Artėjant 2025 m. geografijos VBE I daliai (22 klausimai-atsakymai)

LGMA naujienos, Ugdymo metodai

Artėjant geografijos VBE I daliai, kuri vyks birželio mėn, sulaukiama nemažai klausimų, susijusių su šios egzaminų dalies turiniu.

Siekiant suteikti kuo daugiau aiškumo ir geografijos mokytojams, ir jų vienuoliktokams, kurie šiais metais laikys I egzamino dalį, LGMA tęsia klausimų-atsakymų-komentarų rubriką, kuri startavo praėjusiais metais.  

Visi mokytojai, kurie turi konkrečių klausimų, susijusių su VBE I dalies atsiskaitymo organizavimu, programos reikalavimais, turinio subtilybėmis, raginami po šiuo straipsniu rašyti komentarus ir klausti, kas Jums svarbu. LGMA aktyvo žmonės, bendrosios programos kūrėjai, savo kompetencijų rėmuose pasistengs atsakyti į Jums rūpimus klausimus. 

Mūsų bendras tikslas – maksimum žinojimo ir minimum streso, artėjant birželio mėn.   

LGMA aktyvo informacija

Share This Post
46 komentarai

  1. Laba diena. Ar teisingai supratau, kad tarpiniame patikrinime vienuoliktokams bus klausimai tik iš gamtinės geografijos?
    Pagarbiai Saulius Valiūnas.

    • Dėkojame už klausimą. 2025 metais I VBE dalis šių metų 11-okams apims visą 11 klasėje dėstomą kursą, t.y. ir gamtinės geografijos temas, ir gyventojus, ir urbanizacijos procesus.

  2. Geografinę gamtinę, ekonominę ir geopolitinę Lietuvos ar kitos valstybės padėtį nagrinėjome 12 klasėje. Kiek dėmesio šiai temai skirti 11 klasėje? Jei tarpiniame patikrinime bus tik gamtinės geografijos klausimai, tai ekonominei ir geopolitinei padėčiai daugiau dėmesio neskirti? Tik tiek, kiek reikalinga šių dienų aktualijoms?

    • Dėkojame už klausimą. 11 klasės gamtinės dalies programa nenumato skirtingų geografinių padėčių vertinimo. Tačiau pasiekimuose galima rasti reikalavimą geografinei padėčiai, dėl to šio geografinio gebėjimo negalima praleisti ar kažkaip ignoruoti. Pravartu priminti mokiniams, kas yra geografinė padėtis, kas yra tie galimi kriterijai, pagal kuriuos nustatoma geografinė padėtis. O tai gali būti objekto arba teritorijos padėtis lygiagrečių ir dienovidinių atžvilgiu, žemynas, artimos jūros ir vandenynai, jei sausuma – teritorijos kalnuotumas, nuotolis nuo didelių vandens telkinių ir pan. Mokytojams patariama kartu su mokiniais apibūdinti kelis pasirinktus objektus, pavyzdžiui, X valstybę, X gamtinį regioną (kalnus, dykumą…), X jūrą ir kt.

  3. Atidžiai išanalizavus geografijos bendrosios programos dalį, kuri įeis į tarpinį egzaminą, radau tik 4 temas, kurios konkrečiai susijusios su Lietuvos geografija:
    * apibūdinama Lietuvos gelmių sudėtis, nurodomi naudingųjų iškasenų paplitimo dėsningumai;
    * nurodomas karstinių procesų poveikis Lietuvos reljefui;
    * nurodoma ciklono ir anticiklono įtaka Lietuvos orams ir klimatui, klimato skirtumai Lietuvos teritorijoje;
    * apibūdinami Lietuvos derlingiausi, mažiau derlingi dirvožemiai, nurodomas jų geografinis pasiskirstymas.
    Ar galiu būti tikra, jog daugiau temų tarpiniame egzamine apie Lietuvos geografiją nebus?

