Vokietijoje vyrai mokytojai nieko nestebina. Pavyzdžiui, Baden-Württemberg žemėje yra 92 tūkst. mokytojų, iš jų vyrai – 29 proc. Nors pradinėse mokyklose vyrų yra 18,5 proc., vėlesnėse klasėse jų stipriai padaugėja: pradinėse – 36 proc., gimnazijose – 42 proc. Profesinėse mokyklose jų dar daugiau – 46 proc. Palyginimui, Lietuvoje iš 27 956 mokytojų, vyrų yra tik 3268 (11 proc.), praėjusiais metais iš 28 599 mokytojų, vyrų buvo 3352.
„Delfi“ kalbinti Vokietijoje dirbantys pedagogai sutartinai sako, kad vyrus į mokyklas privilioja ne tik mokytojo pašaukimas, bet ir labai geros algos.
Vokietijoje mokytojai ne tik gauna geras algas, bet ir moka mažiau mokesčių, gauna rentas
„Vienas iš svarbiausių faktorių, kodėl Vokietijoje tampama mokytoju, yra mokytojo, kaip valstybės tarnautojo, saugumas, neliečiamumas, o tai reiškia, kad jo praktiškai negalima atleisti. Kitas faktorius – mažiau mokesčių. Mokytojas nemoka socialinių draudimo įmokų, pavyzdžiui: pensijos ir bedarbio socialinių įmokų, todėl natūralu, kad jo atlygis yra didesnis negu mokytojo, kuris nėra valstybės tarnautojas“, – pastebi Vokietijoje gyvenanti švietimo vadybininkė, pedagoginės veiklos koordinatore autizmo centre „Seemann autismus autark gGmbH“ (https://www.seemann-autismus-autark.de) dirbanti Žydronė Žukauskaitė.
Kitas svarbus motyvatorius, pasak pedagogės Ž. Žukauskaitės, yra sveikatos draudimas ir rentos laikotarpis: „Mokytojas moka įprastą valstybinio sveikatos draudimo nario mokestį, bet kartu jo sveikata yra apdrausta ir privačiuose sveikatos fonduose. Kai mokytojas tampa senjoru, jam skiriama valstybės tarnautojo renta ir su tuo susijusios lengvatos. Be to, nelaimės atveju darbo metu jis yra šimtu procentu apdraustas. Jam yra užtikrinamos sveikatos ir socialinės garantijos“.
Ž. Žukauskaitė sako, kad bene svarbiausias privalumas yra mokytojo atlygis. Pradedantis mokytojas (iki 3 metų) uždirba iki mokesčių – apie 3500 eurų, 4–9 metus dirbantis mokytojas – apie 3900 eurų, 10–20 metų dirbantis mokytojas – 4590 eurų. Daugiau nei 20 metų dirbantis mokytojas – apie 5000 eurų. Mokytojo atlygis pradinėje mokykloje yra mažesnis negu pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje.
Daugiausiai mokytojai uždirba Berlyne, pradinių klasių mokytojai – apie 4750 eurų, gimnazijų – apie 5300 eurų iki mokesčių.
Žydronė Žukauskaitė
Kaip tampama mokytoju ir kokie reikalavimai
„Pirmiausia po studijų pradedama dirbti mokytoju referentu, tai užtrunka 2 metus. Antrieji metai baigiami valstybiniu egzaminu, kuris susideda iš dviejų dalių raštu ir žodžiu. Po sėkmingo egzamino tampama mokytoju, valstybės tarnautoju, kuriam skiriamas bandomasis laikotarpis, trunkantis nuo 2 iki 3 metų. Bandomasis laikotarpis gali sutrumpėti, jei mokytojas yra labai aktyvus, jo rezultatai yra labai ženklūs. Po 5 metų mokytojas gali tapti valstybės tarnautoju iki gyvenimo pabaigos“, – paaiškina Ž. Žukauskaitė.
Norint tapti mokytoju, pasak pašnekovės, pirmiausiai yra sveikatos reikalavimai, pavyzdžiui, tikrinama dėl psichikos sveikatos sutrikimų, stuburo pažeidimų, kūno masės indekso (ne didesnis 35). Kitas reikalavimas yra amžius. Skirtingai kiekvienoje Vokietijos žemėje, vyresni nei 41–46 metų asmenys nebegali tapti valstybės tarnautojais mokytojais. Policijos suvestinė apie mokytoją turi būti švari, be jokių įrašų.
