Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus vyr. muziejininkas Gytis Grižas, naudodamasis LiDAR (angl. Light Detection and Ranging) lazerinės sistemos technologija ieškojo senųjų pilkapių vietų ir netoli Kavarsko
(Anykščių r.) aptiko kauburį, labai panašų į pilkapį. Patikrinus vietą paaiškėjo, kad čia ne pilkapis, o iš žemės iškilęs didelio akmens paviršius.
Spalio 5 d. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai kartu G. Grižu apžiūrėjo radinį. Riedulys nuo dabartinio žemės paviršiaus išlindęs 30–40 cm, atkasus iki 1,4 metro paaiškėjo, kad jo požeminė dalis dar gerokai didesnė.
Riedulys „parodė“ įspūdingus parametrus: ilgoji ašis –5,8 m, trumpoji – 4,9 m, perimetras – 16 metrų, matomo paviršiaus plotas apie 30 m² .
Tikslesniems parametrams bei tūriui nustatyti ketiname panaudoti geofizinį prietaisą – georadarą. Pagal sudėtį tai granitas, sudarytas iš stambių feldšpato ir kvarco grūdų, pagal struktūrą – tipiškas rapakivis, atvilktas paskutinio ledyno iš Vakarų Suomijos. Jokių skaldymo ar kitokio mechaninio poveikio požymių nepastebėjome.
Manome, kad akmuo iki šiol nebuvo pastebėtas, nes tūnojo žemėje ir tik per pastaruosius kelis dešimtmečius veikiamas įšąlo „išaugo“ iš žemės. Akmuo bus įtrauktas į LGT geotopų posistemį ir nebejotinai taps vietos įžymybe bei lankomu objektu. Esant tinkamoms aplinkybėms riedulys gali būti paskelbtas saugomu gamtos paveldo objektu.
LGD informacija