Pasaulis per pastaruosius du dešimtmečius tapo daug turtingesnis, tačiau turto pasiskirstymas drastiškai pasikeitė – Kinija aplenkė Jungtines Valstijas kaip turtingiausia valstybė pasaulyje, remiantis naujais pasauliniais finansiniais duomenimis iš „McKinsey & Co.“ pranešė „Bloomberg“.
Pasaulis keičiasi ir gana greitai. Kosmoso dievaičiai, tokie kaip Elonas Muskas ir Džefas Bezosas, vis dažniau pristatomi kaip technologijų pramonės lyderiai, o mokslas ir inžinerija tampa labiau nei bet kada anksčiau pririšti prie finansinės veiklos.
10 % turtingiausių namų ūkių tik turtingėja
„McKinsey & Co.“ konsultantų tyrimų grupė išanalizavo dešimties skirtingų šalių, kurios kartu sudaro 60 % visų pasaulio pajamų, balansus.
„Dabar esame turtingesni nei bet kada anksčiau“, – „Bloomberg“ ataskaitoje sakė „McKinsey & Co.“ partneris Janas Mischke.
Pasaulio grynoji vertė 2020 m. išaugo iki precedento neturinčios 514 trilijonų JAV dolerių sumos, palyginti su ankstesne 156 trilijonų dolerių verte 2000 m., o Kinija užėmė didžiausią dalį: beveik trečdalį pasaulio pajamų.
Ataskaitoje teigiama, kad Kinijos turtas pakilo iki 120 trilijonų JAV dolerių, palyginti su ankstesniais 7 trilijonais dolerių 2000 m. – neapsakomai milžiniškas augimas nuo jos dienų iki įstojimo į Pasaulio prekybos organizaciją, kuri paspartino jos galios augimą.
Tuo tarpu JAV turtas augo nežymiai, tačiau per tą patį laikotarpį šalis beveik padvigubino savo grynąją vertę iki 90 trilijonų JAV dolerių. Kinija ir JAV yra didžiausios pasaulio ekonomikos, tačiau didžioji pasaulio turto dalis priklauso 10 % turtingiausių namų ūkių. Ir jie tik turtingėja, teigiama pranešime.
„McKinsey & Co.“ ataskaitoje taip pat teigiama, kad 68 % pasaulinės grynosios vertės yra susieta su nekilnojamuoju turtu, tačiau ji taip pat apima įvairių sričių mašinas, infrastruktūrą, įrangą ir, tokius dalykus kaip patentai bei intelektinė nuosavybė.
Blogiausiu atveju gali būti ištrintas trečdalis pasaulio turto
Į visuotinį turto vertinimą neįtrauktas aktyvų turtas, nes jis yra subalansuotas įsipareigojimais. Pavyzdžiui, konkretaus investuotojo turimos įmonių obligacijos vis dar yra panašios į tos bendrovės „Aš tau skolingas“. Tačiau staigus grynosios vertės padidėjimas per pastaruosius du dešimtmečius viršijo pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) padidėjimą, daugiausia dėl didėjančių nekilnojamojo turto kainų, kurios, kaip teigiama ataskaitoje, yra mažėjančių palūkanų normų rezultatas. Ji taip pat padarė išvadą, kad aktyvų turto kainos, palyginti su pajamomis, pakilo iki beveik 50 % aukščiau nei jų ilgalaikis vidurkis. Ir tai gali paskatinti kai kuriuos suabejoti šiuolaikinio turto bumo tvarumu.
„Grynoji vertė dėl kainų padidėjimo, viršijančio infliaciją, kelia abejonių daugeliu atžvilgių“, – sakė Mischke „Bloomberg“ ataskaitoje. „Ji ateina su visokiais šalutiniais poveikiais.“
Iš tiesų, kylančios nekilnojamojo turto kainos gali išstumti daugumą žmonių iš nekilnojamojo turto rinkos, priartindamos mus prie tokios didelės finansinės krizės, kokia JAV ištiko 2008 m., po būsto burbulo krizės. Tai gali nutikti ir Kinijai, ypač nekilnojamojo turto vystytojų, tokių kaip „China Evergrande Group“, skolų atveju.
Ataskaitoje priduriama, kad geriausias šių pasaulio istorinių iškilimų sprendimas būtų pasiekti, kad pasaulio turtas pasiektų produktyvesnes investicijas, galinčias prasmingai išplėsti pasaulinį BVP. Blogiausiu atveju aktyvų kainos gali žlugti, todėl iki trečdalio pasaulinio turto išnyks, kai pelnas sumažės, kad atitiktų pasaulines pajamas.
Tai įdomūs laikai būtent dėl to, kad turtingiausi pasaulio žmonės tampa daug turtingesni nei bet kada anksčiau, o neturtingiausi pradeda labiau kentėti pirmaujančiose šalyse taip, kaip nebuvo matyti bent pusę amžiaus.
Šaltinis: technologijos.lt