Mokytojai negali streikuoti, patiria didesnį spaudimą
„Mokytojo veikloje Vokietijoje yra mažai lankstumo ir laisvės. Mokytojas privalo atlikti tas užduotis, kurias numato darbdavys ir įstatymai. Tai reiškia, kad mokytojas nėra laisvas pasirinkti užduotis, jos jiems yra paskiriamos. Jeigu mokytojas, būdamas valstybės tarnautoju, nėra patenkintas savo atlygiu, darbo valandomis, jis neturi teisės streikuoti“, – pastebi pedagogė.
Svarbu pažymėti ir tai, kad mokytojai dėl profesijos sudėtingumo, didelės atsakomybės, patiriamo spaudimo 10 procentų dažniau serga psichinėmis ligomis negu kiti darbuotojai.
Norint mokytojus vyrus pritraukti į mokyklas reikia 5 dalykų
„Labiausiai pasirinkti mokytojo profesiją motyvavo mokytojai autoritetai mokykloje, kurioje aš pats mokiausi, kurie buvo entuziastingi, puikiai mokėjo bendrauti su mokiniais. Jie mane ragino tapti mokytoju. Be to, man visada patiko dalijimasis žiniomis ir patirtimi su kitais man“, – sako Pietų Vokietijos, 1500 mokinių turinčios gimnazijos direktorius Holgeris Hauptmanas, taip pat dėstantis matematiką, fiziką ir gamtos mokslus gimnazijoje nuo 5 iki 13 klasės. Kuomet H. Hauptmanas studijavo matematiką ir fiziką, didžioji dauguma studentų buvo vyrai.
Jauno žmogaus tobulėjime autoritetai, pasak gimnazijos vadovo, yra labai svarbūs: „Esu įsitikinęs, kad abiejų lyčių mokytojai jauno žmogaus tobulėjime yra vienodai svarbūs. Mokytojai ir mokytojos skirtingai organizuoja pamoką, pradedant temos pasirinkimu, struktūra, priėjimu prie mokinio ir pan. Kai dominuoja moterys mokytojos, tai ugdo tik moteriškas savybes, kartais jaunuoliai dėl to patiria diskomfortą, nusivylimą, dažnai ši neigiama patirtis taip pat turi įtakos tam, kad jie nesirenka mokytojo kelio mokykloje. Be to, ruošiant mokytojus labai svarbu akcentuoti berniukų ir mergaičių mokymosi skirtumus“.
Paklausus, kokie būtų patarimai, norint pritraukti vyrus mokyti vaikus, Holgeris Hauptmanas sako, kad svarbiausias dalykas – mokytojo profesijos prasmė ir vertė visuomenėje ir bendruomenėje: „Mokytojai vyrai labiau siekia finansinio uždarbio ir karjeros galimybių. Žmonių, turinčių panašų studijų išsilavinimą, atlygis viešajame ir privačiame sektoriuje turėtų būti panašus. Akcentuotinas ir vadovaujančių pozicijų atlygio vienodumas abiejuose sektoriuose. Apibendrinant, tai reikalingas geras uždarbis, geras startas profesinėje veikloje, galimybė tobulėti ir siekti karjeros yra patys svarbiausi faktoriai, siekiant pritraukti vyrus į mokyklas. Autoritetai taip pat yra labai stiprus motyvatorius. Aktuali pirmus du tris darbo metais patirties turinčių kolegų pagalba ir parama“.
Gimnazijos direktorius, sako, kad svarbiausi reikalavimai mokytojui šimtmečius yra identiški: „Profesionalios mokytojo dalyko žinios ir ne mažiau svarbios asmeninės savybės: sveikas pasitikėjimas savimi, saugumas ir suverenumas. Draugiškumas, sveikas humoro jausmas, be to, gebėjimas pasijuokti iš savęs, noras mokytis ir tobulėti. Svarbiausia už viso to – meilė vaikams ir jaunimui su visomis jų problemomis ir iššūkiais“.
Mokytojas siūlo investuoti į anksčiau mokslus baigusius, bet netapusius mokytojais, vyrus
„Nežinau, kaip apmokamas mokytojų darbas Lietuvoje, bet Vokietijoje mokytojo darbas yra labai gerai apmokamas. Tai yra stiprus argumentas, norint pritraukti pedagogus dirbti, ypatingai, vyrus“, – paklausus, kaip pritraukti Lietuvos vyrus tapti pedagogais, atsako Maxas Lotharas Schmittas, biologijos, chemijos ir matematikos mokytojas gimnazijoje.
Mokytojas sako, taip pat nežinantis, kokia situacija šeimose yra Lietuvoje, kokią rolę šeimoje vaidina vyras: ar vyro rolė šeimoje yra kaip auklėtojo, ar tai tradicinis požiūris, kad vaikų auklėjimu užsiima moteris, o vyras yra šeimos maitintojas. Ar Lietuvoje yra moderni visuomenė, kur vyras ir moteris šeimoje dalijasi užduotis. Savo kelionių metu Lietuvoje šiuo klausimu susidaryti įspūdžio neturėjo galimybės.
