Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos Aktyvas skelbia iniciatyvą – teikti pagalbą geografijos mokytojams, dirbantiems pagal atnaujintą bendrąją ugdymo programą 12 klasėje.
LGMA aktyvo informacija
Kiek giliai nagrinėti ir kur būtų galima rasti statistinės medžiagos šiai temai: 4) Pramonės kaita. Juodoji metalurgija, chemijos, tekstilės ir automobilių pramonė.
Programos reikalavimas.
Skyrius. Besikeičianti pasaulio ekonomika.
Poskyris. Pramonės kaita. Vertinamas pramonės šakų vaidmuo šalių ekonomikoje, nagrinėjami skirtingos pramoninės gamybos būdai.
Poskyris. Pramonės ir paslaugų išsidėstymas. Nagrinėjami ir vertinami pramonės ir paslaugų sektoriaus išdėstymo veiksniai lokaliu, regioniniu ir globaliu lygiu.
Komentaras. Pramonės šakų platus ir gilus nagrinėjimas nėra numatytas programos reikalavimuose. Tai kontekstualus turinys, kuris gali padėti atskleisti šios tematikos esmę ir pateikti mokiniams supratimą apie pramonės kaitą beiskeičiančiančioje pasaulio ekonomikoje.
Programos reikalavimai turiniui pateikti sistemine tvarka, tačiau nebūtinai toks eiliškumas yra taikytinas pamokų ciklams ar vadovėlio sąrangoje. Ir mokytojai, ir vadovėlių autoriai visada gali ieškoti ryšių ir sąsajų tarp atskirų programos reikalavimų turiniui.
Šiuo atveju turima omeny pramonės šakų vaidmens kaita, atsižvelgiant į pramonės atsiradimą, suklestėjimą, šalių vystymąsi ir su tuo susijusius pokyčius geografinėje erdvėje (regionai, pramonės perkėlimas) ir ekonomikos struktūroje (užimtumas sektoriuose, dalis BVP). Bet kurios pramonės šakos, pramonės tendencijos pateikimas mokiniams turėtų remtis pramonės išdėstymo veiksniais, keliant klausimus ne tik kas ir kur?, bet ypač kas ir kodėl bei kur?
Dėstant šį kontekstą patartina mokiniams priminti pramonės perversmą ir prielaidas jo atsiradimui. Tarp jų natūraliai bus mokslo pažanga, didėjantis gyventojų skaičius, darbo klasės (darbo jėgos miestuose) atsiradimas, urbanizacijos procesas, naudingųjų iškasenų ir kitų išteklių gausa ar artumas. Pavyzdžiu to galėtų būti, pavyzdžiui, Anglija. Taigi pradžia gali būti sietina su tekstilės pramone.
Tada seka dar intensyvesnė industrializacija, geležinkelių atsiradimas, gamyklų statybos bumas, kai atsiranda milžiniškaas poreikis metalui. Taip gimsta metalurgijos pramonė. Ir vėl reikia atsakyti į klausimą, kokios prielaidos buvo reikalingos jos suklestėjimui (žaliavos). Kokie tai regionai? Ta pati Anglija, Lotaringija, Rūras, Silezija… Nebūtina labai plėstis, svarbu mokiniams formuoti pokyčių priežastingmo suvokimą.
XIX a. pabaigoje-XX a. pirmoje pusėje atsiranda chemijos pramonė, kurios varikliu tampa nafta. Tuo pačiu klesti metalurgijos pramonė, nes prasideda masinė automobiliacija, ypač JAV, kur atsiranda svarbus veiksnys – sparčiai auganti vartotojų rinka, kurios finansinės galimybės irgi didėja.
Tokiu būdu padedami pamatai, sudedamas į visumą loginis pramonės šakų raidos tęstinumas laikui bėgant. Visi šie pavyzdžiai remiasi dabartinėmis ekonomiškai stipriomis valstybėmis.
Laikui bėgant, natūralu, kad visos šios pramonės šakos išgyveno pakilimus ir kritimus. Todėl šios šakos dabar mažai ar mažiau plėtojamos ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse (su išimtimis, pvz., Rusija) ir perkaliamos ar jau seniai perkeltos į kitas pasaulio šalis, daugiausa Azijos.
Dėl ilgai vyravusios monostruktūros krypties, anksčiau tradicinėmis pramonės šakomis garsėjusios šalys pergyvena (pergyveno) didžiules krizes. Vokietijoje, JAV (iki šiol… Detroitas), Prancūzijoje, Pietų Lenkijoje ir kt. Dėl to tose vietose reikalaujama subsidijų, paramos, o vyriausybės deda pastangas deindustrialiazcijos procesui, kuris iš esmės perorientuojamas į paslaugų sektorių.
Kita vertus, metalurgija (Kinija, Indija, Rusija), tekstilės pramonė (Kinija, Bangladešas, Vietnamas, Indija…), klesti Azijos šalyse, kurios tapo pasaulio pramoninės gamybos varikliais. Žinoma, ši pramonės šaka yra ir ekonomiškai stipriose šalyse ir Lietuvoje, tačiau jos vaidmuo menksta, nes ši šaka teikia mažą pridėtinę vertą. Kas kita – aukštoji mada, plėtojama Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, kur uždirbami beprotiški dideli pinigai.
Su gamyba Azijos šalyse susję daug socialinių problemų, visų pirma, žmonių išnaudojimas, maži atlyginimai, vaikų darbas, antisanitarinės sąlygos ir t.t., ir kt. Prie viso to prisideda visas pasaulis, kuris nori kuo daugiau už kuo pigiau. Tad kiekvieno iš mūsų atsakomybė irgi svarbi, turint omeny tvarumą ir pastangas prie to prisidėti, tai suprasti, keisti savo vartojimo įpročius.
Kalbant apie pramoninės gamybos būdus, galima remtis inovacijomis arba jau klasikiniais dalykais: Outsourcing, Lean production, Just in time ir kt. Žinoma, šiuolaikinės inovacijos irgi atlieka vis svarbesnį vaidmenį, tai – dirbtinis intelektas, skaitmeniniai dvyniai, 3D spausdinimo technologijos ir kt. Pramonės inovacijos bus aiškiai ir vaizdžiai pateiktos jau baigiamame rengti 10 klasės vadovėlyje.
Tikimės, kad mūsų patarimai ir komentarai padės Jums optimizuoti šios tematikos turinį.
Domina tema taip pat iš ekonomikos bloko: „Inovacijos. Nagrinėjama ir vertinama inovacijų svarba ekonominiams ciklams“. Gal galite „užvesti ant kelio“? Ar mokyti(s) tiesiog apie Kondratjevo ciklus, ar kt.? Ačiū:)
Programos reikalavimas.
Skyrius: Besikeičianti pasaulio ekonomika:
Poskyris: Inovacijos. Nagrinėjama ir vertinama inovacijų svarba ekonominiams ciklams.
Komentaras. Inovacijos yra esminis dalykas visuomenės ir ekonomikos vystymuisi ir pažangai. Istoriškai visi pramonės rajonai susiformavo ten, kur buvo naudojamos techninės inovacijos. Tai suprantama kaip visiškai naujos produkcijos gamyba (plienas, plastikas, automobilis, elektronika…), arba esminis produkcijos atnaujimas ar nauji gamybos būdai (konvejeriai, robotizacija, 3D spausdinimas), taip pat nauji pramoninės gamybos organizavimo principai ir būdai. Nuolatinis inovacijų taikymas yra esminė sąlyga įmonėms išlaikyti konkurencingumą pasaulyje, garantuoti augimą, pajamas ir stabilią veiklą.
Taigi technine prasme inovacijas gerai pristato rusų akademiko Kondratjevo sukurta ir visame pasaulyje ekonomikos moksle bei ekonominėje geografijoje taikoma Ilgųjų bangų teorija (GAUBLYS, 12 klasė). Tai galima akcentuoti mokiniams, perbėgant per bangas, neabejotina, kad mokiniai jau turi bendrų žinių ir supratimą, kurį įgijo ankstesniais metais per geografijos, šiek tiek istorijos ir ekonomikos pamokas. Idealios galimybės diskutuoti su mokiniais šiais klausimais.
