Šią savaitę Šarm el Šeicho kurorte, Egipte baigėsi intensyvi pasaulinė klimato kaitos konferencija. Antros ilgiausios istorijoje ir itin sudėtingos klimato derybos atnešė gerų žinių labiausiai nuo klimato kaitos kenčiančioms valstybėms, tačiau Vakarai iš viršūnių susitikimo daug džiaugsmo neparsivežė.
COP27 – 27-osios Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijos – šiemet vykusios Egipto kurorte Šarm el Šeiche, rezultatai vertinami dvejopai. Viena vertus, pasiektas istorinis sutarimas įsteigti „Nuostolių ir žalos“ fondą, skirtą padėti labiausiai nuo klimato kaitos sukeltų katastrofų nukenčiančioms valstybėms. Vis dėlto, ekspertai neslepia nusivylimo – nepaisant prieš konferenciją paskelbtų įspėjančių mokslininkų ataskaitų, pasaulio lyderiai šįkart nesiėmė veiksmų klimato kaitos mažinimui.
COP27 Šarm el Šeiche, Egipe / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
„Kapituliacija“?
Kauno technologijos universiteto (KTU) sociologijos profesorė dr. Audronė Telešienė portalui 15min sako, kad šiųmetėje konferencijoje prie kai kurių svarbių problemų nebuvo prieita, nes klimato kaitos prisitaikymo bei žalos ir nuostolių atlyginimo klausimai nustelbė klimato kaitos mažinimo temas.
„Mano asmeniniu vertinimu, tai yra gerai, nes esame peržengę visas turėtas optimistines klimato prognozes. Matome, kad klimato kaitos pasekmės bus ir tik stiprės. Man rodos, tikrai buvo laikas daugiau dėmesio skirti prisitaikymui prie klimato kaitos negu klimato kaitos mažinimui“, – sako ekspertė.
Jungtinių Tautų COP27 viršūnių susitikimas dėl klimato kaitos / „Scanpix“/AP nuotr.
Šių metų konferencija – neabejotina besivystančių valstybių, kurių balsas anksčiau buvo ne taip girdimas, sėkmė. Leidinys „The Guardian“ konferenciją įvertino kaip „išsivysčiusių valstybių kapituliaciją“.
„Aš santykio tarp valstybių neapibrėžčiau laimėjimo arba kapituliacijos terminais. Anksčiau čia dominavo turtingųjų valstybių interesai, o šiemet dominavo pažeidžiamiausių valstybių interesai. Būtent taip ir apibrėžčiau – dėmesio svarstyklės pasisuko ne labiausiai išsivysčiusių šalių interesų naudai“, – sako KTU profesorė.
Prisitaikymas
Anot A.Telešienės, nors prieš šiųmetę klimato kaitos konferenciją tikėtasi, kad bus skiriamas dėmesys prisitaikymo prie klimato kaitos klausimams, susitarimas šioje srityje buvo mažai tikėtinas. Ir vis dėlto jis pasiektas.
„Džiaugiuosi, kad turime tokį susitarimą. Jį pavadino Šarm el Šeicho prisitaikymo darbotvarke. Man atrodo, šis dalykas yra pats didžiausias pasiekimas visos konferencijos šiais metais. Nors iki šiol buvo šiek tiek kalbama apie prisitaikymą prie klimato kaitos, buvo atskiri fondai, atskiri susitarimai tarp šalių, tačiau šiais metais tas dėmesys buvo beveik išskirtinai vien tik prisitaikymo mechanizmams ir veiksmams“, – sako ekspertė.
A.Telešienė sako, kad ši prisitaikymo darbotvarkė skirta, kaip skaičiuojama, maždaug pusei pasaulio gyventojų, kurie gyvena klimato pažeidžiamiausiose pasaulio vietose.
Šioje darbotvarkėje išskiriamos kelios veiksmų sritys – pavyzdžiui, maisto, vandens saugumas, žemės ūkio atsparumas, gamtos, vandenynų ir pakrančių apsauga, miestų ir įvairios infrastruktūros pritaikymas prie klimato kaitos. Ir nors mokslininkės vertinimu tai yra labai gera žinias besivystančioms valstybėms, vis dėlto, sako ji, vien darbotvarkės nepakanka.
Audronė Telešienė / KTU nuotr.
„Darbotvarkė reiškia, kad ateityje lauksime veiksmų plano patvirtinimo ir tuomet jau prasidės realesni veiksmai šioje srityje. Tačiau labai svarbus susijęs dalykas yra būtent finansinis mechanizmas – kaip finansuoti prisitaikymą prie klimato kaitos? Aš primenu, kad pasauliniu mastu esame turėję ir turime šiuo metu veikiančius įvairiausius fondus, kurie yra arba dvišaliai arba daugiašaliai. Tačiau po Jungtinių Tautų Paryžiaus susitarimo vėliava dar nebuvo jokio tikrojo fondo pasirašyto, kuris įvertintų jau įvykusią žalą dėl klimato kaitos ir numatytų finansinius būdus, kaip atlyginti šitą žalą“, – sako mokslininkė.
