Lietuvos vidaus vandenų keliai – svarbios šalies transporto arterijos ir rimta alternatyva sausumos keliams. Ilgus metus „ant kranto mindžikavusi“ Lietuva pastaruoju metu iš esmės ėmėsi gerinti vidaus vandens kelius ir jų infrastruktūrą. Kaip teigia Valstybinė vidaus vandenų kelių direkcija, vandens transportas ekologiškiausias, kone nulinio avaringumo, neriboto pralaidumo galimybių ir ekonomiškai naudingiausias, todėl šalyje intensyvėja komercinė, keleivinė ir krovininė laivyba bei daugėja individualių pramoginių laivų.
Šiais metais eksploatuojamų vidaus vandenų kelių ilgis sieks 450 km. Tai yra 5 km daugiau nei pernai. Įprasti maršrutai driekiasi Nemuno upe nuo Kauno iki Atmatos žiočių bei Kuršių mariose. O šiais metais jau bus eksploatuojama vandens kelio atkarpa nuo Svencelės iki Kintų su perspektyva šiuo keliu pasiekti ir Ventės ragą.
Prieš pradedant kiekvieną naują laivybos sezoną, Valstybinė vidaus vandenų kelių direkcija (VVKD) tradiciškai pluša rengdama laivybos kelius sezonui. Juose vykdomi valymo darbai, ženklinamas laivakelis, o vėliau nuolatos tikrinami gyliai. Todėl neseniai VVKD įsigijo naują modernią įrangą, skirtą ištisiniam upės dugno skanavimui – daugiaspindulį echolotą NORBIT. Naujoji įranga skanuoja ištisą dugno paviršių ir fiksuoja pasitaikančias kliūtis, kurios, įvertinus jų situaciją, arba šalinamos iš farvaterio arba ženklinamos navigaciniais ženklais.
2022 metų navigacijos sezoną vidaus vandenų laivyba pasitiko ir su gerokai atnaujinta infrastruktūra. Kodėl ji svarbi, ar neužtenka iškelti burę ir skrosti bangas?
Laivyba daug kuo panaši ir judėjimą sausumos keliais. Tad reikia nuolat rūpintis tiek pačiais vandens keliais, tiek juose esančia infrastruktūra. Tai Valstybinės vidaus vandenų kelių direkcijos atsakomybė.
Kuro kolonėlėms – biurokratinės kliūtys
„Direkcija pastaruoju metu susiduria su negera tendencija, kai Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir jos direkcijos net valymo darbams (projektinių kelio charakteristikų užtikrinimui) reikalauja atlikti „Natura 2000“ reikšmingumo nustatymo procedūras, kurių pagrindu būtų galima spręsti, ar tokia veikla leistina, ar nereikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo.
Su tokiu reikalavimu VVKD negali sutikti, tai būtų tiesioginis laivybos ribojimas, juk net ir sutikus procedūra atlikti, tai užtruktų nuo kelių mėnesių iki metų. Tai reikštų, kad vandens kelias tiek laiko neveiktų, neaišku, ką nuspręstų saugomų teritorijų sergėtojai, kaip išplauktų laivai iš uostų ir prieplaukų. Todėl Direkcija vadovaujasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro nustatytais aplinkosauginiais reikalavimais, kurie tokių interpretacijų nenumato“, – sakė VVKD vadovas Vladimiras Vinokurovas.
Jis yra karštas vidaus vandenų laivybos entuziastas, tikintis laivybos nauda žmonėms, verslui, savivaldybėms ir valstybei. Todėl direkcijoje vieną projektą veja kitas, o juos kuriant ir įgyvendinant rimtai galvojama apie laivybos dalyvių poreikius ir investicijų grąžą.
„Jei važiuojant automobiliu nebeturėtume galimybės pasipildyti kuro ar nebūtų pakrovimo stotelių? Tai būtų opi problema. Tokia situacija iki laivybos sezono buvo vandens keliuose, tad laivybos entuziastai turėjo nepatogumų su kanistrų vežiojimusi ir kuro pasipildymu. Vidaus vandens kelių direkcija įrengė keturias mobilias „degalų stoteles“ vandens keliuose – pagamino kuro laikymo talpyklas, talpinančias 10 tonų kuro laivams. Jos bus pastatytos populiariose laivybai vietose: Kaune (žiemos uoste), Uostadvaryje, Nidoje ir Svencelėje. Pasaulyje tai ne naujiena, o Lietuvoje iki šiol buvo tik viena antžeminė degalinė laivams Šilutėje“, – pastebėjo V. Vinokurovas.
