Prieš dešimtis tūkstančių metų Lietuvoje gyveno mamutai. Bene garsiausias – Vilniuje 20 a. šeštajame dešimtmetyje rastas mamutas. Jam netgi buvo siūloma pastatyti paminklą. Anot Gamtos tyrimų centro mokslininko dr. Jono Satkūno, pastarasis pagerbtų ne tik mamutą, bet klimato kaitos auką.
Manoma, kad mamutai Žemėje kaip rūšis atsirado prieš kokius 800 tūkst. metų. Tuo metu seniausias Lietuvoje rastas mamutas gyveno prieš 50 tūkst. metų.
„Prieš porą metų su grupe mokslininkų esame ištyrę visus mamutų radinius Lietuvoje – jų yra apie 20. (…) Dabar jau tikrai paaiškėjo, kad mamutai klestėjo Lietuvoje dar prieš užslenkant ledynui. Mamutai jau klestėjo prieš 40 tūkst. metų, labai stipri jų populiacija buvo prieš 30 tūkst. metų“, – sako dr. Jonas Satkūnas.
Prie Olando kepurės aptikta mamuto iltis / LRT stop kadras
Mamutai išnyko dėl klimato pokyčių.
Paskutinieji mamutai Žemėje gyveno prieš 5 tūkst. metų: Šv. Pauliaus saloje Kanadoje ir Vrangelio saloje Sibire. Tai laikai, kai Egipte jau buvo statomos piramidės. Tačiau kodėl jie galiausiai išnyko? J. Satkūno teigimu, šiuo klausimu ginčijamasi jau virš 100 metų.
„Iš pradžių buvo manoma, kad mamutus išmedžiojo žmonės. (…) Vėliau ši teorija buvo paneigta ir dabar vyrauja nuomonė, kad klimato pokyčiai lėmė labai staigius aplinkos pokyčius (…) Mamutai yra stepių gyventojai ir staiga, prieš 16 tūkst. metų atšilus klimatui poledynmetyje, jie nebesugebėjo prisitaikyti prie naujų gyvenimo sąlygų“, – sako mokslininkas
Mamutas / „Shutterstock“ iliustracija
Mamutai Lietuvoje
Geologas pasakoja, kad sudėtinga pasakyti, kurioje tiksliai Lietuvos vietoje prieš ledynmetį daugiausiai gyveno mamutai, mat užslinkęs ledynas išbarstė mamutų iltis (kurias, anot specialisto, teisingiau būtų vadinti durklais), po visą šalies teritoriją. Tačiau, nustatyta, kad jau po ledynmečio mamutams gyventi buvo palankios Vilniaus teritorijos.
„Tai yra Vilniaus mamuto radymvietė – smėlio gatvė 14. Kai 1957 m. buvo tiesiama požeminė kanalizacija, čia buvo rastas mamutas – beveik pilnas skeletas. Tai – didžiausias paleontologinis radinys visame Baltijos regione, turbūt ir visoje rytų Europoje.“
Jonas Satkūnas / Laidos „Labas rytas, Lietuva“ stopkadras
Specialistas pasakoja, prieš 13,8 tūkst. metų gyvenęs mamutas greičiausiai atėjo atsigerti iš upės vandens – upė tuomet tekėjo tokiame aukštyje, kur dabar yra Antakalnis – įklimpo į smėlį ir žuvo.
Dr. J. Satkūno teigimu, Vilniuje aptiktas mamutas – ypatingas radinys, todėl jį reikėtų pagerbti.
„Jis [mamutas] yra labai svarbus liudytojas tiek slėnio formavimosi, tiek istorijos, tiek ir staigių klimato pokyčių.“
Anksčiau skambėjo siūlymai pastatyti šiam mamutui paminklą. Mokslininkas įsitikinęs – tai būtų paminklas ne tik mamutui, bet ir klimato kaitos aukai. „Tuo galima būtų priminti, kad klimatas kinta ir kis“, – priduria jis.
Mamutas, asociatyvi nuotr. / Shutterstock nuotr.
Atminties pagerbimas
Dr. Jonas Satkūnas pasakoja, kad šiuo metu vietoje, kurioje buvo rastas Vilniaus mamutas, yra pastatytas stendas ir suoliukas, ant kurio prisėdę žmonės gali susipažinti su informacija apie šį senovinį gyvūną. Tačiau yra kitų pasiūlymų, kaip galima būtų įamžinti mamuto atminimą.
„Yra sumanymas prie Antakalnio poliklinikos, prie gretimo namo sienos, padaryti ugininę freską. Dailininkas jau yra paruošęs projektą ir dabar tas projektas yra Vilniaus miesto savivaldybėje.“
Kol laukiama idėjos patvirtinimo, pašnekovas džiaugiasi, kad mamutas yra įamžinamas ir kituose projektuose.
„Kuriasi nuostabus „Mamutų parkas“ Šeškinės šlaituose, jau pastatytas Mamuto kvartalas Antakalnyje. Taip kad mamutas yra ekonomiką varanti jėga“, – juokauja „Labas rytas, Lietuva“ svečias.
Šaltinis: lrt.lt