Augančios investicijos į mokslinius tyrimus ir aukštos vertės produktų eksportas, aktyvesnis mokslo ir verslo bendradarbiavimas, verslo skaitmenizavimas, didėjantis pinigų prieinamumas verslui – žingsnis po žingsnio – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuota inovacijų reforma šalyje įgyja pagreitį. Pozityvūs darbų rezultatai jau atsispindi Europos Komisijos skelbiamuose rodikliuose – per pastaruosius metus Lietuvoje padaryta pažanga yra didžiausia Europos Sąjungoje.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad ekonomikos, inovacijų, talentų ugdymo, investicijų ir gynybos pramonės sektoriuose per pastaruosius metus nuveikta tikrai daug. Žengtas ne vienas itin svarbus žingsnis padedantis verslui, startuoliams įsitvirtinti bei augti. Siekiant didinti Lietuvos verslų konkurencingumą pasaulyje, sukurta nemažai priemonių – nuo finansinių paskatų įmonėms iki įvairių galimybių pasiryžusiems žengti į tarptautinę rinką – mokymų, paramos.
„Siekiame, kad Lietuva taptų pati konkurencingiausia vieta verslui ir investicijoms. Bet tai nėra savaime suprantamas dalykas, kuriant kuo palankesnę infrastruktūrą verslui, reikia nuolatos dėti labai daug pastangų. Turime nepamiršti, su kokiais geopolitiniais iššūkiais susiduria pasaulis, todėl gynybos pramonė yra vienas didžiausių prioritetų.
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./EIMIN ministrė Aušrinė Armonaitė
Galime pasidžiaugti, kad padaryta daug tikrai reikšmingų darbų – pritrauktas rekordinis investicijų skaičius, džiugu matyti teigiamą atlyginimų augimo dinamiką, kurią nulėmė užsienio investicijos ir konkurencija dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Tai, kad jų Lietuvoje išugdoma vis daugiau, kad šalį vis dažniau renkasi ir savo sričių profesionalai iš užsienio, rodo neabejotinai augantį šalies verslo lygį ir konkurencingumą“, – trumpai apibendrindama pastaruosius metus kalbėjo ministrė A. Armonaitė.
Naujas ekonominis etapas
Lietuvos ekonomikos stabilumas ir potencialas matomas ir tarptautiniu lygmeniu – Europos Komisijos skelbiamuose duomenyse šalis įvertinta kaip padariusi didžiausią pažangą tarp visų ES šalių. Visa tai nulėmė augantis produktų eksportas, investicijos, pozityvios atlyginimų tendencijos ir didelis dėmesys skaitmenizacijai. Nemenką postūmį šiems žingsniams davė Ekonomikos ir inovacijos ministerijos (EIMIN) inicijuota Inovacijų reforma.
Viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmusen tikino, kad reformos tikslas labai aiškus – pagerinti inovacijų ekosistemą šalyje, įtraukiant mokslinius tyrimus: „Lietuvai reikėjo šios reformos, nes dabar sukurta aiški ir vientisa inovacijų skatinimo sistema, kuri padės pamatą efektyviai inovacijų ekosistemos plėtrai, sukurs palankesnę terpę tiek mokslui, tiek verslui investuoti į inovacijas, skatins mokslo ir verslo bendradarbiavimą.“
Šalies ekonomikos, verslo konkurencingumas tiesiogiai susijęs su investicijomis, kurios atveria vis naujas augimo galimybes. EIMIN praėjusiais metais pradėjo taikyti priemones, kuriomis siekė padėti verslui augti, plėstis ir įsitvirtinti tarptautinėje erdvėje. Vienas iš labai svarbių žingsnių – milijardas eurų Lietuvos ekonomikai stiprinti.
Irmanto Gelūno / BNS nuotr./Viceministrė Neringa Morozaitė-Rasmusen
Tai investicijos skirtos įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus verslams. Beveik milijardo vertės Lietuvos ekonomikos planas susidėjo iš trijų dalių: 365 mln. eurų skirta verslo, inovacijoms ir investicijoms, 320 mln. eurų – verslo skaitmenizacijai ir dar 268 mln. eurų – žaliajai ekonomikai. Šios trys sritys pasaulyje įvardijamos kaip ateities ekonomikos varikliai, taigi, investuojant į jas, buvo siekiama sukurti daugiau augimo galimybių Lietuvai.