Pasak jo, mobilios „degalų stotelės“, iš kurių pasipildyti benzino ar dyzelino gali neišlipęs iš katerio, yra ilgai lauktas ir išsvajotas patogumas laivybos entuziastams. Žinoma, tai ir ekologiškesnis būdas lyginant su tuo, kuomet kuras pildomas nepritaikytose vietose ir netinkamu būdu, galbūt dalį jo net išlaistant. Plūduriuojančios kolonėles stovės prie uostų ir prieplaukų. Papildomai bus įrengiamos dar dvi tokio pat tipo kuro talpyklos Jurbarke bei Kauno mariose.
Vidaus vandens kelių direkcija nori atkreipti dėmesį į galimus nepatogumus vartotojams, laivybos entuziastams, kurie yra suinteresuoti naudotis „degalų stotelėmis“ ant vandens. Šiuo metu yra būtina sąlyga sudaryti išankstinę sutartį su operatoriumi dėl kuro „pasaugojimo“ konkrečioje kuro talpykloje, kur minimalus kiekis yra 500 l. Sudarius sutartį išduodamas „čipukas“ ir laivavedžiai bet kada gali įsipilti reikiamo benzino ar dyzelino.
„Visi esame įpratę degalų pasipildyti bet kada, kai jaučiame poreikį, be išankstinių sutarčių. Taigi VVKD siekia, kad vartotojai jaustų infrastruktūros kuriamus patogumus taip pat kaip ir sausumos keliuose, todėl yra pateikusi prašymą dėl teisės aktų pakeitimų, numatant, kad degalus piltis būtų galima iš vidaus vandenų plūduriuojančių priemonių, esančių vidaus vandens keliuose, uostų ar prieplaukų akvatorijose (prie krantinių).
Tokio tipo kuro kolonėlių, kurias jau įrengė VVKD naudojimas išspręstų ne tik praktinius laivavedžių poreikius apsirūpinti kuru, bet labai prisidėtų ir prie taršos rizikos mažinimo, kadangi šiuo metu kuras užpilamas naudojant įvairias nešiojamas talpas (kanistrus) tiesiai plaukiojimo priemonėms esant vandenyje. Rezultatas ar biurokratizmas? Kuriame rezultatą jau šiandien ir tokiu būdų siekiame išjudinti teisės aktų pakeitimus, todėl degalų stotelė jau stovi Nidoje, tuomet bus ir Svencelėje, vartotojai galės jomis naudotis. Deja, su minimaliais apsunkinimais,“ – apgailestavo V. Vinokurovas.
Didelis dėmesys prieplaukoms ir uostams
Daug dėmesio VVKD skyrė ir uostų bei prieplaukų atnaujinimui, siekiant sukurti reikiamą vidaus vandenų laivybos infrastruktūrą, kad žmonės galėtų sklandžiai naviguoti pagrindiniais vidaus laivybos maršrutais.
„Uostų ir prieplaukų apkrovimas yra labai didelis, atnaujintos jos buvo labai seniai. Kita buvusi problema – pramoginių laivų laikymas“, – pasakojo VVKD vadovas. – Todėl Kauno žiemos uoste pasitinkant naują sezoną buvo paruoštos 88 vietos pramoginiams laivams. Taip pat įrengtos pontoninės prieplaukos būsimiems laivų statytojams ir infrastruktūros naudotojams. Uoste suteikta galimybė laivus įleisti ir iškelti iš vandens naudojant kraną.“
Kauno žiemos uostas yra naudojamas ir VVKD laivų stovėjimui bei gamybinei-ūkinei veiklai užtikrinti. Uoste yra įrengta laivų technikos priežiūros gamybinė bazė, čia dokuojamos ir remontuojamos vidaus vandenų transporto priemonės, taip pat yra laivų pakėlimo įrenginys – slipas, unikalus savo techniniais pajėgumais. Jo pagalba galima iškelti 85 m ilgio, 12 m pločio ir iki 600 t svorio laivus.