    • Dėkojame už klausimą. Puiku, jog atkreipėte dėmesį į labai svarbų dalyką, t.y. temas, kurios susijusios su Lietuva. Bendras patarimas mokytojams – nepamesti Lietuvos. Atsižvelgiant į ankstesnius egzaminus, turbūt nebuvo metų, kad egzamino užduotyse visiškai nebūtų Lietuvos geografijos.
      Naujojoje programoje įvardytos temos:
      – gelmių sudėtis. Mokiniai turi suprasti, kas yra kristalinis pamatas, nuosėdinių uolienų storymė bei kvartero nuogulos. Atsižvelgiant į tai, sudėliojama naudingųjų iškasenų kilmė. Kristalinis pamatas – rūda, granitas (neišgauname, per brangu), o rieduliai visi iš esmės sunaudoti. Nuosėdinis sluoksnis – išgauname tai, kas arti paviršiaus, akcentas į dolomitą ir klintį, triaso molį bei panaudojimą. Svarbus geoterminių vandenų potencialas, kvarcinis smėlis, žinoma, durpės. Visos mažesniais masteliais išgaunamos naudingosios iškasenos – tik bendras žinojimas. Smėlis, žvyras akcentuojamas dėl savo kasdienės reikšmės.
      – karstiniai procesai. Svarbu – jų pasireiškimo Lietuvoje teritorija. Priežastys – karbonatinių uolienų tirpimas. Taip pat kliūtys arba iššūkiai šiuolaikiniam žemės ūkiui.
      – ciklono, anticiklono įtaka Lietuvos orams. Tai bendrieji dėsningumai, kurie nėra kažkuo labai išskirtiniai Lietuvoje. Praktiškai visoje Europoje tas ciklonų ir anticiklonų poveikis yra panašus. Labai svarbu žinoti, kur ir kodėl susidaro ciklonai bei kaip jie slenka (šiltasis frontas – šiltasis sektorius – šaltasis frointas). Ankstesnės patirtys rodo, kad svarbu susigaudyti, kurios krypties vėjas pučia, kaip jis keičiasi slenkant ciklonui. Labai svarbu, kad mokiniai žinotų, kaip keičiasi orai, slenkant ciklonui. Mokiniai turi gaudytis, kaip oras juda ciklone ir anticiklone (spirale pagal arba prieš rodyklę, aukštyn arba žemyn). Anticiklonas- kilmės vietos, bazinės žinios – poveikis orams skirtingais metų laikais.
      – dirvožemiai. Kol kas reikėtų akcentuoti dėmesį į smėlžemius ir rudžemius, tai siejant su ledyno paliktais nešmenimis (dirvodarine uoliena). Mokiniai turi suprasti, kodėl smėlžemiai papiltę vienur, o rudžemiai kitur, dėl to reikia ryšio su apledėjimu.

      Be to, Lietuvos kontekstas patenka ar gali patekti į žemyninio apledėjimo kontekstą, kas yra numatyta programoje. Mokiniai turi suprasti, kokias formas sukūrė ledynas. Jiems turi būti nesvetimos sąvokos: zandriniai laukai, galinė morena (aukštuma, kalvynas), kalvagūbris, ozas, dubaklonis. Kol nėra sutarimo tarp pačių geografų, patartina nesigilinti į tokias sąvokos kaip keimas, drumlinas, atragis.

      Taip pat Lietuvoje kai kur vyksta ir eoliniai procesai. Jie nėra labai intesyvūs, bet vis dėlto. Pasireiškimo teritorijos. Svarbus supratimas, iš kur tas smėlis: 1) dėl akumuliacinės veiklos pakrantėse; 2) dėl žemyninio ledyno pakraštyje vandens suplauto smėlio, prieledyninių upių sunešto į prieledyninius baseinus, kur smėlis suformavo nedideles deltas.

      Būtinai upių veikla. Nors Lietuvoje neturim kalnams būdingų aukštupių, tačiau mokiniai turėtų gerai susigaudyti, kaip aukštupyje, vidurupyje ir žemupyje kinta: nuolydis, vandens greitis, pernešamos medžiagos dydis, vandens atliekamas darbas (dugninė erozija, šoninė erozija), meandrų susidarymas, akumuliaciniai procesai.

