Lietuvos turizmo verslo sukuriamos pridėtinės vertės dalį iki 2030-ųjų siekiama padidinti iki 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – toks rodiklis šalyje buvo prieš dešimtmetį.
Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos duomenimis, 2013 metais kelionių ir turizmo sektoriaus indėlis į Lietuvos BVP sudarė 4,6 proc. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, 2022 metais ši dalis siekė 2,2 proc. BVP.
Ministerija ketvirtadienį pranešė parengusi strateginių gairių rinkinį – Lietuvos turizmo kelrodį.
„Tai itin svarbus žingsnis, prisidedantis ir prie sėkmingo Lietuvos konkuravimo tarptautinėje rinkoje (…). Tam numatytos ir pagrindinės veiklos sritys, tarp kurių – žalioji transformacija, perėjimas prie skaitmenizacijos bei sektoriaus atsparumo krizėms užtikrinimas“, – pranešime sakė ministrė Aušrinė Armonaitė.
Anot viceministro Karolio Žemaičio, turizmo sektorius privalo būti darnus bei įnešti svarų indėlį į Lietuvos ekonomiką.
„Šįmet prognozuojame, kad turistų skaičius turėtų augti ketvirtadaliu, tačiau svarbu yra augančios kelionių išlaidos, kurios tampa tiesioginėmis pajamomis verslui ir šalies biudžetui“, – pranešime teigė K. Žemaitis.
Karolis Žemaitis / P. Peleckio / BNS nuotr.
Ministerijos teigimu, kelrodžiu norima užtikrinti turizmo sektoriaus augimą, efektyvų lėšų panaudojimą, padidinti sektoriaus skaidrumą ir jo svarbą šalies ekonomikai. Tam numatytos keturios pagrindinės kryptys: palanki ekosistema sukuriant šio verslo sertifikavimo sistemą, šalies patrauklumas Baltijos regione, kartu kuriant bendrą svarbiausių renginių, turizmo objektų, produktų rinkodarą, inovatyvus ir duomenimis grįstais sprendimais valdomas turizmas bei šalies konkurencingumo didinimas.
Dokumente taip pat išskirtos prioritetinės atvykstamojo turizmo rinkos – Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Izraelis bei kitos Vakarų, Pietų ir Šiaurės Europos šalys.
Be to, buvusius Kinijos turistų srautus siekiama pakeisti plėtojant ryšius Pietų Korėjoje, Taivane ir Singapūre, bendradarbiaujant su JAV ir Japonija.
Šaltinis: lrt.lt