Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP27) Egipte dalyvaujantis aplinkos ministras Simonas Gentvilas antradienį apskritojo stalo diskusijoje kvietė Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos ir Okeanijos šalis bendradarbiauti plėtojant žaliojo vandenilio gamybą, prekybą ir panaudojimą, rašoma Aplinkos ministerijos pranešime žiniasklaidai.
Kalbėdamas diskusijoje, ministras teigė, kad žaliasis vandenilis yra viena perspektyviausių naujų energetikos technologijų. Pasak S. Gentvilo, platesnis vandenilio naudojimas energetikoje, pramonėje ir transporto srityje labai prisidėtų prie dekarbonizacijos proceso, o investicijos į žaliojo vandenilio gamybą paskatintų energetikos naujovių atsiradimą.
„Žaliasis vandenilis gali būti įrankis, kurio mes visi ieškome, kad pasiektume proveržį kovoje su klimato kaita. Lietuva yra pasirengusi pasiūlyti savo infrastruktūrą žaliojo vandenilio importui į Europą. Mūsų šalis yra ES remiamo vandenilio tiekimo koridoriaus dalis.
Energetika / AP nuotr.
Lietuvos infrastruktūra – Klaipėdos jūrų uostas su SGD importo terminalu ir dujotiekio jungtis su Lenkija – leistų pasiekti didžiausius Europos importuotojus“, – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP27) kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jis taip pat akcentavo, kad Lietuva kuria savo vidaus žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus. „Lietuva apie 3 mlrd. eurų išleidžia už naftą ir dujas, kurios naudojamos šildymui, transportui ir gamybai. Didžiosios Lietuvos įmonės savo technologiniuose procesuose gali naudoti žaliąjį vandenilį, kuris išlaisvintų jas nuo dujų importo. Tai labai plati sritis, nuo gyventojų viryklių iki trąšų, naftos gamybos“, – pabrėžė aplinkos ministras.
ES ir jos valstybės narės nuo 2013 m. padvigubino įnašus į tarptautinį klimato kaitos finansavimą ir ES yra pasaulio lyderė teikiant viešojo sektoriaus finansavimo paramą. Siekiant klimato kaitai atsparios pasaulinės ekonomikos, itin svarbu, kad visos šalys suderintų pasaulinius finansinius srautus su išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais ir klimato kaitos poveikiui atspariu vystymusi.
Energetika / D. Umbraso/LRT nuotr.
Lietuva, savanoriškai prisidėdama prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo, kasmet didina paramą Lietuvos įmonėms, įgyvendinančioms projektus trečiose šalyse. 2011 – 2019 m. klimato kaitos švelninimo projektams šiose šalyse skyrėme 5,5 mln. eurų, 2020 m. iš viešųjų finansų skirta parama sudarė 1,32 mln. eurų, o 2021 m. ši suma padidinta iki 1,94 mln. eurų. Lėšos skiriamos iš nacionalinės Klimato kaitos programos. Didžiausią dėmesį Lietuva skiria dvišaliams projektams Rytų partnerystės šalyse.
Šaltinis: lrt.lt