Neįsivaizduoju mokyklos be geografijos pamokų – čia galima ieškoti, atrasti, suprasti mus supantį pasaulį, čia užgimsta noras ir toliau jį tyrinėti. Kad tas noras tik stiprėtų, reikia ieškoti netradicinių sprendimų tiek mokymosi erdvei, tiek ir metodams.
Toli erdvių ieškoti nereikia – galima pradėti nuo mokyklos kiemo. Ši erdvė puikiai tinka įtvirtinti orientavimosi ar žemėlapių analizės temas. O kad pamoka taptų dar ir inovatyvi, šiuolaikiška – galima pasitelkti inovatyvius metodus, tokius kaip QR kodai (Quick Response code), kuriuose galima užšifruoti tekstinę, vaizdinę ir kitokią informaciją. Šių kodų kūrimas yra nesudėtingas procesas, visiems prieinamas (1 pav.).
1 pav. Geografijos pamoka „Sutartiniai ženklai“ mokyklos kieme
Geografinę tyrimų erdvę galima praplėsti pasitelkiant didesnius atsumus, taip pat sugalvoti įdomių geografinių užduočių, kurioms atlikti reikia įvairių inovatyvių metodų, pasikviesti ir kitų dalykų mokytojus. Tokie netradiciniai sprendimai padaro pamoką įdomesne ir efektyvesne, atsiranda galimybė teorines žinias pritaikyti praktikoje. Inovatyvių metodų įvairovė, jų prieinamumas ir nesudėtingas naudojimas praplečia mokinių patirtį, sužadina norą įsigilinti ir atlikti įdomią užduotį. Tai ką išmoksta tokiose pamokose, vėliau gali naudoti savo gyvenime. Pavyzdžiui, bendradarbiaujant geografijos, fizinio ugdymo ir lietuvių kalbos dalykų mokytojams, naudojant informacines technologijas ir turimas žinias, sukurti kelionės maršrutą, panaudoti jį praktiškai skatinant fizinį aktyvumą bei gyvenamosios vietovės pažinimą, stebėti ir atpažinti geografinius objektus ir aprašyti kūrimo ir įgyvendinimo procesą straipsnyje. Tokia užduotis ne tik leidžia naudoti netradicines erdves, bet ir pažinti savo aplinką, o sukurtą maršrutą naudoti dar daug kartų ar pasidalinti juo su kitais. (2 pav).
–
2 pav. Google maps, Hiking GPS, QR kodų naudojimas kuriant maršrutus geografijos pamokose
Netradicinės erdvės ar inovatyvūs metodai geografijos pamokose yra puiki galimybė ugdyti mokinių bendrąsias kompetencijas – planuoti, siekti rezultato, perprasti naujus dalykus, bendrauti ir bendrdarbiauti. Taip pat tai puikus būdas ugdyti mokinių kūrybiškumą, gebėjimą kelti naujas idėjas ir jas realizuoti, gebėjimą taikyti teorines žinias. Tačiau, be šių bendrųjų kompetencijų, taip pat svarbios yra ir dalykinės žinios. Kaip padaryti, kad pamoka būtų ne tik įdomi, bet ir visapusiškai naudinga – kaip ugdyti gebėjimą mąstyti, analizuoti, spręsti problemas. Tam itin padeda empyriniai tyrimai, kurie grindžiami įrodymais, patirtimi ar stebėjimais. Geografijos pamokose daug dėmesio skiriama įvairioms aktualioms globalinėms problemoms, kodėl gi nepatyrinėjus jų, pasitelkiant empyrinius metodus – stebėjimą, apklausas ir pan. (3 pav.).
–
3 pav. 7-8 kl. mokinių atlikti geografiniai tyrimai
Šie tyrimai ne tik leidžia išmokti tokiam tyrimui reikiamos metodikos, bet ir patiems mokiniams prisidėti prie aktualių šiandienos problemų sprendimo. Mokiniai išmoksta kelti hipotezes, rinkti ir analizuoti duomenis, naudoti įvairias informacinių technologijų programas, daryti išvadas ir teikti rekomendacijas (4 pav.)
–
4 pav. Mokinių tiriamieji darbai
Klaipėdos „Versmės“ progimanzijos
geografijos mokytoja ekspertė Dalia Umantaitė–Vaivadienė