Šiuolaikiniame globalizacijos kontekste labai svarbiomis inovacijomis yra milžiniškas progresas komunikacijų ir transporto sferose. Iš esmės tik techninių galimybių dėka įmanoma tokio masto globalizacija. Visų pirma kaina ir greitis, krovos darbų paprastumas: konteineriai, Cargo sistema, lėktuvai. Dėl to atsiranda pramonės decentralizacija, kai gamyba vienu metu vyksta visame pasaulyje ir čia jau veikia visiškai kitokie veiksniai, nei pilna gamyba nuo A iki Z vienoje vietoje. Vadinasi, labai svarbu mokiniams akcentuoti, kaip vyksta gamyba, kaip ji organizuojama, siekiant mažinti sąnaudas, taupyti išteklius, panaudoti efektyviai darbo jėgą (pvz., perkeliant į kitas šalis), parduoti kuo didesnius kiekius produkcijos (marketingas), juos laiku pristatyti pagal paskirtį (logistika gamyboje) ar galutiniams vartotojams. Komunikacijai labai svarbų vaidmenį atlieka jūriniai kanalai, visa transporto (oro ir jūrų uostai) ir skaitmeninė infrastruktūra (šviesolaidiniai kabeliai jūrų ir vandenynų dugne, palydovai kosmose). Apie daug įvardytų dalykų bus paprastai ir aiškiai informacija pateikta ŽEMĖ 10 klasės vadovėlyje.
12-okams galima pateikti skirtingas pramonės gamybos koncepcijas: fordistinę ir postfordistinę, bet šiuo etapu galima į tai nesigilinti, nes tai bus pateikta naujajame 12 klasės vadovėlyje.
Tačiau, kas svarbu, kalbant apie inovacijas, akcentuoti dėmesį, kad dideli gamintojai vis labiau, siekiant konkurencingumo, mažina produkto/gaminio išbaigtumo lygį. Taip užtikrinama didesnė koncentracija į konkrečių mazgų/detalių/komponentų gamybą (pvz., automobilių pramonėje, elektros ir elektronikos prietaisų gamyboje), didėja specializacja ir kokybė toje srityje. Pavyzdžiui, Japonijoje ar Vokietijoje, garsūs automobilių gamintojai apie 80 proc. reikiamų detalių ir mazgų gamina ne patys, bet atsiveža iš kitų tiekėjų visame pasaulyje, tuo pačiu ir Lietuvos, pvz., BMW. Todėl mokiniams reikia aiškinti, kas yra Outsourcing, Just in time, Lean production (GAUBLYS 12 kl.), Lean Administration, Lean Management. Visa tai yra šiuolaikinės inovacijos, kurios būdingos ne tik pramonėje, bet ir paslaugų sektoriuje (Oursourcing (pvz., lietuviškų knygų spausdinimas Honkonge), Lean Administration (Vilniuje veikiančių tarptautinių biurų nuotolinės paslaugos įmonėms, veikiančioms visame pasaulyje), Lean Management (pvz., Vilniuje vykstantys įmonių nuotoliniai mokymai, kurie transliuojami biurams visame pasaulyje).
Galima mokiniams pabrėžti, kad tokiame stipriai integruotame pasaulyje slypi nemažai pavojų: per didelė priklausomybė nuo tiekėjų (pvz., žaliavų – Rusijos pavyzdys, kai ši šalis nusispjaudama į susitarimus tiesiog pareiškia, kad nori užšaldyti Europą. Taip siunčimas signalas, kad su šia šalimi negalima pasirašyti jokių sutarčių, nes ji apgaus, jai nusispjauti į tarptautinius susitarimus), nuo punktualiosios gamybos, kai staigūs sutrikimai transporte (Sueco kanalo blokavimas, Jemeno ar Somalio teroristų piratavimas, COVID 19 pandemija) gali per trumpą laiką paralyžiuoti nusistovėjusius tiekimo, o tuo pačiu kaip grandininė reakcija ir gamybos procesus. Dėl to tos bendrovės, kurios turi finansinių pajėgumų bei teritorijų sandėliams, jau kuria alternatyvas, kaip apsisaugoti nuo tokių staigių sukrėtimų ir turėti atsargų komponentų, kurie, esant krizei, padėtų išlakyti stabilią gamybą. Bet tai įgyvendinti labai sunku, nes, pavyzdžiui, Nyderlanduose, Vokietijoje, daugelyje kitų Europos šalių, tiesiog nėra laisvos žemės, kurią būtų galima panaudoti tokioms reikmėms arba ji labai brangi. Štai čia ir atsakymas, kodėl prie Lietuvos miestų, kaip grybai po lietaus dygsta logistikos centrai – jie aptarnauja ne tik Lietuvos įmones ir vartotojus, bet neretai visą regioną ar net Europą. Tai reikėtų skatinti, nes taip pritraukiamos investicijos, o laisvos ir vis dar pigios žemės Lietuvoje labai daug. Šitie dalykai labai priklauso nuo vietos savivaldos ir jų politikų geografinio išprusimo… Čia atsiveria fantastiškos galimybės diskutuoti su dvyliktokais ir nagrinėti tokius atvejus (pvz., kodėl Širvintų rajono valdžia nenori vėjo jėgainių, kurios atneštų naudą savivaldybei – ar tai populizmas, ar tai ekonominių dėsnių neišmanymas, ar pitktnaudžiavimas valdžia ir visavaldyste?).
Naujausios tendencijos pramonėje yra ketvirtoji pramonės revoliucija (Žemė 10 naujas vadovėlis). Ji apima daug inovatyvių ir jau plačiai pasaulyje taikomų sprendimų.
Kalbant apie inovacijas būtina akcentuoti mokiniams nuostatą, kad pasaulyje sparčiai skinasi kelią tvarumo aspektai. Nors jie labiau įsigali ekonomiškai stipriose šalyse, ką reglamentuoja įstatymai ir pilietinė visuomenė (Lietuvoje didelio kiaulių fabriko prie miesto ar net apskritai nepastatysi, o Kinijoje ir Indijoje niekas žmonių apie tai net neklaus). Dėl to tokiai tvariai gamybai (tai tinka kaip žemės ūkiui, taip ir pramonei) ieškoma inovatyvių sprendimų. Pavyzdžiui, vertikalieji ūkiai, kurie leidžia taupyti išlaidas, mažinti išteklių panaudojimą, išvengti transporto problemų ir t.t., ir kt. (PLIUS temoje pristatoma ŽEMĖ 10 kl.).
Svarbi inovacija erdviniame gamybos išdėstyme yra klasteriai. Jų ypač daug JAV, Indijoje – IT sektorius. Mokiniams svarbu žinoti veiksnius, kurie nulemia tokių klasterių atsiradimą ir net bėgant laikui galimą jų koncentraciją vienoje ar kitoje vietoje (pvz., Silicio slėnis, Bangaloras). Prie to kontekstualiai galima pridurti specialiąsias ekonomines zonas, laisvąsias ekonomines zonas (pvz., Lietuvoje veikia net 6 LEZ: Žemė 10 klasei), virtualias įmones.
Tikimės, kad mūsų patarimai ir komentarai padės Jums optimizuoti šios tematikos turinį.
„Besikeičianti Lietuvos ekonomika“.
Tiesiogiai taip ar panašiai įvardyto reikalavimo programoje nėra, dėl to šį klausimą galima interpretuoti laisviau.
Komentaras. Kadangi kalbama apie Lietuvos ekonomiką, o ne atskirus jos sektorius, mokytojui pravartu pasirinkti šios temos imtį, t.y. į ką akcentuoti dėmesį: pirmas – eiti į plotį ir stengtis perbėgti per visus sektorius, ar antras – apsiriboti konkrečiais sektorių ar šakų pavyzdžiais ir jų pagrindu parodyti kaitą. Galimas ir trečias būdas, kai mokytojas pamoką organizuoja tyrimų ar diskusijos principu, kai mokiniai iš anksto savarankiškai pasidomi Lietuvos ekonomikos kaita, o mokytojas moderuoja surinktos informacijos pateikimą. Galima kelti probleminius klausimus, kaip uždavinį aptarimui ar diskusijai, pvz., „Ar Lietuvos ekonomika vytosi reikiama kryptimi?”, „Iš ko galime daryti išvadą apie Lietuvos ekonomikos būklę?”, „Kaip galima vertinti Lietuvos ekonomiką kitų šalių (Baltijos, kaimynių, Europos, pasaulio) kontekste?” ir kt.
