Ar Merkatoriaus projekcija – nepakeičiama?

Kiek mokinių galėtų manyti, jog Grenlandija didesnė nei Australija? Šį klaidingą įsivaizdavimą lemia ir itin plačiai paplitusi Merkatoriaus kartografinė projekcija.

Gerardas Merkatorius, XVI a. olandų kartografas, išvystė kartografinę projekciją, kuri buvo puikiai pritaikyta tuometinėms kelionėms jūroje – kranto linijos žemėlapyje buvo proporcingos tikrosioms. Ilgainiui ši projekcija išpopuliarėjo ir tapo pasaulio žemėlapių standartu.

Vis dėlto, kaip ir kiekviena kartografinė projekcija, t. y. bandymas atvaizduoti apvalią Žemę dvimatėje erdvėje, Merkatoriaus projekcija turi trūkumų. Šiuo atveju – labai smarkiai iškreipia (padidina) teritorijas, nutolusias toliau nuo pusiaujo. Apie tai mokiniams mokyklinėje geografijoje dažniausiai užsimenama kaip apie neišvengiamą faktą, nesusimąstant apie galimas alternatyvas.

Jau praėjusio amžiaus viduryje mokslininkai pradėjo diskutuoti apie projekcijų poveikį mūsų pasaulio suvokimui. Iškelta Merkatoriaus efekto teorija, kuri atkreipia dėmesį į tai, kad žmonės linkę tam tikrų teritorijų dydį, pavyzdžiui, Afrikos, nuvertinti, o kitų, pavyzdžiui, Rusijos – pervertinti. Tam įtakos turėjo ir Merkatoriaus projekcijos pasaulio žemėlapiai, daugelio žmonių matyti nuo vaikystės, kurie šiuos iškraipymus vaizduoja.

XX a. antroje pusėje paplito alternatyva – Gall-Peters projekcija, kurioje rodomas tikslus santykinis teritorijų dydis. Vienas iš jos tikslų – mesti iššūkį nusistovėjusiam mūsų pasaulio suvokimui. Pažvelkite į šių projekcijų palyginimą – ar įsivaizdavote, kad Afrika tokia didelė? Iliustracijoje matyti, jog šis žemynas Merkatoriaus projekcijoje atrodo kur kas mažesnis nei iš tikrųjų. Teksto pabaigoje pridėtame tyrime (Richards et al., 2024) buvo atrasta, jog Rusiją tyrimo dalyviai laikė svarbesne (grėsmingesne), kai ji buvo pavaizduota Merkatoriaus projekcijos žemėlapyje, lyginant su anksčiau minėta Gall-Peters projekcija. Žinoma, naujoji projekcija irgi turi trūkumų – iškraipo žemynų formas, ypač prie ašigalių, tačiau, kaip minėta anksčiau, jos tikslas yra kuo tikslesnis objektų dydis, o ne forma.

Suprantama, kad mūsų pasaulio suvokimui įtakos turi ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, regiono ekonominė galia ar kaip dažnai jis minimas žiniasklaidoje. Tačiau net ir toks, atrodytų, nekaltas dalykas kaip kartografinės projekcijos smarkiai veikia mūsų pasaulio supratimą. Nors Merkatoriaus projekcija savaime tikrai nėra bloga, tačiau ji nėra ir vienintelė teisinga. Taigi, kartu su Merkatoriaus projekcija mokiniams galima pristatyti alternatyvių kartografinių projekcijų (nebūtinai tik Gall-Peters). Diskusija apie jų poveikį mūsų pasaulio suvokimui galėtų praturtinti geografijos pamokas.

Vilius Talkevičius,

VU Kartografijos magistro studentas