Nuostoliai ir žala
Kitas svarbus COP27 pasiekimas – nuostolių ir žalos fondas. Tai itin svarbus susitarimas, dėl ko konferencija užsitęsė net pusantros dienos ilgiau nei turėjo.
„Buvo skirtingi scenarijai, kaip šis fondas gali veikti. Vienos šalių grupės siūlė remtis esamais fondais, pavyzdžiui, prisitaikymo prie klimato kaitos fondu. Kitos šalys siūlė steigti naują mechanizmą, turint galvoje labai greitai besikeičiančias sąlygas. Apskritai, tai, kad pasiektas toks susitarimas, yra ypač geras pasiekimas, nes dar pernai, kai irgi buvo kalbama apie tokį fondą, net ir Europos Sąjunga vetavo tokio fondo kūrimą“, – sako A.Telešienė.
Jungtinių Tautų susitikimas dėl klimato kaitos COP27 / Imago / Scanpix nuotr.
Anot mokslininkės, didžiulę įtaką padarė itin sunkūs klimato atžvilgiu metai – tūkstantį gyvybių kainavę ir 40 milijardų dolerių vertės žalos pridarę potvyniai Pakistane, gamtą niokoję gaisrai ir mirtina kaitra Europoje.
„Manoma, kad kitais metais bus susitarta dėl to, kaip šis fondas veiks. Buvo intensyvios diskusijos, kas ir kam turi sumokėti už kokius nuostolius ir žalą dėl klimato kaitos. Diskusijos susijusios ir su istorine raida, ir su klimato teisingumu. Pažeidžiamiausios šalys ir mažų salų valstybės norėjo, kad tai vadintųsi klimato kompensacijų fondu. Tačiau tiek JAV, tiek Jungtinė Karalystė, tiek Europos Sąjunga nepalaikė tokios terminijos, nes tokiu būdu tarsi turėtų pripažinti kolonijinę praeitį, o kompensacijos tarsi ir būtų kompensacijos už kažkada patirtą žalą. Terminija buvo pakeista ir labiau apie šį fondą galvojama kaip apie investicijų fondą, garantijų fondą“, – sako mokslininkė.
Kinijos klausimas
Dėl fondo veikimo yra apstu neišspręstų klausimų – kas yra pažeidžiamiausios valstybės ir kas joms turi mokėti?
„Ilgą laiką techniškai buvo sakoma, kad tos valstybės, kurios 1992 m. Jungtinių Tautų buvo reitinguojamos kaip labiausiai išsivysčiusios valstybės ir yra labiausiai istoriškai atsakingos už klimato kaitą. Jos vertinamos ir kaip pagrindiniai finansuotojai. Tačiau praėjo 30 metų. Daug kas pasikeitė, išsivystymo lygis keitėsi“, – sako mokslininkė.
COP27 Šarm el Šeiche, Egipe / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
ES teigia, kad Kinija – antroji pagal dydį pasaulio ekonomika, kurią JT priskiria besivystančioms šalims – taip pat turėtų mokėti įmokas į nuostolių ir žalos fondą.
Kinija šiuo metu yra didžiausia pasaulyje teršėja, kuri nori ir toliau naudoti anglis ir kurios išmetamųjų teršalų mažinimo tikslai laikomi nepakankamais.
„Kinijos atvejis kaip ir paliktas nuošaly. Jie nėra nei tie, kurie privalo sumokėti, nei tie, kurie turėtų gauti tą paramą ir paliktas langas Kinijos dalyvavimui įvairiuose vaidmenyse.
Kitas įdomus klausimas – Pakistanas. Nors jis šiemet patyrė milžinišką potvynių žalą, ar Pakistanas galėtų gauti žalos atlyginimą ar negalėtų? Tokios diskusijos yra politinės valios diskusijos, mes neturime aiškiai apibrėžtų kriterijų, pagal kuriuos vienaip ar kitaip sudėliotume šalis“, – sako A.Telešienė.
COP27 / „Scanpix“/AP nuotr.
Pasak KTU profesorės, kol kas nėra aiškių kriterijų, pagal kuriuos bus nustatomi nuostolių ir žalos fondo lėšų gavėjai.