Maxas Lotharas Schmittas
„Manau, kad mokytoju tampa asmenys, kurie turi noro dalintis savo žiniomis, perduoti jas kitiems. Todėl svarbu kurti tiltus tarp šių dviejų dalykų, kad vyras mokytojas galėtų kartu uždirbti pinigus ir kartu gebėtų dalintis žiniomis, patirtimis su jaunimu. Jei pavyktų suderinti šiuos dalykus, manau, gali pavykti privilioti“, – įsitikinęs M. L. Schmittas.
Mokytojas, sako, kad ir Vokietijoje tenka susidurti su keletu stereotipų: „Kai kurie žmonės mano, kad mokyti yra moterų veikla, o ne vyrų, kita vertus tėvai supranta, koks sudėtingas procesas yra auklėjimas. Žmonės pavyduliauja, kad mes atostogaujame vasarą šešias savaites, taip pat atostogaujame Kalėdų ir Velykų laikotarpiu“.
Būti pradinės mokyklos mokytoju jam tikriausiai būtų sunku, nes tai susiję su auklėjimu. Kas jį labiausiai vilioja būnant gimnazijos mokytojui, tai kad jis gali su jaunimu dalykiškai dirbti, gali kartu atrasti ir dirbti kaip biologas, chemikas, matematikas, be to, dirbti taip, kad jaunimas patirtų džiaugsmą mokymosi proceso metu. „Tai man teikia džiaugsmą ir pasitenkinimą, ką mano kiti apie mano profesiją, man nelabai svarbu. Ypač kai pradedi mokytojauti būdamas keturiasdešimties, kaip aš, tai nebe taip svarbu, ką apie Tave mano kiti. Tai galėtų būti mintis Lietuvai – ieškoti keturiasdešimtmečių studijavusių vyrų ir tikslingai į juos investuoti“, – siūlo M. L. Schmittas.
Vyras sako, vis dar nežinantis, kas yra geras mokytojas. Jis turi susiformavęs vidinį jausmą, kas teisinga ir svarbu.
„Mokiniai šiandien turi didelių reikalavimų mokytojui: jie norėtų šalia žinių perteikimo būti pastebėti ir pamatyti kaip asmenybės. Mokytojui tai sudėtinga, kai klasėje yra trisdešimt mokinių, kiekvienas turi savo požiūrį, atsineša skirtingas patirtis iš namų, vieni atsiveria labiau, kiti mažiau. Manau svarbiausia – noras su malonumu būti tarp žmonių ir dirbti su žmonėmis. Nemažiau svarbu mokytojas kaip dalyko žinovas, kuris išmano konkretaus dalyko žaidimo taisykles. Biologija ir chemija yra mano aistra, todėl su malonumu ir džiaugsmu dalijuosi tuo su jaunimu“, – tvirtina M. L. Schmittas.
Mokytojo valanda tampa vis brangesnė, būtina investuoti į profesiją
„Mokytojo profesija mūsų visuomenėje yra tada patraukli, kai ji užima svarbią poziciją visuomenėje ir kai žmonės, dirbantys šioje profesijoje, gerai uždirba. Vokietijoje vis dar vyras yra šeimos maitintojas, tas, kuris maitina ir išlaiko šeimą, tikriausiai, Lietuvoje taip pat. Mokytojo profesija yra labai svarbi, ji formuoja mūsų ateitį, kaip toli tobulės kita karta. Tai yra velniškai atsakingas darbas“, – sako pedagogas Frankas Handas Maieris, dėstantis visus dalykus negalią turintiems vaikams ir jaunuoliaims nuo 6 iki 18 metų.
Frankas Handas Maieris
Kai studijavo kolegų vyrų buvo daug – apie 40 procentų. „Dažnai manoma, kad moterys labiau jautrios, empatiškos, kantresnės, ramesnės. Mokykloje mergaičių ir berniukų skaičius yra beveik tolygus, todėl, manau, kad ir mokyklos personalas turėtų pasiskirstyti panašiai. Mišrus mokytojų kolektyvas yra kūrybiškesnis, vyrai išsiskiria kitomis savybėmis negu moterys. Be to, norėtųsi pabrėžti, kad mokyklos personalas turėtų būti įvairiapusis tam, kad atlieptų įvairius mokinių poreikius“, – sako F. H. Maieris.