Kitas objektas – daugumai Lietuvos gyventojų žinoma Nidos keleivinė prieplauka, kuri yra Nidos uosto šiaurinėje dalyje. Prieplaukos krantinės ilgis – 130 m, ji naudojama keleiviniams laivams „Raketa“, „Svajonė“ ir kitiems, kurie yra didesni nei pramoginiai laivai, todėl jiems ypač svarbi krantinės kokybė bei saugumas. Todėl buvo atnaujinta prieplaukos krantinė (vertikali sienutė, danga pagal krantinę), pastatyti laivų stovėjimą reguliuojantys ženklai. Uoste išlipusių kurorto svečių dabar lauks mūsų pajūrio pasididžiavimo Nidos vertas vaizdas.
Iš esmės atnaujintas ir Uostadvario uostas Šilutės rajone – įrengtos naujos pontoninės prieplaukos, automatizuotas atsiskaitymas už uosto paslaugas, rekonstruotos uosto aikštelės. Uoste taip pat įrengtos elektros energijos ir geriamo vandens kolonėlės, slipas, netrukus pradės veikti minėta „degalų stotelė“.
Reguliuos Nemuno upės vagą
Vidaus vandenų direkcijos vadovas teigė, kad pramoginės kelionės vidaus vandenimis yra puikus būdas kitu kampu pažvelgti į Lietuvos grožį, aktyvus laisvalaikis ir galimybė atitrūkti nuo kasdienybės. Tai patvirtina ir nuolat augantis pramoginių vandens transporto priemonių parkas Lietuvoje.
„Laivyba Lietuvos vidaus vandens keliais šiuo metu išgyvena atgimimą – per pastaruosius trejus metus įvyko daugiau teigiamų pokyčių nei per praėjusius 30 metų. Esmingai tvarkomi vandens keliai, nuolatos modernizuojama infrastruktūra, ambicingi projektai, tarptautinis bendradarbiavimas – visai tai žada naudą bendruomenėms, verslams, visuomenei ir valstybei. Netolimoje ateityje Nemunu tekės aplinkos taršą ir sausumos kelių apkrovimą mažinantys rimti krovinių srautai, daugybė galimybių turės pramoginė, pažintinė ir keleivinė laivyba Lietuvos upėmis“, – kalbėjo V. Vinokurovas.
Anot jo, 2021 metais pradėtas ir tęsiamas TEN-T vandens kelio modernizavimo strateginis projektas yra esminis teigiamas pokytis gerinant laivybos sąlygas Nemuno upėje. Įgyvendinus oficialiai vadinamą „TEN-T kelio E41 modernizavimas“ projektą, visame Nemune nuo Kauno iki Kuršių marių upės vagą reguliuos ne mažiau 500 pastatytų naujų ar atnaujintų esamų hidrotechnikos statinių – bunų, kurios reguliuos upės vagą. Taip Nemune iki Kuršių marių per dvejus metus bus sukurtos reikiamos sąlygos laivybai visu navigacijos laikotarpiu.
Šiais metais daug VVKD dėmesio susilauks Nemuno žemupys. Numatyti Kuršių marių tvarkymo darbai Dreverna-Ventė vidaus vandenų kelyje, taip pat atšakose į uostelius. Bus vykdomi Vilhelmo kanalo atvėrimo laivybai darbai – išvalytas įplaukimas į Vilhelmo kanalą ties Lankupiais. Atlikus šį ir kitus suplanuotus darbus atsivers vandens kelias į Dreverną ir Kuršių marias.
Atėjo laikas iniciatyvos imtis verslui
„Kone 30 metų mažai kas buvo daroma ir mūsų pagrindinis vandens kelias Nemunas galėjo pasidaryti kone nepraplaukiamas, – pastebėjo „Capital Marine“ laivų brokeris Aidis Jaškevičius. – Atėjus naujai valdžiai su idėjomis ir energija situacija pasikeitė. Didelis spaudimas buvo ir iš Europos sąjungos, nes mūsų vidaus vandenų situacija buvo bene prasčiausia visoje Europoje. Štai mūsų kaimynai lenkai visą Mozūrų regioną preciziškai susitvarkė pasinaudoję europinėmis lėšomis. Ten kur nori nuplauksi, sustosi, pernakvosi, pavalgysi, užsipilsi kuro. Padarė tai, ko pas mus nėra.“
Laivybos entuziastas pats nuo šešerių metų buriavo Kauno mariose, vėliau yra perplaukęs vandenyną ir apsukęs garsųjį Horno ragą (piečiausias Pietų Amerikai priklausančio Ugnies žemės salyno kyšulys) su „Ambersail“ projektu.