Pirmuoju būdu galima akcentuoti visus tris ar net keturis ekonomikos sektorius, nepamirštant, kad prie visų šitų dalykų bus sugrįžta vėliau.
Žemės ūkio sektorius. Baziniai dalykai pateikti GAUBLYS, II dalis, 154-157 psl.
Akcentai: ūkių mažėjimas / ūkių stambėjimas / produktyvumo didėjimas / dideli chemizacijos mastai / didelis neigiamas poveikis aplinkai / didžiulė ž.ū. mechanizacija / skaitmeninės technologijos / augalininkystės vyravimas dėl didelio ES subsidijavimo / monokultūrų didėjimas (daugiausia javų) / gyvulininkystės stagnacija dėl menko ES subsidijavimo / ūkininkų nepasitenkinimas dėl žaliojo kursų reikalavimo / eksporto rinkų pokytis.
Nemažai naujų duomenų ir tendencijų yra naujame ŽEMĖ 10 kl. vadovėlyje.
Pramonė. Baziniai dalykai pateikti GAUBLYS, II dalis, 213-215 psl.:
Akcentai: senų pramonės įmonių restruktūrizacija arba išnykimas (ypač miestų vidinėse teritorijose) / pramonės svarba Lietuvos BVP / investicijų pritraukimas / didžiulė pramonės diversifikacija, kas yra gerai, nes leidžia amortizuoti pasaulinių kainų svyravimus ir krizes / pramoninės gamybos pavyzdžiai (naftos perdirbimas, trąšų gamyba, mašinų komponentų gamyba, baldų pramonė, tekstilės (labai maža pridėtinė vertė), aukštos pridėtinės vertės įmonių kūrimosi skatinimas, LEZ plėtra visoje Lietuvoje, maisto pramonės gamyba ir eksportas į trečiąsias šalis, bioctechnologijų sektoriaus plėtra, lazerių technologijos, sparti skaitmenizacija, robotizacijos spartėjimas ir kt.
Atskiru klausimu galima kalbėti apie pokyčius energetikoje, bet šias tendencijas patartina plačiau aptarti tam labiau tinkamuose kontekstuose.
Nemažai naujų duomenų ir tendencijų yra naujame ŽEMĖ 10 kl. vadovėlyje.
Paslaugos. Baziniai dalykai pateikti GAUBLYS, II dalis, Globalizacijos skyriuje.
Akcentai: paslaugų sprogimas / paslaugų dalis Lietuvos BVP / paslaugų skaitmenizacija transporte ir mažmeninėje prekyboje / pervežimų ir logistikos paslaugų bumas / online prekybos bumas / e-paslaugos / turizmo paslaugų eksportas ir kt.
Naujų duomenų ir tendencijų yra naujame ŽEMĖ 10 kl. vadovėlyje.
Ketvirtasis sektorius: IT paslaugas teikiančių bendrovių ir įmonių daugėjimas, ypač Vilniuje (dėl vidinių procesų ir dėl IT specialistų persikėlimo iš Baltarusijos) / mokymų centrų kūrimasis (pvz., aviacijos) ir kt.
Antruoju būdu vedant pamoką mokytojui reikėtų pasirinkti siauresnę sritį, pavyzdžiui, kažką iš to, kas yra greta ir visi mokiniai apie tai žino. Ir tą vendrovę, įstaigą ar paslaugų įmonę išanalizuoti, atsakant į klausimą, kaip organizuojama jos veikla, kokie rodikliai, rezultatai, kokios tendencijos. Jei geros – kodėl? Jei prastos – kodėl? Kaip ir kodėl gali pasikeisti situacija?
Iš tokios analizės galima daryti bnendresnes išvadas apie savivaldybę, apie regioną, apie visą Lietuvą.
Puikus įrankis vertinti savivaldybių reitingą, kuriame atsispindi investicijos ir kiti dalykai ir tai puikiai atspindi ekonomikjos tendencijas, yra Laisvosios rinkos instituto sukurtas įrankis „Lietuvos savivaldybių indeksas”. Šis šaltinis gali būti puikus pagalbininkas mokytojams organizuojantdaugelį su Lietuva susijusių pamokų. https://www.llri.lt/tyrimai/lietuvos-savivaldybiu-indeksas
„Tausojanti ekonomika“,
„Žemės ūkis Europoje ir ES žaliasis kursas“.
Programos reikalavimas.
Skyrius: Besikeičianti pasaulio ekonomika:
Poskyris: Tausojanti ekonomika. Vertinama ekonomikos plėtra tausojamos aplinkos aspoektais (ekologinis pėdsakas, ekologinis balansas, Europos žaliasis kursas).
Komentaras. Ši tema tiesiogiai siejasi su darnaus vystymosi tikslais, iš kurių 7, 8, 9, 12 ir 15 atliepia tai, kas turima omeny, kai kalbama apie tausojančią ekonomiką.
Visi LGMA nariai turi paruoštą leidinį apie darnaus vystymosi tikslus, jo skaitmeninė versija į kelta čia: https://geografija.lt/2023/10/17-darnaus-vystymosi-tikslu-mokytojams/
Mokiniams galima priminti, kad darnus vystymasis, tai ne tik klimato kaitos keliamos problemos, bet ir visa ekonomika, kuri vis dar didžiąja dalimi remiasi iškastiniais ištekliais. Tos ekonomikos dalimi yra ne tik abstrakčios valstybės, įmonės ar gamintojai, bet ir kiekvienas iš mūsų. Tai – svarbiausias akcentas! Ne kažkur kažkas vyksta ir turi kažką padaryti ar išspręsti, bet ir kiekvienas iš mūsų yra atsakingas už savo elgesį, vartojimo įpročius, įgeidžius ir t.t., ir pan.
Ekonomika ir tvarumas sietinas su konkrečių veiklų pavyzdžiais: energetika (vienos savivaldybės plečia vėjo parkus, o kitos stabdo; vieni namų ūkiai įsirenginėja saulės jėgaines, o kiti nemato prasmės), elektrinės transporto priemonės (kas, kaip, kodėl?), griežti reikalavimai pramoninei gamybai, įvairūs reikalavimai žemės ūkiui (ypač dėl biologinės įvairovės išsaugojimo, dirvožemio apsaugos, požeminio vandens teršimo, pesticidų patekimo į upes, ežerus, o ypač į Baltijos jūrą).
Kuo matuojamas tvarumas? Visų pirma ekologinis pėdsakas (ŽEMĖ 9 kl., II dalis, 70 psl.), ekologinmė kuprinė (ten pat, 71 psl.). Puikūs įrankiai ekologiniam pėdsakui matuoti:
lietuvių kalba – https://www.pasauliopilietis.lt/eco-pedsakas
anglų kalba – https://www.footprintcalculator.org/home/en
Labai svarbu ne tik pažiūrėti, kas ten, bet realiai išsimatuoti ir būtinai su mokiniais aptarti, padiskutuoti, padaryti išvadas, kodėl jis toks ar anoks ir būtinai pasiūlyti strategijų, kaip būtų galima jį pakeisti, nes Lietuva jau yra gerovės šalis ir visų mokinių ekologinės pėdsakas viršys tą, kuris mūsų planetai nedaro žalos.
Apie ekologinmį pėdsaką nemažai informacijos buvo pateikta 2023 m. vykusio LGMA seminaro mokytojams metu.
Ekologinis balansas. Youtube nuoroda: https://www.youtube.com/watch?v=DDe1gVtSxeM
Europos žaliasis kursas. Šia tema daug pranešimų medijose. Jos esmė:
Klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimas kelia egzistencinę grėsmę Europai ir pasauliui. Europos žaliasis kursas padės įveikti šiuos iššūkius ir prisidės prie to, kad ES taptų modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, užtikrindamas, kad:
- iki 2050 m. grynasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis būtų lygus nuliui;
- ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo;
- nuošalyje nebūtų paliktas nė vienas žmogus ir nė viena vietovė.
