Geomagnetinės audros kyla tada, kai Žemę pasiekia tankesnis Saulės vėjo dalelių srautas. Jos sukelia pašvaistes, įšildo viršutinius atmosferos sluoksnius, gerokai išaugina elektronų ir protonų srautus Žemės magnetosferoje. Taip pat, pasirodo, jos turi poveikį ir orams gerokai arčiau planetos paviršiaus.
©12019 (Free Pixabay license) | pixabay.com
Naujame tyrime mokslininkai išsiaiškino, kad geomagnetinės audros žiemos metu sušildo šiaurės Europos valstybes. Jie pasitelkė atmosferos stebėjimų duomenis ir Suomijos temperatūros pokyčių informaciją.
Pastebėta aiški koreliacija: kai žiemą geomagnetinis aktyvumas aukštesnis, taip pat aukštesnė ir vidutinė šalies temperatūra. Tiesa, taip nutinka tik tais metais, kai stratosferoje (10-50 km aukštyje) dominuoja iš rytų pučiantys vėjai; kai tie vėjai pasisuka į priešingą pusę, ryšys pranyksta.
Ryšio prigimtis irgi daugmaž aiški: stipresnis geomagnetinis aktyvumas suteikia daugiau energijos poliarinei sraujymei – oro srautui, kuris juosia ašigalį. Greitesnė sraujymė geriau atskiria poliarines oro mases nuo vidutinių platumų, todėl Europos nepasiekia šalti arktiniai orai.
Geomagnetiniam aktyvumui susilpnėjus, nusilpsta ir sraujymė, ji ima labiau vingiuoti, todėl arktiniai orai gali prasiveržti į pietus ir nusėsti virš Europos, sukeldami šalčio periodus.
Atradimas turi labai aiškią praktinę naudą: kuo geriau prognozuosime kosmoso orus, tuo geriau galėsime prognozuoti ir ilgalaikes (mėnesių ar metų trukmės) temperatūros variacijas šiaurės Europoje, o tai leis pagerinti elektros ir šiluminės energijos suvartojimo prognozes, adaptuoti jų gamybos pajėgumus ir taip taupyti resursus.
Tyrimo rezultatai publikuojami Scientific Reports.
Šaltinis: technologijos.lt