Atlyginimų augimo perspektyvos
Šalies ekonomikos stabilumas nulėmė teigiamas atlyginimų perspektyvas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vertinimų skalėse Lietuva pagerino savo pozicijas – ji pirma pagal realų darbuotojų atlygio ir penkta pagal BVP augimą. Nuo 2020-ųjų pradžios iki 2024-ųjų realus, tai yra viršijantis infliaciją, darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 16,5 proc. ir išaugo daugiausiai tarp EBPO šalių.
„Istoriškai dėl ekonomikos struktūros ir situacijos darbo rinkoje darbuotojams tenkanti pridėtinės vertės dalis Lietuvoje buvo mažesnė nei kitose euro zonos šalyse, tačiau situacija apsivertė – Lietuva jau viršija ES vidurkį“, – rezultatais džiaugėsi EIMIN viceministrė Ieva Valeškaitė.
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./EIMIN viceministrė Ieva Valeškaitė
Lietuvoje ilguoju laikotarpiu vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“ augimo tempas spartėja: 2012–2019 metų laikotarpiu vidutinis darbo užmokestis augo po 8 proc. kasmet, nuo 2020-ųjų – po 11 proc., kai vidutinė alga kilo nuo 880 iki 1333 eurų „į rankas“.
Tapo ryškesnė pasaulio žemėlapyje
Lietuva tampa vis ryškesne pasaulio žemėlapyje, tiek verslo, tiek turizmo prasme. O 2024-ųjų birželį gastronomijos flagmano „Michelin“ sprendimas į savo gidą įtraukti ir žvaigždėmis įvertinti net keturis šalies restoranus – geriausias to įrodymas. Nors šalis šią žinią pasitiko itin audringai, o verslas – su nusiteikimu dirbti ir dar labiau įrodyti, kodėl buvo išrinkti tarp geriausių, reikėtų pabrėžti, kad kelias iki „žvaigždžių“ nebuvo trumpas.
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./EIMIN viceministras Karolis Žemaitis
EIMIN viceministras Karolis Žemaitis atkreipė dėmesį, kad šis žingsnis yra ne tik gastronominis laimėjimas: „Iš anksto buvo numatytas planas, kaip paversti šį žingsnį naudingu turizmo ir bendrai verslo sektoriui. „Keliauk Lietuvoje“ duomenimis, į Lietuvą galėtų atvykti apie 17 tūkst. papildomų turistų, kurie užsakytų apie 37 tūkst. nakvynių. Vidutiniškai vienas užsienio turistas Lietuvoje išleidžia apie 90 eur. per dieną, taigi jų kelionių išlaidos siektų iki 3–4 mln. eurų. Taigi, „Michelin“ atėjimas į Lietuvą gali vertingai prisidėti prie šalies turizmo plėtros.“
Eksporto pasiekimai
Pastarieji keturi metai Lietuvos eksportui buvo itin reikšmingi. Nepaisant didelių geopolitinių iššūkių, kuriuos verslui teko įveikti, daugelyje sričių pavyko ūgtelėti. 2021–2024 m. Lietuva eksporto klausimu rodė tvirtą augimą ir gebėjimą prisitaikyti prie globalių pokyčių. Kaip vieną iš Lietuvos sėkmės istorijų galima įvardinti paslaugų eksportą. Kai įstojome į Europos Sąjungą, jis sudarė 10 proc. BVP – dabar paslaugų eksportas siekia beveik 30 proc. BVP.
Unsplash nuotr./Eksportas
EIMIN viceministras K. Žemaitis tikino, kad Lietuvai pavyko išlikti konkurencingai, pasinaudojus šalies stiprybėmis – inovatyvumu, strategiškai gera geografine padėtimi ir kvalifikuota darbo jėga: „Iš lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota mineralinių produktų, baldų, plastikų ir jų gaminių, elektros prietaisų ir įrangos bei medienos. Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į Lenkiją, Vokietiją, Nyderlandus, Latviją, Jungtines Valstijas. Per 2023 m. technologijų prekių eksporto vertė toliau didėjo, taigi, šio sektoriaus eksportas yra mažiau jautrus globaliems iššūkiams, ypač besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste.“
Svarbūs gynybos pramonės žingsniai
Gynybos stiprinimas ir jos pramonė – vienas iš valstybės prioritetų. Vis aktyviau gynybos srityje plėtojamas ir bendradarbiavimas su kitomis šalimis – nuo JAV iki Vokietijos. EIMIN viceministrės Erikos Kuročkinos teigimu, labai svarbu paminėti, kad Lietuva vykdo savo įsipareigojimus skirti gynybai ne mažiau nei 2 proc. BVP ir 2023 m. pagal šį rodiklį buvo tarp pirmaujančių NATO šalių.