Europos Komisija priėmė pasiūlymų rinkinį, kuriuo siekiama ES klimato, energetikos, transporto ir mokesčių politiką pertvarkyti taip, kad būtų pasiektas tikslas iki 2030 m. grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 proc., palyginti su 1990 m. lygiu. Susipažinkite su išsamesne informacija apie Europos žaliojo kurso įgyvendinimą.
Vaizdinis pasakojimas apie Europos žaliąjį kursą (anglų kalba)
1.Valstybių pažangos vertinimo rodikliai. Kiek? Kurie?
Komentaras. Visi rodikliai dėl geresnio jų supratimo skirtini į socialinius ir ekonominius rodiklius. Dauguma rodiklių mokytojams yra puikiai žinomi ir nemažai metų naudojami. Atsiradus darniojo vystymosi sampratai, pasitelkiami su šiais kontekstais susiję aplinkos vertinimo rodikliai.
Tokios pamokos tikslas – ne rodiklių gausos pateikimas, bet supratimo skatinimas ir kritinis mąstymas. Galima pasitelkti kelis rodiklius ir pravesti puikią pamoką, galima žerti kaip žirnius į sieną rodiklius, tačiau tokios pamokos naudingumo koeficientas bus labai mažas.
Nėra nei vieno visiškai objektyvaus ir 100 proc. pasiteisinusio rodiklio. Štai kodėl atsiranda vis daugiau išvestinių rodiklių, kurie apskaičiuojami ne rankinu būdu, bet pagal tam tikrus algoritmus. IT naudojimas leidžia labai operatyviai grupuoti šalis pagal tam tikrus kriterijus, svarbiausia, kad jie būtų pagrįsti moksline prasme. Tuo tikslu pasaulyje dirba labai daug mokslininkų.
Socialiniai rodikliai, kurie dažniausiai naudojami mokyklinėje geografijoje:
Vaikų gimstamumas
Kūdikų ir vaikų mirtingumas
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė
Gyvenimo kokybės indeksas
Demokratijos indeksas
Laimės indeksas
30–34 metų asmenų, baigusių aukštąjį ar jam prilygintiną mokslą, dalis
ŽSRI
Pilietinės galios indeksas
Mokymosi visą gyvenimą indeksas
Krupcijos suvokimo indeksas
Ekonominiai rodikliai, kurie dažniausiai naudojami mokyklinėje geografijoje:
BVP 1 gyv.
Verslo aplinkos indeksas
Valdymo efektyvumo indeksas
E. valdžios išvystymo indeksas
Globalizacijos indeksas
Pasaulio konkurencingumo indekas
Verslo išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai
Aplinkos rodikliai, kurie dažniausiai naudojami mokyklinėje geografijoje:
Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio indeksas
Darnaus vystymosi indeksas
Šalių ekologinis pėdsakas
Bendra išvada: rodiklių kaitaliojimas leidžia pabėgti nuo stereotipų, ypač nuo suvokimo, kad pasaulyje svarbiausias dalykas yra pinigai. Rodikliai ir indeksai reikalingi ne tam, kad mokiniai juos išmoktų, o tam kad mąstytų ir darytų išvadas.
Laikui bėgant matavimo rodiklių tik daugės. Rodiklių skaičius negali būti valstybinio egzamino užduoties dalimi, tačiau mokiniai turėtų mokėti įvertinti vieną ar kitą charakteristiką, naudojantis pateiktu ar pateiktais rodikliais.
Neramu dėl užduočių 12 kl. egzamino. Kokios bus, kaip formuluos, kokius pvz. duoti, kad pasipraktikuotų!
Kokios bus užduotys – niekas nežino, nes tai egzaminas. Pasipraktikavimui, neabejotina, kad žmonės, atsakingi už egzamino organizavimą, pateiks tokių pavyzdžių. Praėjusią savaitę jau vyko mokymai egzamino tema. Bus jų daugiau. Bet kuriuo atveju reikia įvertinti faktą, kad Lietuvoje keičiasi politinė valdžia, prie NŠA vairo stoja naujas jos vadovas.
Visi mokytojai informuoti, kad II egzamino dalyje bus 4 užduotys, kiekviena iš kurių vertinama 15 taškų. Akivaizdu, kad tai bus užduotys, apimsiančios konkrečią temą ar geografinį pavyzdį. Nuspėti tokių užduočių tematiką neįmanoma ir nereikia. Jokiu būdu nereikia rištis prie konkrečių jau matytų užduočių tematikos, nes tai tėra pavyzdžiai. Žinoma, kad tokios užduotys gali atrodyti ištrauktos iš konteksto, bet įvertinus platų tematikos spektrą 12 klasėje, akivaizdu, kad mokinius reikia mokyti mąstyti, dirbti su šaltiniais, juos analizuoti, mokiniai turi būti gerai įvaldę įvairius gebėjimus: darbą su diagramomis, statistikos duomenimis, nuotraukomis, karikatūromis, teminiais žemėlapiais, tekstiniais šaltiniais. Taigi pasipraktikavimas yra būtinas, o tokių prieinamų užduočių pasiūla yra labai didelė (ankstesnės VBE užduotys, LGMA medžiaga, leidyklų medžiaga). Praktika rodo, kad jei mokiniai turi daug faktologinių žinių, bet jiems stinga gebėjimų įvaldymo, tokie mokiniai sunkiai renka aukštus balus. Geografijos brandos egzaminas jau kuris laikas yra kreipiamas (išskyrus testinę dalį) iš faktų gausos į problemų sprendimą, socialinių ir ekonominių skirtumų išryškinimą ir priežastingumo aiškinimą, mokėjimą suvokti tam tikros teritorijos geografinės padėties aplinkybes (gamtines, visuomenines), gebėjimą pateikti argumentus ir juos grupuoti, remtis pavyzdžiais, nagrinėti skirtumus, lyginti procesus ir rodiklius.
Senajame vadovėlyje išsivysčiusios šalys skirstomos į aukšto ir vidutinio išsivystymo, o besivystančios į pažangias, silpnas ir labai silpnas. Ar toks skirstymas išliks?
Valstyvių skirstymas pagal jų galią yra svarbus ir vyresnėse klasėse ypač dažnai naudojamas ugdymo proceso metu. Pirmą kartą apie tokį valstyvių skirstymą sąvokų lygyje supaprastinta forma užsimenama jau 7 klasėje. Išsamiau valstybių skirstymas pristatomas 9 klasėje, kas atitinka naująją ugdymo programą. Naujajame vadovėlyje ŽEMĖ 9 klasei, I dalis (8 ir 9 temos) valstybės skirstomos į išsivysčiusias, vidutiniškai išsivysčiusias ir besivystančias. Dažniausiai tai suprantama kaip ekonominė valstybių galia. Visi kiti pavadinimai, tokie kaip stiprios, silpnos, pažangios ir pan., nėra didaktiškai neteisingi ar draudžiami, tad kontekstualiai taip pat gali būti naudojami ugdymo proceso metu, paįvairinant žodyną ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad nei Lietuvos politikai, nei medijos neturi nusistovėjusios šalių skirstymo vartosenos.
Svarbu atminti, kad valstybių klasifikacija pagal ekonominius rodiklius įvairiose šalyse vertinama nevienareikšmiškai ir neretai kritikuojama kaip vis dėlto per daug subjektyvi, nepaisanti kitų svarbių dalykų visuomenėse, kurie ne mažiau svarbūs nei pinigai, finansinės galimybės. Dėl to į valstybių klasifikaciją reikia žiūrėti holistiškai, dažniau su mokiniai padiskutuoti apie tai, kas yra gerovė, kodėl jos supratimas skiriasi skirtingose pasaulio šalyse. Tai galima matyti ir įvairių pasaulio susivienijimų klasifikacijose (Jungtinių Tautų, Pasaulio banko, Eurostato ir t.t.).
