šioje vietovėje.
Kanadoje, Britų Kolumbijos provincijoje, Litone pranešta apie neseniai buvusį visų laikų Kanados šalies karščio rekordą – 49,6 laipsnio Celsijaus; šitokio karščio nėra buvę net Dalase, Teksaso valstijoje.
„Tai sunkiai suvokiama, – teigė Kalifornijos Los Andželo universiteto klimatologas Danielis Swainas. – Sakau ir kaip meteorologas, ir kaip klimatologas. Tiesiog neįtikėtina, kad tose vietose šitiek dienų iš eilės laikėsi šitoks karštis.“
Kelias pastarąsias savaites vargsta ne tik Kanada ir JAV. Maskva praneša, kad šitokio karšto birželio nebūta nuo caro Nikolajaus II laikų, Taivanas skundžiasi šiurpiausia visų laikų sausra, dėl kurios šoktelėjo maisto kainos, o traškučių gamintojų verslui kilo grėsmė.
Jungtiniai Arabų Emyratai alpėja nuo 52 laipsnių karščio, juos vos lenkia Kalifornijos mirties slėnis (žemiausia Amerikos žemyno vieta), kuriame prieš užfiksuotas 53,3 laipsnių Celsijaus karštis. Kaspijos jūros pakrantė taip pat kepinama, manoma, kad čia bus užfiksuoti nauji karščio rekordai.
Įvairios karščio žalos formos
JAV Nacionalinės orų tarnybos orų prognozės skyriaus vadovė Kimberly McMahon vadina karštį tyliuoju žudiku, kadangi jis nėra „matomas, kaip tornadas ar uraganas“.
Net jei jis nežudo, stipriai apsunkina gyvenimą. Per ekstremalius karščius elektros laidai nepajėgia perduoti įprastinio elektros kiekio. Lėktuvai gali skraidinti mažiau svorio dėl mažesnio oro tankumo, tirpsta kelių danga, kaip neseniai nutiko Oregone ir Vašingtone.
Kol kas nėra tyrimo apie Ramiojo vandenyno pakrantės šiaurės vakarų dalies karščio kupolo kilmę, vis tik greičiausiai pirminė priežastis – klimato kaita.
„Be žmogaus sukeltos klimato kaitos praktiškai nebūtų įmanomi tokie rekordiniai karščiai birželį JAV vakarinėje dalyje, – teigė JAV Meteorologijos tarnybos klimatologas Nikosas Christidisas. – Natūrali šitokių karščių tikimybė – kartą per dešimtis tūkstančių metų.“
Šaltinis: delfi.lt