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./EIMIN viceministrė Erika Kuročkina
„Labai reikšmingas žingsnis – 2024-aisiais Lietuvos Vyriausybė pasiryžo skirti papildomų lėšų šalies gynybai, todėl gynybos finansavimas viršijo 3 proc. BVP. Šiemet EIMIN pristatė naują priemonę, skirtą pažangių gynybos produktų kūrimui – „Gynybos inovaciniai čekiai“. Įmonės gaus iki 30 tūkst. eurų vertės čekius, kuriuos galės panaudoti iš mokslo institucijų ar brandžių inovatorių įsigyjant inovacines paslaugas, reikalingas gynybos technologijoms pagal Lietuvos kariuomenės iškeltus prioritetus kurti ir plėtoti. Tiesa, šiemet iki 77 mln. išaugo investicijos ir į gynybos dvejopos paskirties veiklą vykdančius startuolius“, – kalbėjo viceministrė.
Vienu iš didžiųjų pasiekimų įvardijamas Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ pritraukimas į Lietuvą. Įmonės planuose – amunicijos gamyklos statymas Lietuvoje.
Startuolių šuolis
Startuolių ekosistemos augimas turi labai glaudų ryšį su šalies ekonomine padėtimi ir verslo infrastruktūra. Šiais rodikliais Lietuva gali drąsiai konkuruoti ne tik Europoje, bet ir pasaulyje. Šalies startuolių ekosistema yra stabiliai kylanti Europos bei pasauliniuose reitinguose, o skaičiuojant pagal vienaragių vertės ir šalies BVP santykį – prilygstanti net JAV.
EIMIN viceministras K. Žemaitis atkreipia dėmesį, kad startuolių ekosistemos efektyvumą ir augimą lemia kryptingos ne tik paties verslo pastangos, bet ir valstybės požiūris, pagalba, sukurtos pagalbos priemonės ir mechanizmai.
Unsplash nuotr./Startuoliai
„Startuolių ekosistemos vystymas, finansavimo programų kūrimas, dėmesys tarptautinių galimybių didinimas – vienas prioritetų. Pagal vieną iš finansavimo programų – 15 mln. eurų investicijų skirta 170-čiai Vilniaus regiono startuolių ir atžalinių įmonių, kurios kurs dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo sprendimus. Pasinaudojusios šiomis investicijomis, pradedančios įmonės kurs produktus ir sprendimus verslo, mokslo, sveikatos ir švietimo srityse“, – komentavo viceministras.
K. Žemaitis pridūrė, kad šiais metais yra numatyta skirti 150 tūkst. eurų startuolių dalyvavimui užsienio šalių renginiuose, o vienas itin svarbių ir būtinų pabrėžti žingsnių – Silicio slėnyje įkurtas Lietuvos inovacijų centras. Jis padės Lietuvos inovatyviems verslams, pažangių technologijų kūrėjams užmegzti ir plėtoti ryšius su partneriais JAV, o Lietuvos aukštųjų technologijų produktų ir paslaugų eksportuotojams – įsitvirtinti strategiškai svarbioje JAV rinkoje.
Patraukli profesionalams
Augant ekonomikai ir verslo konkurencingumui, šalis tampa vis patrauklesnė aukštos kvalifikacijos darbuotojams, savo sričių profesionalams ir talentams, kurie gimsta pačioje Lietuvoje. Pasauliniame 2023 m. talentų reitinge Lietuva pateko į 23 vietą tarp 64 išsivysčiusių šalių. Tai – aukščiausias rezultatas per pastaruosius kelerius metus.
Talentų indekse ne tik pagerėjo bendras Lietuvos rodiklis, bet pagerėjo ir talentų išlaikymo rodiklis – šoktelėjo iš 46 vietos (2020 m.) į 27 vietą (2023 m.). Šis rodiklis liudija, kad vis daugiau talentų ilgiau lieka gyventi šalyje, o tai svarbu išteklių sutelkimo efektyvumui, projektų ir produktų kūrimo tęstinumui, mokesčių surinkimui ir pan.