Mokytojams svarbu nepamiršti ir turėti omeny, kad valstybių skirstymas į išsivysčiusias ir besivystančias šalis yra išskirtinai europocentristinis požiūris, kitaip sakant tų šalių, kurios dominuoja pasaulyje, yra pakankamai turtingos ir į likusį pasaulį žvelgia tarsi iš aukšto. Daugelyje mažesnės gerovės šalių (mūsų supratimu) mokyklinėje geografijoje nėra tokio skirstymo ir net apskritai nėra tokio mokomojo turinio. Jų mokiniai žino, kas yra turtas, bet jie nėra traumuojami, kad jų šalys tokios skurdžios ir jos niekada negalės pasiekti gerovės. Tokiose šalyse ieškoma pavyzdžių, kurie rodytų pozityvias tendencijas ir mokiniams būtų skiepijamas supratimas apie pozityvius pokyčius jų šalyse. Gerovė ten suprantama ne tik pagal tai, kas ir kiek turi pinigų, bet ir pagal tai, kokios stiprios yra jų bendruomenės, kaip jos padeda vienos kitoms, kokia pažanga ateina į jų gyvenamąją aplinką ir kaip ji keičiasi, kokia aplinka juos supa ir t.t.
Mūsų šalies mokiniai turi turėti bendrą supratimą apie rodiklius, kuriais galima lyginti šalis (socialiniai rodikliai, ekonominiai rodikliai, tvarumo rodikliai). Pakanka turėti bendrą supratimą, kas yra tos stiprios ekonomiškai šalys (JAV, Kanada, ES, Japonija, Pietų Korėja, Australija, Naujoji Zalandija, kai kurios Azijos ir Pietų Amerikos šalys), o kurios šalys daro akivaizdžią pažangą (Tailandas, Malaizija, Vietnamas, Peru…) ir sparčiai vystosi bei tos, kuriose gyvenama pakankamai skurdžiai (dauguma Afrikos užsacharės šalių, Afganistanas, Mianmaras ir t.t.).
12 klasės mokinių pasiekimuose yra toks sakinys: “Nurodo žinomų Lietuvos mokslininkų indėlį į geografijos mokslą.” Kuriuos mokslininkus ir jų darbus reikia žinoti?
Šis įrašas yra programos Pasiekimų dalyje, A3. Geografijos mokslo pažinimo klausimų analizavimo posričio Pagrindinio pasiekimų lygio skiltyje.
Atkreiptinas dėmesys, kad šis kontekstas jokia forma nėra paminėtas programos turininėje dalyje. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad tarp Pasiekimų sričių, pasiekimų ir turinio ne visada yra ryšys ir tai gali mokytojams kelti neaiškumų.
Deja, bet mes negalime pateikti konkretizuoto atsakymo į Jūsų užklausą, nes galime būti subjektyvūs. Lietuvos geografai (akademinė bendruomenė bei mokytojų bendruomenė) neturi išdiskutuoto, nekvestionuojamo bei patvirtinto ir privalomai mokiniams žinotino geografinių asmenybių sąrašo. Atsižvelgiant į tokį status quo, peršasi mintis, kad valstybiniame geografijos brandos egzamine neturėtų būti tokių užduočių, kurios reikalautų atkartoti kažkurių Lietuvos geografų nuopelnus, žinoti šių asmenybių vardus ar pavardes, tyrimų sritis, gyvenimo biografijos dalykus ir kt.
Tuop pačiu svarbu pabrėžti, kad mokant geografijos 11-12 klasėse, beje, kaip ir visose kitose žemesnėse (6-10 kl.), su Lietuva geografiškai susijusių asmenybių įtraukimas į ugdymo procesą, ypač ugdant pilietiškumo kompetenciją, yra net labai sveikintinas.
Norėčiau konkretesnių gairių temoms „Žemės ūkio specializacija ir intensyvinimas“ Gal čia tinka priminti pagrindines žemės ūkio šakas ir jų pasiskirstymo ypatumus pasaulyje? O intensyvinimui gal tinka tema iš senojo vadovėlio apie šiuolaikinio žemės ūkio kryptis ir problematiką?
Programos reikalavimas.
Skyrius. Besikeičianti pasaulio ekonomika.
Poskyris. Žemės ūkio specializacija ir intensyvumas. Vertinama specializacijos ir intensyvinamo žemės ūkio reikšmė bei poveikis aplinkai ir ekonomikai, didinant žemės ūkio produkcijos gamybą.
Šio poskyrio turinys tampriai siejasi su kitu šio skyriaus poskyrio „Žemės ūkis” turiniu. Dėl to į šiuos turinio kontekstus galima žiūrėti kompleksiškai.
Visų pirma labai svarbu akcentuoti žemės ūkio reikšmę šiuolaikinėje ekonomikoje. Kokia šalis bebūtų, ji vienaip ar kitaip priklauso nuo žemės ūkio produkcijos: arba kaip gamintoja ir eksportuotoja, arba kaip produkcijos importuotoja.
Nors programa nereikalauja, bet galima mokiniams priminti pagrindines žemės ūkio šakas, kurias mokiniai iš esmės jau turi pakankamai gerai žinoti. Pagal atnaujintas programas mokiniai su žemės ūkiu pakankamai svariai lengva forma susipažins jau 6 klasėje, šis turinys bus tęsiamas 7 ir 8 klasėje, kalbant apie pasirūpinimą maistu šis kontekstas paliečiamas 9 klasėje, na, ir pagaliau dar kartą žemės ūkis viso skyriaus pavidalu yra 10 klasėje. Taigi ši geografijos tematika iki 12 klasės jau turėtų būti paklankamai gerai išplėtota, todėl perdėm vėl gilintis į smulkesnes šakas gal ir nereikėtų. Tikėtina, kad mokiniai žino, kas yra augalininkystė ir gyvyulininkystė bei, kas yra javai, pašarinės kultūros, energetiniai augalai, kas yra paukščių ar gyvulių auginimas ir kt. Mokinių galima paklausti, skirti jiems užduotį(is), ar jie prisimena ir galėtų nurodyti žemės ūkio kryptis, bet ne aiškinti viską nuo nulio. Ir tik tuo atveju, jeigu mokinių žinių lygis labai žemas, tada natūralu, kad reikia užlopyti ilgametes žinių ir supratimo spragas.
Daug svarbiau, kad mokiniai žinotų, nuo ko priklauso žemės ūkio plėtra. Tai yra (GAUBLYS, 11-12 kl., 131-134 psl.):
- gamtos sąlygos (šiluma, vanduo, dirvožemis…)
- ekonominės sąlygos (finansai, investicijos, mokesčiai, parama, subsidijos…)
- socialinės sąlygos (patirtis, tradicijos, nuostatos…)
- politinės aplinkybės (į eksportą orientuota politika, prielaidų sudarymas, mokestinė politika….)
Organizavimo būdai suprantami kaip natūrinis, prekinis, prekinis-plantacinis. Pasaulio šalių patirtis rodo, kad nebūtina labai detaliai skaidyti ūkio sistemas, ūkio tipus ir ūkininkavimo formas. Tegul to mokosi būsimieji geografai, agronomai universitetuose. Daug svarbiau remtis konkrečiais pavyzdžiais, kurie paliudytų vienokią ar kitokią formą, sudarytų galimybes nagrinėti, lyginti ir vertinti teigiamus ir neigiamus aspektus.
Specializacijos tematika tiesiogiai siejasi su organizavimo formomis ir yra puiki prielaida kompleksiniam šios tematikos nagrinėjimui. Bemaž svarbiausias dalykas yra suformuoti mokiniams supratimą, kodėl atsiranda specializacija, kodėl tam tikros šalys specializuojasi plėtoti vieną ar kitą žemės ūkio šaką.
Pavyzdžiui:
- kodėl Vidurio Amerikos šalys specializuojasi auginti bananus?
- kodėl taip daug kukurūzų ir kviečių išaugina JAV?
- kodėl Ukraina yra Europos grūdų aruodas?
- kodėl kakavos pagrindinė augintoja pasaulyje yra Dramblio Kaulo Krantas, o vanilės – Madagaskaras?
- kodėl Naujojoje Zelandijoje aviena, pieno produktai ir vaisiai yra pasaulinės prekės?
- kodėl avokadais garsėja Peru?
- ir t.t.
Tokie ir panašūs klausimai yra puiki paskata organizuoti mokinių veiklą taip, kad atsakymų ieškotų patys mokiniai, derindami juos su žemės ūkį lemiančiais veiksniais. Taip organizuojant mokymosi procesą, mokytojui tenka moderatoriaus funkcija.