Pasak mokytojo, yra vokiečių vyrų, kurie mano, kad mokyti – tai moteriškas darbas. Kitas svarbus aspektas yra darbo laikas – kiek mokytojas dirba ir kiek jam už tai mokama. „Vokietijoje mokytojų atostogų laikas yra ilgesnis, todėl galiu sakyti, kad Vokietijoje mokytojo profesija yra labai gerai apmokama. Laikui bėgant mokytojo valanda tampa vis brangesnė. Tokie dalykai kaip nemokamas tarnybinis dviratis, važiavimo traukiniu ar tramvajumi bilietai irgi prideda vertės. Be to, ši profesija draugiška šeimos kūrimui. Turiu sūnų, pakeliui antras sūnus, man labai svarbus laikas, kurį galiu skirti savo šeimai. Tenka pripažinti, kad daug kas sukasi apie pinigus – reikia investuoti į mokytojo profesiją“, – sako F. H. Maieris.
Paklausus, kokias svarbiausias savybes turi turėti mokytojas, ugdantis šiuolaikinę kartą, pedagogas sako, kad apie tai būtų galima parašyti knygą: „Reikia daug kantrybės, ramybės, empatijos, turėti talentą organizuoti, būti spontanišku, turėti gerą reakciją, būti lanksčiam, gebėti adekvačiai reaguoti į situacijas, būti kūrybiška ir stipria asmenybe“.
Mergaitėms paprasčiau su mokytojomis, berniukams – su mokytojais
Trečius metus Vokietijoje gyvenanti, šiemet į 12 klasę eisianti lietuvaitė Austėja sako, kad iš dešimties dalykų, šešis jų dėsto vyrai. Imant bendrai, jos mokykloje yra 40 procentų mokytojų vyrų. Dažniausiai vyrai moko tiksliuosius mokslus: matematiką, fiziką, chemiją, biologiją.
„Pastebėjau, kad čia moterys mokytojos yra kūrybingesnes nei vyrai mokytojai. Jos stengiasi paįvairinti pamokos dėstymą, vyrai labiau moko iš knygose duoto turinio ir uždavinių. Taip pat vyrai mokytojai dažniau kelia balsą, bandydami nutildyti klasę, bet taip geriau moka suvaldyti mokinius, nei moterys. Vyrai mokytojai dažniau sutaria su klasės, kaip sakoma, „išsidirbinėtojais“, moterys mokytojos labiau jų nemėgsta ir bando suvaldyti. Taip pat mums, merginoms, yra lengviau prieiti prie moters mokytojos, nei vyro, jeigu turime papildomų klausimų ar šiaip dėl kažkokios bėdos. Galima sakyti, kad jaučiamės prie moters mokytojos patogiau, nei prie vyro. Bet šie visi išvardinti dalykai labai priklauso nuo mokytojo ir mokinio, visi nesame vienodi“, – pasakoja Austėja, pridurdama, kad moterys visgi yra griežtesnės mokytojos ir daugiau reikalauja.
Gal dėlto, kad yra pripratusi prie moterų mokytojų dėstymo, dar kai mokėsi Lietuvoje, Austėja sako, kad jie kaip vyrai gal ir turi kitokį požiūrį ir nuomonę, nei moterys mokytojos, tačiau nelabai tai atskleidžia pamokos metu. „Visgi, jų mokymas kartais suteikia komfortą, nes einant į jų pamokas žinai, kas tavęs laukia. Tai yra knygos skaitymas ir uždavinių, pateiktų knygose, darymas. Toks lengvas atodūsis po darbo grupėse ir projektų planavimo pas moteris mokytojas“, – sako dvyliktokė.
„7 iš 15 mano mokytojų yra vyrai – prancūzų, matematikos, vokiečių, istorijos, sporto, geografijos, gamtos ir technikos. 45 procentai mokytojų yra vyrai”, – sako penkiolikmetis gimnazistas vokietis Leonas.
Esminių skirtumų, tarp vyrų ir moterų mokytojų Leonas nepastebi, tiek mokytojai, tiek mokytojos kelia tam tikrus reikalavimus ir lūkesčius mokiniams ir mokinėms. Visgi, pasak gimnazisto, kartais būna, kad kai kurie mokytojai teikia pirmenybę tos pačios lyties mokiniams: mokytojai labiau dėmesį kreipia į mokinius, mokytojos – į mokines. „Mokiniai berniukai turi geresnį ryšį su mokytojais vyrais, labiau drįstame kreiptis į mokytoją dėl kylančių klausimų. Kartais mokytojos slopina mus dėl aktyvumo“, – sako Leonas.
Paklausus, kuo kitokie būna mokytojai vyrai, gimnazistas sako, kad mokytojai organizuoja įdomias ir aktyvias pamokas, tuomet visi jaučiasi labiau įtraukti, negu tokią pamoką organizuotų mokytoja.
Šaltinis: delfi.lt