2022-aisiais laukia nemažai pokyčių švietimo sistemoje. Prasidės mokyklų tinklo pertvarka, kurią palaimino Vyriausybė. Siekiant spręsti mokytojų stygiaus problemą, su vaikais dirbti galės pedagoginio išsilavinimo dar neįgiję kitų sričių specialistai. Numatytas didesnis finansavimas švietimui.
Jungtinės klasės. Nuo 2022–2023 mokslo metų mokyklose neliks jungtinių 5–8 klasių. Kol kas bus leidžiama jungti pradines klases. Skaičiuojama, kad planuojamas pokytis paveiktų apie 4 tūkst. vaikų.
Mažos mokyklos. Kaip skelbia Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM), mokyklų tinklas bus stiprinamas pertvarkant mokyklas, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių. Kaip pasiūlė ŠMSM, mažos mokyklos, kuriose moksleivių skaičius nesiekia 60, taptų didesnių įstaigų padaliniais. Numatyta išimčių tautinių mažumų, pasienio ruožo, specializuoto ugdymo, privačioms mokykloms.
Išsamiau apie pertvarką skaitykite čia.
Mokykla/Asociatyvi nuotr. / D. Umbraso/LRT nuotr.
Gimnazistų klasės. Jau nuo 2022–2023 mokslo metų 1–10 klasėse vienoje klasėje negalės būti mažiau nei 8 moksleiviai, 3–4 klasėse – mažiau nei 12 mokinių. Jei mokinių bus mažiau, jos negaus lėšų iš valstybės biudžeto, bet tokias klases galėtų išlaikyti savivaldybė savo lėšomis.
Taip pat ministerija numatė pokyčių formuojant gimnazijų III ir IV klases. 2022 metais rekomenduojama turėti ne mažiau nei 21 mokinį III klasėje. O 2024 metais tai taptų privaloma. Jei gimnazijos trečiokų būtų ne mažiau nei 31 mokinys, būtų rekomenduojama formuoti ne mažiau nei dvi III klases. O 2026–2027 metais būtų privaloma ne mažiau nei 31 mokinys III klasėse (visame koncentre).
Bendrojo ugdymo programos. Bendrojo ugdymo programos turėtų būti galutinai patvirtintos vėliausiai iki 2022 metų rugsėjo 30 dienos, išskyrus priešmokyklinio ugdymo programą (ji pradedama įgyvendinti nuo rugsėjo, programa bus patvirtinta vėliausiai gegužės pabaigoje).
Pasak ministrės Jurgitos Šiugždinienės, pagret tariamasi ir su leidėjais, kad jie spėtų atnaujinti vadovėlius, vyks viešieji skaitmeninių priemonių pirkimai, rengiamos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programos.
Atnaujintos bendrojo ugdymo programos, išskyrus priešmokyklinio ugdymo programą, mokykloje startuos 2023–2024 metų rugsėjį.
Mokykla. Asociatyvi nuotr. / D. Umbraso/LRT nuotr.
Priėmimas į aukštąsias mokyklas. Stojantiesiems į universitetus ir kolegijas 2022 metais konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip pernai. Tačiau stojantiesiems konkursinio balo sandaroje patvirtinta daugiau antrojo dalyko alternatyvų, o stojant į teologijos studijų programas numatytas privalomas stojamasis egzaminas.
Mokykla / E. Blaževič/LRT nuotr.
Mokytojai be pedagoginio išsilavinimo. 2021 metų pabaigoje ŠMSM paskelbė, kad asmenys, įgiję tam tikras specialybes aukštojoje mokykloje, bet neturintys pedagoginio išsilavinimo, turės daugiau galimybių tapti mokytojais.
Dabar mokyklose galės dirbti aukštąjį nepedagoginį išsilavinimą turintys asmenys, studijų aukštojoje mokykloje metu surinkę bent 60 atitinkamo dalyko kreditų. Pavyzdžiui, jeigu asmuo studijuodamas aukštojoje mokykloje buvo surinkęs 60 matematikos dalyko kreditų, jis galės pradėti dirbti matematikos mokytoju, net jeigu jo studijų programa nėra įrašyta reikalavimų mokytojų kvalifikacijai apraše. Pedagogo kvalifikaciją įgis jau dirbdamas mokykloje, per dvejus metus nuo darbo pradžios.