Intensyvinimo aspektai natūraliai išplaukia iš ž.ū. organizavimo ypatumų ir specializacijos kontekstų. Šis turinio punktas svarbus visais geografinės erdvės lygmenimis: nuo lokalaus, regioninio iki globalaus. Siekiant pelno, siekiant didesnės dalies rinkoje, šalys, žemės ūkio bendrovės, ūkininkai didina gamybą, daro ją efektyvesne, tuo tikslu daug investuoja ir tikisi grąžos. Produkcijos didinimo poreikį formuoja ir didžiulis bei didėjantis miestų gyventojų skaičius, t.y. urbanizacija, turint omeny, kad visiems miestiečiams reikia pasiūlyti didžiulį maisto produktų pasirinkimą. Todėl natūraliai, orientuojantis į pelną, labai dažnai visiškai arba mažai paisoma aplinkosauginių reikalavimų, kurie traktuojami, kaip trikdys žemės ūkio bendrovėms ar ūkininkams siekti pelno. Iš čia kyla konfliktų, ypač ekonomiškai stipriose šalyse, kur aplinkosauginiai reikalavimai ypač griežti bei dar labiau griežtėja. Tai turima omeny kaip trąšų naudojimo reglamentavimas, apsaugos priemonių taikymas, deklaravimo apie vykdomą veiklą reikalavimai, biologinės įvairovės išsaugojimo būtinybė, sėjomainos privalomas taikymas, dirvožemio apsauga, vandens telkinų apsauga ir t.t., ir kt. Visi šitie dalykai puikiai matomi Lietuvos žemės ūkyje ir yra ideali terpė diskusijoms su dvyliktokais. Šiame kontekmste puikiai tinka priminti mokiniams Žaliąjį Europos kursą ir jo esminius principus (naujasis vadovėlis Žemė 10 klasei).
Pasauliniu mastu idealiais pavyzdžiais, kaip aplinką neigiamai veikia intensyvus ūkininkavimas, yra:
- prekiniai gyvulininkystės ūkiai JAV; (GAUBLYS)
- šiltnamių ūkiai (plastiko jūra) Ispanijoje; ((naujasis vadovėlis Žemė 7 klasei, I dalis).
- drėkinamosios žemdirbystės problemos Viduržemyje;
- aliejinių palmių auginimas Indonezijoje, Malaizijoje ir kt; (naujasis vadovėlis Žemė 8 klasei, I dalis).
- …
Visame šitame kontekste privaloma nepamiršti darnaus vystymosi tikslų. Galima su mokiniais padiskutuoti, aptarti, kaip mes visi prisidedame prie ekologinio pėdsako didinimo ir iš esmės visų su žemės ūkiu susijusių problemų aštrinimo, jei dažnai valgome Peru avokadus, NZ kivius, Kasta Rikos ananasus, JAV batatus ir kt. Taigi asmeninių mūsų visų įpročių aptarimas, apsvarstymas, įsisąmoninimas gali būti daug kartų vertingesnis už pliką, vien faktais grindžiamą žinojimą.
Turiu klausimuką temai „Turizmo ištekliai“. Kas yra tie pirminiai ir antriniai turizmo ištekliai? Kokia jų reikšmė Lietuvai, Europai, pasauliui? Kokie būtų šios temos esminiai akcentai?
Pirminiai ir antriniai turizmo ištekliai apibūdina skirtingas turizmo plėtros sudedamąsias dalis. Jie susiję su vietovės natūraliais ir kultūriniais ištekliais, taip pat su paslaugų ir infrastruktūros teikimu turistams.
Pirminiai turizmo ištekliai
Pirminiai turizmo ištekliai suprantami kaip gamtiniai, kultūriniai ir istoriniai objektai, kurie yra pagrindinis turizmo traukos šaltinis. Pavyzdžiai:
- Gamtiniai ištekliai: kalnai, ežerai, jūros pakrantės, miškai, gamtos rezervatai, nacionaliniai parkai, unikalūs klimatiniai regionai ir kt. Lietuvoje tai suprantame kaip Kuršių neriją, mūsų ežerynus, upių slėnius, išskirtines kalvas su gražiais kraštovaizdžiais ir pan. Pasaulio mastu tai garsūs objektai, pavyzdžiui, Niagaros ar koks kitas krioklys, ugnikalniai – Etnos, Vezuvijaus, Fudžis ir kt.
- Kultūriniai ir istoriniai ištekliai. Tai architektūros paminklai, istorinės vietos, muziejai, religiniai objektai ar kitis kultūrinės reikšmės vietos. Lietuvoje tai Kernavės kompleksas, Rambynas, Gedimino pilis, įspūdingos bažnyčios, muziejai. Pasaulio mastu tai Luvras, Uficių galerija, Borobudūras, Angkor Vatas, Triumfo arka, Kristaus skulptūra Rio, Romos amfiteatras, Atėnų akropolis, Mkėnų rūmai, Pompėja ir t.t., ir kt.
- Paveldo objektai: dažniausiai turimas omeny nematerialus kultūros paveldas, kaip tradicijos, šventės, amatai. Pavyzdžiui, Kaziuko mugė, lietuviška križdirbystė, tam tikri šokiai, maistas ir t.t., ir kt.
Antriniai turizmo ištekliai
Antriniai turizmo ištekliai – tai infrastruktūra ir paslaugos, kurios leidžia turistams pasiekti ir pasinaudoti pirminiais ištekliais. Tai yra visa tai, be ko neįmanoma būtų plėtoti turizmo, kas užtikrintų žmonėms patogumą ir kelionės kokybę.
- Transporto infrastruktūra: tai keliai, oro uostai, geležinkeliai, traukinių stotys, uostai ir kitos transporto priemonės, leidžiančios turistams lengvai pasiekti turizmo vietas. Dažniausiai bendra infrastruktūra tampa tinkama naudoti ir turizmo poreikiams, bet pasaulyje daug vietų, kur tokia infrastruktūra kuriama specialiai turistas. Tai traukinukai, specialūs takai ar privažiuojami keliai, lynų keltuvai ir kt.
- Apgyvendinimo paslaugos: viešbučiai, svečių namai, kempingai, apartamentai ir kt., kurie suteikia galimybę turistams apsigyventi trumpesniam ar ilgesniam laikui. Iš pradžių tokios paslaugos yra labai aukšto lygio, kuris dėl konkurencijos tik kyla, tačiau ilgainiui atsiranda nuovargis, pirmieji turizmo plėtotojai, sunkiai dirbę ir auginę verslą, pavargsta, pasensta ar jau būna tiek užsidirbę, kad verslą parduoda arba perduoda jį jaunesniai kartai, kuri nori didelių pinigų čia ir dabar, dėl to neinvestuoja ir neretai toks verslas merdi, jame stinga energijos ir užsidegimo, bet būna ir labai gerų pavyzdžių.
- Maisto ir gėrimų paslaugos: restoranai, kavinės, barai, viešojo maitinimo įstaigos ir kt. Dalis jų yra natūraliai skirtos vietos gyventojams. Pradinėje turizmo žvalgybos stadijoje vietos gyventojai labai džiaugiasi daugėjančiais turistais, multikultūrizmu, didėjančiomis tokių įstaigų pajamomis. Tačiau ilgainiui tai tampa rutina ir neretai našta ar net akivaizdžiu nepasitenkinimu iš vietos gyventojų. Didžiulėse turistų koncentracijos vietose ilgainiui šios paslaugos tampa skirtos tik turistams, kur jie randa tai, ko reikia greitai, čia ir dabar. Bet koks vietinis eksperimentavimas su maistu tampa pavojingas verslui, dėl to traukiasi vietiniai verslai, o greitasis maistas tampa vienintele alternatyva masiniam turistų skaičiui pamaitinti. Tada tokiose vietose saujelė “tikrų” turistų pradeda reikšti nepasitenkinimą, kad čia nėra vietinio maisto ir gerokai per daug žmonių, nes neįmanoma normaliai suplanuoti kelionės. Užburtas ratas.
- Turizmo paslaugos: gidai, ekskursijos, turizmo informacijos centrai, specialūs paslaugų teikėjai (pvz., nuomos paslaugos, pramogos).