„Esame tarpininkai, augame, bendradarbiaujame su VVKD ir tikimės Svencelės renginyje „Boat and House Show“, skirtame pramoginės laivybos ir industrijos dalyviams, labiau su visais susipažinti, pakalbėti apie problemas, parodyti žmonėms, ką galima nusipirkti. Norime pademonstruoti Svencelės salų projektą – statomus namus ant vandens su krantinėmis, infrastruktūra. Tai būtų pavyzdys, kaip verslas Lietuvoje galėtų prisidėti prie visos vidaus vandenų laivybos gerinimo ir kūrimo“, – pasakojo jis.
A. Jaškevičius akcentavo, kad dabar pagrindinis vidaus vandenų kelias – Nemunas – yra sutvarkytas, sustatytos bunos, sutvarkytas farvateris ir juo galima judėti nuo Kauno iki Kuršių marių: „Tad atėjo laikas verslams pradėti rodyti iniciatyvą ir kurtis palei pagrindinę gatvę – Nemuną. Statyti uostelius, pritraukti viešbučius, pramogas, gyvenamąsias teritorijas.“
Iki Amsterdamo neišlendant į jūrą?
Pašnekovas dalijosi įspūdžiais iš kelionės po Olandiją, kur jam teko bendrauti su laivų gamintojais ir matyti iš arti, kaip sukurta infrastruktūra, kaip kiekvienas namas turi priėjimą prie vandens, prie jo gali prisišvartuoti laivas, o kanalai driekiasi šimtus kilometrų, kur įsikūrę ne tik pramogas siūlantys verslai, bet ir visa industrija, laivų gamyklos.
„Senosios Vakarų Europos valstybės Prancūzija, Olandija, Anglija iš pramoginės laivų industrijos surenka didžiulius pinigus į biudžetą, ko pas mus nėra. Ten buriasi didžiulės žmonių bendruomenės, kurios gyvena ant vandens baržose, plaukioja, o pas mus pradedant Kaunu – tuščia. Norime tai tai pakeisti, norime, kad vidaus vandenų keliai atgytų, pradėtų traukti žmones, verslą, investicijas, atsirastų naujos erdvės, galimybės pramogauti ir gerai leisti laiką“, – kalbėjo jis.
Laivų brokerio nuomone, lietuviai jau prasigyvena, pradeda žaisti golfą, pirkti laivus, tad turėtų būti daugiau iniciatyvos ir atsirandant tokioms vietoms kaip Svencelė.
„O galimybių tikrai yra. Kad ir Mažosios Lietuvos kraštas, kuris galėtų būti įvardijamas šalia tokių vietų kaip olandų kanalų sistemos ar ta pati Venecija. Valomas kelias iki Alytaus, Augustavo kanalo, kuris unikalus tuo, kad senais laikais jungė Nemuno ir Vyslos baseinus. Kirtus tą kanalą upėmis ir kitais kanalais buvo galima nusigauti iki Roterdamo ar Amsterdamo net neišlendant į jūrą. Galimybės puikiausios, bet turime susitvarkyti savo kieme“, – pabrėžė jis.
Laivybos entuziastas į vidaus vandenų infrastruktūros ateitį Lietuvoje žvelgia optimistiškai.
„Mūsų noras – kuo daugiau vaikų pritraukti į buriavimą, o einant šiuo keliu jie nuo mažens pačiupinėtų laivelį, išmoktų jį valdyti ir gal po 1520 metų ims ir nusipirks laivą. Tai jau patikrintas būdas. Buriuotojų pirmas laivas, ant kurio užlipi būdamas šešiamečiu, varžosi „Optimist“ klasėje, tad visi mes esame optimistai. Viskas bus gerai – laivų ir uostų daugės ir praplaukiant galėsime pasimojuoti su šypsena“, – kalbėjo A. Jaškevičius.
Šaltinis: delfi.lt