Vis mažiau abejonių: Žemėje yra gigantiškas vandenynas, 3 kartus didesnis už esantį paviršiuje

Naujas tyrimas patvirtina 2014 metų mokslininkų išvadas, kad po mūsų kojomis yra milžiniškas vandens rezervuaras, iš kurio atsirado vandenynai.

Dar 2014 metais grupė tyrėjų iš JAV ištyrė bangų greitį skirtinguose gyliuose ir priėjo prie išvados, kad giliai Žemės gelmėse slypi vandenynas, kuris kelis kartus didesnis už esantį mūsų planetos paviršiuje, rašo „IFLScience“.

Tada mokslininkai panaudojo 2000 seismometrų, kurių pagalba tyrė daugiau nei penkių šimtų žemės drebėjimų seismines bangas. Mokslininkai ištyrė bangų greitį skirtinguose gyliuose ir sugebėjo nustatyti, per kurias uolas bangos praeina prieš pasiekdamos jutiklius. Tyrimo rezultatai rodo, kad maždaug 700 km gylyje po Žemės paviršiumi, „pereinamojoje zonoje“ tarp viršutinės ir apatinės mantijos, yra uoliena, vadinama ringvuditu (ringwoodite).

Yra žinoma, kad ši uoliena susidaro tik esant stipriam slėgiui, kuris stebimas link mūsų planetos centro. Mokslininkai pažymi, kad per visą laiką jiems pavyko rasti tik vieną mažytį šios uolienos pavyzdį iš Žemės gelmių – jis buvo mažame deimanto gabaliuke. Tačiau ringvuditas anksčiau taip pat buvo rastas meteorituose. Tiesą sakant, šiame pavyzdyje yra vandens, bet ne skysto pavidalo, kaip esame įpratę, o mineralų molekulinės struktūros viduje.

Pasak geofiziko Steve’o Jacobseno, ringvuditas yra kaip vandenį sugerianti kempinė – jo kristalinėje struktūroje yra kažkas ypatingo, leidžiančio pritraukti vandenilį ir „užrakinti“ savyje vandenį.

Ankstesni tyrimai rodo, kad ringvudite gali būti iki 1,5 % vandens, o seisminių bangų judėjimas atitinka Žemės vidų, kuriame yra vandens. Tyrėjai atliko skaičiavimus ir priėjo prie išvados, kad net jei „pereinamosios zonos“ uolienose yra tik 1 % vandens, Žemės „požeminiame vandenyne“ vandens yra tris kartus daugiau nei visuose mūsų planetos paviršiaus vandenynuose.

Taigi, geofizikas Jacobsenas mano, kad šio tyrimo rezultatai įrodo, jog vanduo mūsų planetoje iš tikrųjų kyla ne iš išorės, o iš Žemės „vidaus“. Mokslininkai mano, kad jiems pavyko rasti paaiškinimą, iš kur mūsų planetos paviršiuje atsirado toks vandens kiekis ir kaip jis cirkuliuoja visoje Žemėje.

Šaltinis: technologijos.lt