„Galbūt aiškesnis sąrašas mažų salų valstybių, kurios yra labai pažeidžiamos. Pavyzdys – Vanuatu, kuri po vandeniu panirs per kelis dešimtmečius. Bet yra daugybė tokių valstybių, kurios patirs daug žalos. Bet rodiklių, nusakančių, ką reiškia būti pažeidžiamiausia valstybe klimato kaitai, yra įvairių. Dabartiniame susitarime jos įvardytos kaip šalys, kurios yra specifiškai pažeidžiamos dėl klimato kaitos, paliekant erdvės interpretacijai. Matyt po metų bus labiau tariamasi konkrečiai, kas yra tos šalys, kurios galėtų gauti žalos ir nuostolių atlyginimą dėl klimato kaitos“, – sako mokslininkė.
Neambicingos diskusijos
Nors pasiektas itin svarbus susitarimas dėl naujo fondo įsteigimo, visgi COP27 sulaukė nemažai kritikos, ypač susitikimo rezultatais nusivylusi ES, sako A.Telešienė.
Prieš konferenciją išėjo kelios mokslininkų ataskaitos, kuriose dar kartą pabrėžta, kad valstybės nepakankamai vykdo savo įsipareigojimus klimato kaitos mažinimui. JT ataskaitoje konstatuojama, kad drastiškai nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo, planeta iki 2100 metų atšils vidutiniškai 2,1–2,9 laipsnio Celsijaus.
COP27 Šarm el Šeiche, Egipe / „Scanpix“/AP nuotr.
„Pasaulio lyderiai visai užmiršo rimtai pakalbėti apie klimato kaitos mažinimo veiksmus. Iki šiol visose konferencijose tam buvo skiriama daugiausia dėmesio, o šiemet tai tarsi dingo iš darbotvarkės ir akiračio. Buvo labai neambicingos diskusijos.
Europos Sąjunga norėjo, kad Šarm el Šeicho diskusijos būtų kaip sukrėtimas, kad šalys sustiprintų savo ambicijas, įsipareigotų greičiau ir daugiau. Tačiau tai neįvyko. Buvo pasirašytas Šarm el Šeicho įgyvendinimo planas, kuris labiausiai skirtas valstybėms, kurios nestiprina savo ambicijų dėl klimato kaitos mažinimo tikslų 2030-iesiems metams. Ten jau įvesta mokslinė terminija, pavyzdžiui, pažymėti tipping points (liet. lūžio taškai), jau kalbama apie maisto krizę, apie gamta grįstus sprendimus klimato kaitai. Tad yra įdomių punktų ir naujovių, bet ambicija yra žema. Planas truputėlį nuviliantis“, – vertina KTU mokslininkė.
Akivaizdu, kad 2015-aisiais Paryžiuje klimato kaitos konferencijoje nustatytas tikslas, kuriuo siekiama, kad pasaulis per šį šimtmetį nesušiltų daugiau nei 1,5 laipsnio pagal Celsijų lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, jau nepasiekiamas. Vis dėlto, šis tikslas – 1,5 laipsnio – toks ir išliko.
„Kiekviena frazė yra daug diskutuojama, tad manau, kad būtų sutrumpintas diskusijų laikas šis – 1,5 laipsnio įsipareigojimas – tiesiog paliktas. Ir taip labai daug diskusijų dėl teksto susitarimuose, be to, pritrūko laiko. Bet supraskime, kad tas 1,5 laipsnio yra prognostinis dydis, o ta frazė šiandien yra galiojanti. Tiesiog mokslinės prognozės rodo, kad mums nepavyks jos pasiekti. Todėl politine prasme yra patogu naudoti frazę, kuri yra tebegaliojanti, nors ir turi kritikos iš mokslininkų“, – sako ekspertė.
Žinios Lietuvai
Lietuva, kaip atskira valstybė kasmetinėje klimato kaitos konferencijoje ryškaus vaidmens neturi – čia ji atstovaujama ES.
„ES tikrai įsipareigoja klimato kaitos prisitaikymo fondams, įsipareigoja žalos ir nuostolių atlyginimo fondui. Tad mūsų indėlis į ES biudžetą tam tikra dalimi pasiekia ir šiuos fondus, taip mes prisidedame. Aišku, prisidedme proporcingai, nereikėtų nusigąsti, kad Lietuvai tai itin daug kainuotų“, – sako mokslininkė.
A.Telešienės nuomone, Lietuvos vaidmuo kartais nepelnytai sumenkinamas.
„Dažnai girdžiu, kad Lietuva yra tokia maža ir istoriškai mažai prisidėjusi prie klimato kaitos, kad apskritai tarsi neteisinga mus kur nors įtraukti. Tačiau noriu priminti, kad Lietuva industrializuota šalimi tapo maždaug prieš šimtmetį ir gerovę sukūrėme remdamiesi taršiomis technologijomis, tad tam tikra prasme tikrai prisidėjome prie klimato kaitos. Kadangi mūsų skaičiumi yra mažai, tai palyginus su kitomis didelėmis valstybėmis, indėlis atrodo mažas, bet jeigu pažiūrėtume į indėlį, tenkantį vienam gyventojui, tai jis yra tikrai didelis.