Numatyta ir kitų išimčių. Mokykloje nesant reikiamos kvalifikacijos mokytojo, mokyti dalyko taip pat galės aukštąjį išsilavinimą turintys specialistai, kurių baigtoje studijų programoje yra ir mažesnė negu 60 kreditų reikiamo dalykinio turinio dalis.
LRT.lt primena, kad šis pokytis sukėlė nemažai diskusijų švietimo bendruomenėje.
Pedagogų algos. Nuo sausio 1 dienos mokytojams ir kitiems pedagogams lėšos atlyginimams pradedamos skaičiuoti pagal didesnį koeficientą.
Mokykla / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Kaip skelbia ŠMSM, dėl to darželių auklėtojų ir mokytojų pareiginė alga, lyginant su 2021 metų rugsėjo 1 diena, išaugs 10 proc., auklėtojų, koncertmeisterių, akompaniatorių – vidutiniškai 11,5 proc., švietimo įstaigų vadovų – vidutiniškai 19,7 proc.
Svarbu, kad dar 2,5 proc. skiriama apmokėti pedagogams dėl padidinto darbo krūvio ar sudėtingumo – tai ypač aktualu pandemijos sąlygomis, kai dalis klasės mokinių negali prisidėti prie mokykloje ugdomų bendraklasių ir tęsia mokslus namuose.
Išsamiau apie 2022 metų švietimo finansavimą skaitykite čia.
Vidutiniškai 5 proc. didinami atlyginimai mokyklų bibliotekininkams.
Mokyklų ir pedagoginių psichologinių tarnybų švietimo pagalbos specialistų atlyginimai padidinti vidutiniškai 22 proc. jau nuo 2021 metų rugsėjo 1 dienos, jų pareiginės algos koeficientai sulyginti su mokytojų. Nuo 2022 metų sausio 1-osios jų atlyginimai kils kaip mokytojų – dar 10 proc.
eurai / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.
Lėšos skaitmeniniam ugdymui. Nuo sausio 1 dienos skiriama 10,2 mln. Eur ir skaitmeninio ugdymo plėtrai: skaitmeniniam turiniui kurti, mokytojų skaitmeninėms kompetencijoms tobulinti, švietimo įstaigose naudojamai įrangai įsigyti. Vieno mokinio skaitmeninio ugdymo reikmėms vidutiniškai teks 30 Eur per metus.
Finansavimas. Kitąmet valstybės biudžeto asignavimai švietimui, mokslui ir sportui didėja beveik 300 mln. Eur, arba 15 proc., lyginant su 2021-aisiais. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui sudarys per 3 mlrd. Eur.
Kaip jau skelbta, didžioji dalis papildomai skiriamų lėšų – 219 mln. Eur – numatyta mokytojų, švietimo pagalbos specialistų, mokyklų vadovų, kitų pedagoginių darbuotojų, taip pat mokslininkų, aukštųjų mokyklų dėstytojų ir neakademinių darbuotojų atlyginimams didinti. Lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui nuo sausio 1 dienos augs 12,5 proc.
Mokykla. Asociatyvi nuotr. / D. Umbraso/LRT nuotr.
Švietimo pagalba. Beveik 1 mln. Eur suplanuota naujoms švietimo pagalbos specialistų pareigybėms steigti kitais mokslo metais. 3,6 mln. Eur – mokytojų padėjėjų pareigybėms išlaikyti.
Išsamiau apie švietimo pagalbos specialistų stygių skaitykite čia ir čia.
Mokslas ir studijos. Papildomai 46,3 mln. Eur skirta studijų ir mokslo sričiai, iš jų 20 mln. Eur – papildomam MTEP finansavimui, 10,4 mln. Eur – valstybės finansuojamoms studijoms. Aukštųjų mokyklų studentų socialinėms stipendijoms numatyta 1 mln. Eur.
Šaltinis: lrt.lt