- Komunikacijos infrastruktūra: interneto prieiga, telefonų ryšys, informacija apie vietovę. Šis elementas tapo gyvybiškai svarbus, dėl ko turistai yra labai jautrūs. Tai gali net nulemti, ar žmonės vyks į tokią vietą, kur nėra interneto, nes masinės medijos padarė žmones priklausomais nuo nuolatinio fiksavimo, kas, kur, ką… tai tam tikra prasme tampa iškrypimo forma, kai visos kelionės metu pasitenkina skelbiantieji savo nuotykius keliautojai ir savo dėmesį bei laiką prie to prikaustę stebėtojai. Labai pamažu atsiranda žmonių, kuriems santūrus privatumas yra didesnė vertybė nei žinia visam pasauliui, kur aš esu, ką valgau, kur miegu, ką matau.
Taigi antriniai ištekliai nebūtinai tiesiogiai susiję su vietos unikalumu, tačiau jie yra būtini tam, kad turistai galėtų patogiai ir saugiai naudotis pirminiais ištekliais.
Norėčiau sužinoti kiek reik žinoti apie Lietuvos geoterminės energijos naudojimą, kalbant apie požeminius vandenis.
Požeminių vandenų tematika apima įvairias požeminio vandens rūšis, apie kurias 11-12 klasių mokiniai turi turėti neblogą supratimą.
Visų pirma mokiniai turi aiškiai skirti požeminio vandens rūšis, žinoti esminius jų skirtumus, vandens slūgsojimo pobūdį. Apie požeminius vandenis pradedama mokinius supažindinti nuo 6 klasės, todėl šio turinio kontekstai mokiniams pakankamai gerai suprantami.
Lietuvos teritorijoje iš esmės yra visi požeminio vandens tipai, nors ne visi panaudojami. Lietuvos geologų tyrimai leidžia daryti prielaidas, kad Lietuvos gelmėse yra nemažų geoterminės energijos išteklių, kurie suprantami kaip šiltas ar karšts vanduo. Lietuvoje būta eksperimentinių bandymų šio geoterminio vandens energiją panaudoti. Tuo tikslu buvo pastatyta ir kurį laiką veikė Klaipėdos geoterminė elektrinė, kuri sugebėdavo patenkinti nemažą dalį Klaipėdos miestų gyventojų ūkių šilumos porekio. Pasak geologų, mūsų šalies geoterminis vanduo turi labai daug priemaišų, ypač druskų, kurios įrenginių eksploatacijos metu atlieka korozijos vaidmenį. Dėl šios priežasties, susidėvejus įrangai, Klaipėdos geoterminė elektrinė buvo uždaryta, o atnaujinimo kaštai pasirodė per dideli ir nerentabilūs. Dėl to galime daryti išvadą, kad Lietuvoje yra apsčiai geoterminės energijos išteklių, bet dėl jau įvardytų priežasčių nėra naudojami.
Mokiniams galima pabrėžti, kur mūsų šalies gelmėse yra tokių išteklių (vakarinėje dalye), kokiame gylyje maždaug, padiskutuoti, kam galima būtų panaudoti šią energiją, pasiaiškinti, kodėl nesiimama iniciatyvų jos panaudojimui, koks šios energijos rūšies santykis su saulės ir vėjo energetikos galimybėmis. Apie Lietuvos geoterminės energetikos potencialą informacijos galima rasti senajame ŽEMĖ vadovėlyje 9 klasei, I dalis.
Norėčiau daugiau sužinoti apie PROTEKCIONIZMA (BP. Paaiškinama protekcionizmo daroma įtaka valstybių politikai ir ekonomikai.)
Šalys taiko skirtingas ekonominės politikos strategijas ir taip formuoja savo prekybinius santykius su kitomis šalimis. Ekonominiuose susivienijimuose šalys bando kontroliuoti užsienio prekybos politiką, siekdamos skatinti savo ekonomiką, sutartinai mažina prekybos apribojimus, siekia padidinti tarpusavio prekybą ir pagerinti ekonominį vystymąsi. Tokia politika šalys atveria savo rinkas viena kitai, ką mes matome tarp Europos Sąjungos šalių. Tačiau yra kitokių strategijų, kurios vadinamos protekcionistinėmis. Jomis siekiama izoliuoti vidaus rinkas ir apsaugoti jas nuo užsienio konkurencijos.
Mums neretai atrodo, kad tik laisva prekyba yra tikrasis būdas pasiekti gerovę. Reikia atkreipti dėmesį, kad iš esmės visos šiandieninės pramoninės šalys praturtėjo ne per laisvą prekybą, o per protekcionizmą. Pavyzdžiui, šimtmetį britai buvo pirmaujanti ekonominė valstybė pasaulyje. Europos kaimynai ir JAV norėjo panaikinti šią tendenciją, todėl XIX amžiuje naudojo gudrybes, kurios ir šiandien plačiai taikomos. Amerikiečiai, kiti europiečiai vykdė pramoninį šnipinėjimą, vogė technologijas. Tuo pačiu metu buvo įvesti ir galiojo didžiuliai muitai, kurie užtikrino, kad pramonės įmonės būtų apsaugotos nuo britų konkurencijos.
Laisvąją prekybą galime suprasti kaip galingų šalių projektą, nes naikinti tarifus apsimoka tik tada, kai šalies ar šalių pramonė tampa lydere pasaulio rinkoje ir nei šalims, nei pačioms įmonėms nebereikia labai bijoti konkurencijos. Šiandien besivystančios ir kylančios ekonomikos šalys atsidūrė tokioje pačioje situacijoje. Jos paknopstomis stengiasi sumažinti didžiulį technologinį atotrūkį. Dėl to besivystančioms šalims labai svarbi pasaulinė laisva prekyba, nes tik taip jos gali įsiterpti į kitas rinkas ir rasti pirkėjų savo gaminiams. Pavyzdžiui, kaip Vietnamui ar Bangladešui tapti žaidėjomis kitų šalių rinkose. Tai įmanoma tik tuo atveju, jeigu jos gamina mažos vertės pigesnę produkciją (tekstilę, avalynę) ir per laisvą prekybą parduoda Europai ar kitoms išsivysčiusioms šalims. Ką visi matome – Europos Sąjungos šalių lentynose masiškai nugulusios prekės (drabužiai) iš Bangladešo. Tai įmanoma tik todėl, kad europiečiai įsileidžia šias prekes ir netaiko joms apribojimų, muitai tokioms prekėms yra labai maži. Šios produkcijos importas europiečiams nedaro jokios įtakos, nes tai lašas jūroje konkurencijos prasme, o Vietnamas ir Bangladešas augina ekonominius raumenukus. Laisvoji prekyba labai svarbi pramoninėms šalims, kurios yra technologiškai pranašesnės ir nebijo konkurencijos. Kitaip sakant, kol išsivysčiusios šalys bėga į priekį, besivystančioms šalims tampa neįmanoma jas pasivyti. Šiuo metu atotrūkis dar labiau išaugo, o JAV yra 60 kartų produktyvesnės nei Etiopija. Jei tokia šalis kaip Brazilija norėtų apginti savo rinką nuo konkurencijos, muitų tarifai turėtų būti gerokai didesni nei 100 procentų. Tai reiškia, kad Brazilija per tokį protekcionistinį modelį pilnai uždarytų save nuo pasaulio ir pasmerktų save sąstingiui.
Protekcionizmas trumpai:
- Užsienio prekybos politikos pobūdis, kuriuo siekiant apsunkinti užsienio gamintojų produkcijos patekimą į kitų šalių vidaus rinkas. Tam sudaromos įvairios prekybos kliūtys (pvz., muitai. JAV siekis riboti Kinijos produkcijos invaziją į JAV).
- Taip norima apsaugoti vietinius gamintojus ir išlaikyti žmonių užimtumą nuo užsienio konkurencijos bei reklamuoti produktus/sektorius savo šalyje ir taip didinti konkurencingumą.
- Naujų, dar nekonkurencingų pramonės šakų kūrimas, tiekimo užtikrinimas (pvz., Kinijos elektromobilių pramonė).
- Paprastai kaip priemonės taikomos tarifinės prekybos kliūtys (pvz., tarifai, subsidijos) ir netarifinės prekybos kliūtys (pvz., importo kvotos, aplinkosaugos standartai), ribojančios importą.
Gediminas Kanapickas
Kiek giliai nagrinėti ir kur būtų galima rasti statistinės medžiagos šiai temai: 4) Pramonės kaita. Juodoji metalurgija, chemijos, tekstilės ir automobilių pramonė.
