„Arba mes pasikeisime, arba būsime sunaikinti“, – sako prof. Andrejus Spiridonovas. LRT Plius laidoje „Prognozė“ paleontologas tikina, kad staigiai nutraukus naftos pramonės veiklą, pasaulį ištiktų ekonominis žlugimas. Tačiau anot jo – jei nieko nesiimsime, dėl didelės minėtos pramonės taršos gamtai, žmonijai gali tekti gyventi apokaliptinėmis sąlygomis.
Ar galime gyventi be naftos produkcijos?
Skaičiuojama, kad 92 proc. naftos yra sunaudojama įvairių rūšių kurui, 8 proc. naftos virsta chemijos gaminiais, iš kurių didžioji dalis – polimerai ir plastikai. Anot chemiko prof. Ričardo Makušos, perdirbant naftą skirtingoms pramonėms rūšims yra sunaudojama visa jos masė.
„Perdirbant naftą yra išgaunami lakieji produktai: benzinas, dyzelinas, reaktyvinis kuras, krosnių kuras, dujos, kurios yra naudojamos ne tik chemijos pramonėje, bet ir kasdieniame gyvenime. Likutis, kietoji masė, yra oksiduojama, iš jos gaminamas asfaltas. Visa nauda yra sunaudojama, nėra nenaudojamų atliekų“, – įžvalgomis dalijasi chemikas prof. R. Makuša.
Keliai / I. Gelūno / BNS nuotr.
Paleontologas prof. Andrejus Spiridonovas sako, kad plastikas, kuris gaminamas iš naftos, palengvina žmonių išgyvenimą dėl plataus panaudojimo, todėl jo atsisakyti yra sudėtinga.
„Maistas yra apsaugomas nuo mikroorganizmų, juos konservuoti galima ilgiau. Jei atsisakysime plastikų, pradėsime masiškai mirti nuo infekcinių ligų“, – tikina paleontologas.
Plastikinės pakuotės / „Unsplash“ nuotr.
Klimatologas dr. Justas Kažys teigia, kad vystantis technologijoms, yra ieškoma naujų plastiko pritaikymo būdų, tačiau tai padaro mus dar labiau priklausomais nuo plastikinių ar guminių produktų.
„Guma ir plastikas yra pristatomi kaip pasaulį gelbėjantys gaminiai. Mes galime sukurti viską – nuo kibiro iki laikiklio, kurie bus atsparūs temperatūrai, cheminiams poveikiams. Kiekviena įmonė eksperimentuoja ir skiria lėšas tam, kad rastų gamtai mažiau palankias, tačiau atsparesnes savybes. Plastiką gaminame daugiau nei 50 metų ir neatrodo, kad galima sustoti. Gražu girdėti apie plastikinių maišelių ir šiaudelių nenaudojimą, tačiau visur kitur – jis išlieka“, – sako dr. J. Kažys.
Plastikas, asociatyvi nuotr. / „Unsplash“ nuotr.
Klimatologas priduria, kad beveik visi kasdienio naudojimo gaminiai turi naftos, todėl net pakeitus kurą į atsinaujinančius energijos šaltinius, atsisakyti naftos perdirbimo būtų neįmanoma dėl jo paplitimo kitose pramonės šakose.
„Pasaulis sėdi ant naftos adatos. Kartais pats nesusimąstau, iš ko pagaminti mano daiktai. Transportas, energetika, žemės ūkis, maisto pramonė yra viena, tačiau nafta yra ir beveik kiekviename mūsų nešiojamame dalyke. Atsikračius naftos, kaip energijos šaltinio, ir naudojant atsinaujinančius išteklius, naftą reikės pumpuoti kitiems dalykams, prie kurių esame pripratę“, – įžvalgomis dalijasi dr. J. Kažys.
Naftos gavyba / AP nuotr.
„Politikai nenori suvokti mokslininkų rekomendacijų“
Tačiau nors ir esame stipriai priklausomi nuo naftos, mokslininkai įsitikinę – turime ieškoti būdų, kaip sumažinti jos produktų naudojimą. Anot prof. A. Spiridonovo – laiku nesustabdžius naftos pramonės variklio, apokaliptiniai scenarijai gali tapti realybe.
„Politikai girdi, ką mokslininkai sako, bet jie pasirenka to nesuvokti. Mokslininkai aiškiai pasakė, kad jei nesustosime – įvyks apokalipsė. Plius 1 laipsnis šilumos yra minus 1 milijardas žmonių. Tai neįvyks staiga, prasidės sausros, kurios lems badą, regioninius konfliktus“, – teigia paleontologas prof. A. Spiridonovas.
Karštis / D. Umbraso / LRT nuotr.
Prof. A. Spiridonovas priduria, ateityje naftos atsisakymas bus ilgalaikis procesas, kuris pareikalaus esminių pokyčių ne tik maisto ar transporto, tačiau ir energetikos pramonėje.
„Sustabdyti pramonę yra įmanoma, tačiau to neįmanoma įgyvendinti staigiai. Reikėtų pakeisti didelį kiekį įrangos: vidaus degimo variklius keisti elektros varikliais, keisti visą energetikos sistemą. Staigus naftos atsisakymas galėtų iššaukti ekonominį krachą“, – teigia prof. A. Spiridonovas.
Andrejus Spiridonovas / E. Blažio / LRT nuotr.
Klimatologas dr. J. Kažys sako, kad nors didžiosios pasaulio organizacijos ir valstybės kalba apie tvaraus gyvenimo būdo ir atsinaujinančių energijos šaltinių paieškos galimybes, dažnai sprendimų priėmėjams įtaką daro lobistai, kuriems atsisakyti naftos produktų neapsimoka.
„Kiekviena konferencija (Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija – LRT.lt) vis labiau kvepia naftos produktais. Didelės korporacijos, turinčios begalinius išteklius, tiek piniginius, tiek žmogiškuosius, vykdo įvairias kampanijas, žaliąjį smegenų plovimą (angl. greenwashing), aiškina, kaip pasaulis turi tvarkytis su įstatymais – tai yra lobistiniai interesai. (…). Paradoksalu – pasaulis ir Europos Sąjunga (ES) deklaruoja vienus dalykus, tačiau realybėje viskas klostosi priešinga linkme“, – tikina dr. J. Kažys.
Justas Kažys / Asmeninio archyvo nuotr.
Anot prof. Ričardo Makuškos, artimiausioje ateityje tolimesnį naftos produktų gamybos pokytį gali nulemti susitarimai tarp Vakarų ir Rytų blokų.
„Kol tai bus ekonomiškai naudinga, ženklių pokyčių tikėtis yra sunku. Niekada negali žinoti, kokie tarpvalstybiniai susitarimai bus pasiekti ir kaip sugyvens Vakarų ir Rytų pasaulis, pirmiausia – Kinija ir JAV“, – teigia prof. R. Makuška.
Parengė Emilija Balcerytė
Šaltinis: lrt.lt