Mums reikia pripažinti savo istorinį neigiamą prisidėjimą prie klimato kaitos, prisiimti atsakomybę kartu su išvysčiusiomis valstybėmis. Taip pat Lietuvoje dar trūksta supratimo, kad esame tarp aukščiausio išsivystymo lygio šalių jau ilgą laiką. Esame tarp stipriausių pasaulio ekonomikų ir šia prasme taip pat turime moralinį įsipareigojimą paremti valstybes, kurios daugiausia nukentės nuo klimato kaitos. Mano nuomone, šio supratimo Lietuvoje dar labai trūksta“, – įsitikinusi dr. A.Telešienė.
Lietuvą kovos su klimato kaita įsipareigojimai pasiekia per ES įsipareigojimus.
„Pavyzdžiui, dėl ES žaliojo kurso įsipareigojimų. Juk jie pirmiausia ir yra skirti įveikti, prisitaikyti prie klimato kaitos. Taip pat naujasis Europos planas „REPowerEU“ dėl energetikos pertvarkos ir energetikos vartojimo mažinimo ir energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos didinimo. Tai irgi iš dalies yra padiktuota klimato kaitos siekio. Tai mus pasiekia ir mūsų gyvenimas keičiasi dėl Europos Sąjungos susitarimų“, – sako mokslininkė.
Anot A.Telešienės, Lietuvai, o ypač vidutinėms ir smulkioms jos įmonėms gali būti aktualus ir Europos investicijų fondo įsipareigojimas.
„Europos investicijų fondas pareiškė, kad skirs maždaug 250 mln. eurų tam, kad galėtų mobilizuoti dar 2,5 mlrd. eurų investicijas, svarbias klimato kaitai. Ne visi veiksmai tame investicijų fonde bus aktualūs Lietuvai, kai kurie specifiškai skirti tam tikroms šalims, pavyzdžiui energetiniam perėjimui prie atsinaujinančių šaltinių Ispanijoje, ar vandenyno ir pakrančių apsauga Portugalijoje. Mums taip pat aktuali švaraus vandens ir jo prieinamumo iniciatyva, taip pat tvarių maisto inovacijų iniciatyva bei atsinaujinančių energetikos šaltinių potemė. Tokios temos Europos investicijų fonde bus aktualios ir Lietuvai“, – sako A.Telešienė.
Akys krypsta į Dubajų
Kitąmet 28-oji klimato kaitos konferencija kelsis į Jungtinius Arabų Emyratus.
Ši Persijos įlankos valstybė, kurios turtingą ekonomiką daugiausia lėmė naftos gavyba, yra viena iš šalių, kuriose vienam gyventojui tenka daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų visame pasaulyje.
„Climate Action Tracker“ analitikų vertinimu, JAE klimato tikslai ir politika vertinami kaip „labai nepakankami“, nors JAE yra viena iš nedaugelio šalių, pateikusių atnaujintus įsipareigojimus prieš COP27.
Ekspertai teigia, kad nepaisant tikslų mažinti išmetamųjų teršalų kiekį, ši šalis iki 2030 m. jį padidins bent 30 proc., palyginti su 2010 m. lygiu.
Dubajus, Jungtiniai Arabų Emyratai / 123RF.com nuotr.
JAE planuoja didinti naftos ir dujų gavybą, tačiau taip pat investuoja į didelius saulės energijos projektus, teigia „Climate Action Tracker“ analitikai.
Be to, kampanijos grupės „Global Witness“ duomenimis, JAE buvo šalis, kurios delegacijoje šių metų klimato konferencijoje buvo daugiausiai iškastinio kuro lobistų.
28-ojoje konferencijoje valstybių delegacijoms teks tęsti nepabaigtus darbus.
„Dubajuje lauksiu veiksmų plano dėl prisitaikymo prie klimato kaitos. Įdomu, koks bus sukurtas mechanizmas, nes klimato kaitos mažinimo veiksmų lauke jau turime veikiančius mechanizmus – teikiame nacionalinius įsipareigojimus, kasmet peržiūrime, kaip juos pavyksta pasiekti ir panašiai. Bus labai įdomu pasižiūrėti, kaip atrodys naujas mechanizmas.
Taip pat laukčiau labiausiai išsivysčiusių valstybių planų ir įsipareigojimų dėl prisitaikymo prie klimato kaitos, nes jos taip pat neišvengs klimato kaitos poveikio.
Be to, naujai įsteigtas nuostolių ir žalos atlyginimo fondas dar neturi savo nuostatų, tai kitais metais kaip tik turėtų paaiškėti ir būti patvirtinti tie nuostatai, žinosime, kaip šis fondas veiks“, – sako A.Telešienė.
Šaltinis: 15min.lt