Žmonijos žavėjimasis paukščiais labiausiai išryškėja orlaiviuose, kuriuos sukūrėme per daugelį metų. Bet kai žiūrime į miestus, taip pat matome architektus ir inžinierius, kurie bando vienas kitą pralenkti statydami aukščiausius statinius, išdidžiai stūksančius iki pat debesų.
Dangoraižiams kilti taip pat padeda tai, kad aukštų pastatų statyba tapo vis ekonomiškesnė, ypač po to, kai industrializacija padidino miestų gyventojų skaičių ir žemės kainas.
Vien per 1908–1931 m. laikotarpį Niujorke šešis kartus buvo sumuštas aukščiausio pasaulyje pastato rekordas.
Šią tendenciją, žinoma, palaikė sparčiai besivystanti inžinerija: pradėjus naudoti plieninius karkasus, kurie galėjo būti naudojami vietoj laikančiojo mūro, aukštus pastatus statyti buvo lengviau ir pigiau nei naudojant laikantįjį mūrą, o išradus liftą, šis padarė gyvenimą viršutiniuose aukštuose žymiai patogesnį.
Šiame vaizdo įraše Kanados animatorius „FilmCore“ sukūrė dailiai atrodančią 3D animaciją, rodančią, kaip nuo 1901 m. iki 2022 m. išaugo ir išsivystė aukščiausi pasaulio pastatai.
Seka prasideda nuo 167 m aukščio Filadelfijos rotušės ir baigiasi Dubajaus „Creek“ bokštu, kuris, kaip planuojama, bus 1121 m aukščio.
Šaltinis: technologijos.lt