Unsplash nuotr./Asociatyvi nuotr.
Viceministrės N. Morozaitės-Rasmussen teigimu, tai –kryptingo darbo rezultatas: „EIMIN, siekdama užtikrinti ekonomikos transformacijai reikalingų įgūdžių turinčių specialistų prieinamumą, šiuo metu susikoncentravusi į dvi kryptis. Pirmoji kryptis apima jaunų žmonių pritraukimą į STEM sritis – informatikos, inžinerijos, matematikos studijas. Antroji – Lietuva siekia būtų atvira talentams iš viso pasaulio bei užsienyje gyvenantiems lietuviams.
Poveikį tolimesniam talentų augimui turės ir beveik 6000 tūkstančių darbuotojų kompetencijų kėlimui skirtas finansavimas. EIMIN skyrė daugiau kaip 8,2 mln. eurų 174-iems ES investicijų projektams, kuriais pasinaudojusios Lietuvos įmonės galės ugdyti ir tobulinti ypač reikalingus savo darbuotojų įgūdžius.“
Dėmesys tvarumui
Pastaraisiais metais itin daug dėmesio skirta ir tvarumui – žiedinei ekonomikai bei maisto švaistymui. Svariai prie šio sektoriaus tikslų prisidėjo reikšmingi EIMIN inicijuoti Maisto įstatymo pakeitimai, leidžiantys prekybininkams ilgiau pardavinėti pirminiam galiojimo terminui pasibaigusius produktus.
„Skaičiuojama, kad leidžiant parduoti maistą, kurio terminas „Geriausias iki…“ yra pasibaigęs, per metus į sąvartynus nepatektų 50 tūkst. tonų maisto atliekų ir tai leistų sutaupyti beveik 150 mln. eurų.
Tikimasi, kad leidimas ilgiau parduoti maistą po termino „Geriausia iki..“ pabaigos, leis sumažinti ir prekybininkų patiriamus nuostolius, nes dalį maisto jie galės parduoti bei neperkelti negautų pajamų už neparduotą maistą į kainas, o tai sudarys prielaidas prisidėti prie maisto kainų mažinimo – tai ypač svarbu aukštos infliacijos sąlygomis Lietuvoje. Naujieji pakeitimai taip pat sudaro sąlygas steigti specializuotas parduotuves, kurios ypač populiarios tvarumu besirūpinančiose valstybėse“, – sako EIMIN ministrės patarėja tvarumo klausimams Grėtė Lelė.
Gretos Skaraitienės / BNS nuotr./EIMIN ministrės patarėja tvarumo klausimams Grėtė Lelė
Skaitmeninės ambasados sukūrimas
Lietuva yra gerokai saugesnė nei anksčiau – ypač žvelgiant iš kibernetinio saugumo perspektyvos. Šiuo metu NATO valstybėse esančiuose duomenų centruose yra saugomos svarbiausių Lietuvos informacinių sistemų kopijos. Tam kelią atvėrė – 2022 m. liepą numatytas Lietuvos skaitmeninės ambasados steigimas.
Skaitmeninė ambasada – tai ne Lietuvos teritorijoje saugomos svarbiausių valstybės informacinių sistemų ir duomenų atsarginės kopijos, leidžiančios užtikrinti svarbiausių valstybės duomenų išsaugojimą, esant kritinėms ir nenumatytoms aplinkybėms šalies teritorijoje. Lietuva prieš kelerius metus prisijungė prie daugelio kitų šalių, kurios yra pasirūpinusios svarbiausių valstybės dokumentų saugumu.
„Skaitmeninė ambasada leidžia ne tik saugoti kopijas, bet ir plėsti viešojo sektoriaus elektronines paslaugas. Pagrindinis projekto tikslas ir vertė yra tai, kad visi svarbiausi valstybės duomenys yra saugūs ir atsparūs net kritiniais atvejais. Lietuvos gyventojams ir verslui nebūtų nutrauktas valstybės institucijų elektroninių paslaugų teikimas, nesustotų valstybės veikla skaitmeninėje erdvėje“, – komentavo viceministras K. Žemaitis.
Šaltinis: 15min.lt