Akvile_k
Domina tema taip pat iš ekonomikos bloko: „Inovacijos. Nagrinėjama ir vertinama inovacijų svarba ekonominiams ciklams.“. Gal galite „užvesti ant kelio“? Ar mokyti(s) tiesiog apie Kondratjevo ciklus, ar kt.? Ačiū:)
Ausrute
Man patiko. Gal kam padės
Aliejinių palmių plantacijų sparčios plėtros priežastys ir pasekmės.
Plačiau LRT PLIUS laidoje „Prognozė“. https://www.lrt.lt/naujienos/mokslas-ir-it/11/2260277/palmiu-aliejus-populiarumu-nenusileidzia-druskai-taciau-zala-klimatui-milziniska
Pabaigoje yra vidio.
LGMA
8 klasės naujajame vadovėlyje ŽEMĖ 8, I dalis visa PLIUS tema skirta Aliejinių palmių auginimui, šios kultūros reikšmei dėl jos naudingumo, iš to kylančioms problemoms (miškų kirtimui, biologinės įvairovės nykimui).
Laimuze
Klausimas iš 11 klasės kurso. Skyriuje “Vidinės Žemės jėgos” neliko sąvokų destruktyvus, konstruktyvus ir konservatyvus. Jų nevartoti ir keisti į sąvokas divergencinė plokščių riba, konvergencinė ir transforminė?
LGMA
Taip, šis skirstymas yra teisingas geologiškai ir geologų yra visuotinai vartojamas. Žemesnėse klasėse galimas supaprastinimas lietuvinant tam, kad mokiniai suprastų pačius principus, o vyresnėse klasėse jau reikėtų laikytis tarptautinės praktikos. Būtent taip įvardijamos plokščių ribos dažniausiai atsekamos internete, literatūroje. Šias sąvokas patvirtino vadovėlio vertintojai-geologai.
Aurelija
Sveiki, 12 klasėje pasikeičia 50% turinio. Labai norėtųsi konkrečių patarimų toms temoms, nes tikrai apima visiška neviltis ruošiantis toms pamokoms – kažkaip, iš kažkur, kaip nors metodika. Laiko sąnaudos didelės, o rezultatas koks bus neaišku visai. Na geografijos VBE ko gero parodys tuos rezultatus, mokant pagal atnaujintas programas be vadovėlių… Ačiū bent jau už porą temų, su nekantrumu lauksiu informacijos kitomis temomis.
LGMA
Norime atkreipti dėmesį, kad ŠMSM ir NŠA ilgą laiką visuomenei ir medijose aiškina, kad programos pasikeitė 5-10 proc., kas yra netiesa ir visuomenės klaidinimas. Dėl to praktiškai visada, kai tik tarp politikų pasisuka klausimas dėl programų atnaujinimo, jie tarsi užstrigusi plokštelė aiškina, kad programos pasikeitė nežymiai, mokytojai gali dirbti su esamais vadovėliais, plius sukurta edTech ir kita medžiaga. Taip formuojama nuostata, kad mokytojai be problemų gali dirbti su jau esančia medžiaga ir apskritai gali apsieiti ir be vadovėlių, „juk yra wikipedia, ten viską galima surasti”. Politinis sarkazmas…
Aurelija, klausimų-atsakymų rubrika atvira, kyla klausimų – užduokite juos.
Aurelija
Laba diena,
Tai va apie tai ir kalba, kad mokymo turinio pakeista labai daug, o kaip ir iš kur jį paimti ???
Norėčiau gauti konkrečios informacijos šioms temoms:
„Besikeičianti Lietuvos ekonomika“,
„Tausojanti ekonomika“,
„Žemės ūkis Europoje ir ES žaliasis kursas“.
Ačiū už pagalbą.
rasakausakiene
Sveiki, šias temas jau dėsčiau, bet norėčiau žinoti ar bent jau į tą pusę aiškinau:
1.Valstybių pažangos vertinimo rodikliai. Kiek? Kurie?
https://osp.stat.gov.lt/npp-svieslente
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/00cb6bd4b0ea11ecaf79c2120caf5094?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=626d6ccc-3efd-4eb4-b2cd-d85e11791e0e
p.S. tokius radau Lietuvai
2. Vystomojo bendradarbiavimo strategijos.
Ačiū.
Akvile_k
Kaip suprantu, daug tinkamos informacijos bus 10 kl. naujame vadovėlyje. O kada jis bus prekyboje ar bent jau visas Edukoje?
LGMA
Geografijos ugdytmo turinys į aukštesnes klases natūraliai kopia koncentrais, todėl dalis tos pačios tematikos turinio pateikiama žemesnėse klasėse, kuris kylant plečiasi ir gilėja.
Naujasis vadovėlis parengtas, informacija apie tai turėtų artimiausiu metu pasiekti mokytojus ir mokyklas.
Dėl Edukos Jums negalime atsakyti, neturime informacijos.
MVA
Laba diena,
Edukoje yra Briedžio leidyklos 6, 7, 8, 9,10 kl. naujieji vadovėliai, Šviesos leidyklos 6, 9, 10 klasių vadovėliai.
Ausrute
Man tai neramu, dėl užduočių 12 kl. egzamino. Kokios bus, kaip formuluos, kokius pvz. duoti, kad pasipraktikuotų!
Laimuze
Senajame vadovėlyje išsivysčiusios šalys skirstomos į aukšto ir vidutinio išsivystymo, o besivystančios į pažangias, silpnas ir labai silpnas. Ar toks skirstymas išliks?
Laimuze
12 klasės mokinių pasiekimuose yra toks sakinys: “Nurodo žinomų Lietuvos mokslininkų indėlį į geografijos mokslą.” Kuriuos mokslininkus ir jų darbus reikia žinoti?
Aurelija
Sveiki,
Norėčiau konkretesnių gairių temoms „Žemės ūkio specializacija ir intensyvinimas“ Gal čia tinka priminti pagrindines žemės ūkio šakas ir jų pasiskirstymo ypatumus pasaulyje? O intensyvinimui gal tinka tema iš senojo vadovėlio apie šiuolaikinio žemės ūkio kryptis ir problematiką?
Aurelija
Labas vakaras,
Aš ir vėl turiu klausimuką temai „Turizmo ištekliai“. Kas yra tie pirminiai ir antriniai turizmo ištekliai? Kokia jų reikšmė Lietuvai, Europai, pasauliui? Kokie būtų šios temos esminiai akcentai?
Dalia Vaiciuniene
Labas rytas,
Norėčiau sužinoti kiek reik žinoti apie Lietuvos geoterminės energijos naudojimą, kalbant apie požeminius vandenis.
Aurelija
Sveiki, aš ir vėl čia 🙂
Gal man čia vienai ne viskas aišku ir aš dažnokai teikiu klausimus, bet yra kaip yra.
Dėkoju už pagalbą, ruošiantis pamokoms.
Šį kartą norėčiau daugiau sužinoti apie PROTEKCIONIZMA (BP. Paaiškinama protekcionizmo daroma įtaka valstybių politikai ir ekonomikai.)
Laimuze
Ar mokiniams reikia žinoti apie traukinius “Vikingas” ir “Saulė”?
LGMA
Užsiminti, kad tokie projektai buvo – galima, bet dėl geopolitinių priežasčių jų veikla buvo suspenduota. Galima padiskutuoti, kuo tokia jungtis naudinga arba nenaudinga Lietuvai, kokių pavojų gali kelti tokia jungtis ir kam ji būtų naudinga. Galima įvertinti Rusijos, kaip tranzito šalies, įtaką šiai jungčiai. Galima padiskutuoti apie vertybes, kurių pagrindu Lietuvai reikėtų konstruoti ryšius su kitomis šalimis, ypač autoritarinėmis, tokiomis, kurios inicijuoja karus ir žudo žmones, arba iš tokių karų turi akivaizdžios naudos. Ar Lietuvai reikėtų nekreipti dėmesio į tai ir užsimerkus galvoti tik apie finansinę naudą, ar vis dėlto turėti stuburą ir ieškoti tokių draugų, kurie nekariauja ir nepalaiko blogio mūsų planetoje.