  4. Alisovo, Keppen klimato klasifikacija. Kiek daug apie tai turi tarpiniame egzamine žinoti mokiniai?

    • Dėkojame už klausimą. Kontekstas: Lietuvoje nuo senų laikų naudojama ruso Alisovo sukurta klimato klasifikacija. Ji, be savo akivaizdaus paprastumo, turi ir nemažai trūkumų, nes nerodo klimato skirtumų, kai remiamasi ne tik temperatūros rodikliais. Labai daug Europos šalių naudoja visiškai kitas klimato klasifikacijas. Atsižvelgiant į tai, darbo grupė, kuri atnaujino 11-12 klasės programą, nutarė Alisovo klasifikaciją papildyti dar kuria nors kita. Ja tapo Kepeno klimato klasifikacija. Kol nėra vadovėlio, kuris pristatytų šią klasifikaciją, būtų parengtas jos pagrindu sudarytas klimato žemėlapis, nereikėtų labai baimintis. Mokiniams, visų pirma, reikia gerai žinoti ir gebėti atpažinti, kaip atrodo pagal Alisovo klimato klasifikaciją sudarytas žemėlapis. Tokie yra visuose pastarųjų dešimtmečių lietuviškuose geografijos vadovėliuose. Kepeno klasifikacija lengviausiai atpažįstama iš legendos, kurioje naudojami klimato tipų simboliai, ko nėra Alisovo klasifikacijoje. Galbūt ateityje, kai bus nauji vadovėliai ir bus daugiau patirties mokant abi klasifikacijas, atsiras konkretesnių užduočių ir tarpiniame atsiskaityme.

  5. Rekomendacijose yra pateiktos 6-10 klasės geografinės sąvokos, tačiau 11-12 klasės geografinių sąvokų nėra. Kaip orientuotis, kurios geografinės sąvokos ypač svarbios tarpiniam egzaminui? Pvz.: kalbant apie vėją, reikia žinoti tik brizą, pasatus, musonus, ar ir borą, feną, kalnų slėnių vėją, siroką, mistralį ir pan.?

    • Dėkojame už klausimą. Taip, 11-12 klasės programoje nėra visų sąvokų, kurias reikėtų žinoti mokiniams. Darbo grupė jau ne kartą informavo mokytojus, kad to jai nebuvo leista padaryti. Primename, kad rugsėjo mėnesį Birštone vykusiame Forume mokytojai nutarė kreiptis į ŠMSM su prašymu papildyti programą sąvokomis. Šiuo metu šis darbas yra atliekamas ir turi būti baigtas, o pataisymai programoje patvirtnti iki gegužės mėn.
      Atsakant į Jūsų konkretų klausimą dėl vėjų: patirtis rodo, kad mokiniai privalo žinoti, dėl kokių priežasčių (slėgio skirtumai, tankus oras, retas oras, šiltas oras, šaltas oras) ir kaip cirkuliuoja oras (vėjas). Mokiniams būtina žinoti vėjų klasiką – dienos ir nakties brizą (6 klasės kursas). Taip pat mokiniai turi suprasti, kaip cirkuliuoja oras planetos mastu, akcentuojant dėmesį į pastovius vėjus – pasatus, vakarų vėjus. Sezoniniai vėjai – musonai irgi turi būti gerame supratimo lygyje, ką parodė viena iš bandomojo tarpinio patikrinimo užduočių. Na, o tokie vėjai kaip mistralis, bora, širokas, kalnų slėnių vėjai yra labiau įdomioji egzotika ir perdėm daug laiko skirti šiems vėjams nereikia. Tie vėjai nepateks į privalomų žinoti vėjų sąrašą.

  6. Ar sinoptinio žemėlapio nagrinėjimas įeina į tarpinio vertinimo užduotis? Ačiū!

    • Dėkojame už klausimą. Sinoptinis žemėlapis yra programos punktas, vadinasi, potencialiai viskas, kas yra programoje, viename ar kitame kontekste gali patekti į tarpinį atsiskaitymą. Šio žemėlapio analizė yra labai svarbus geografinis gebėjimas, kurį 11-okai jau atsineša iš 9 klasės. Ankstesnių egzaminų patirtys rodo, kad sinoptinis žemėlapis nėra retas svečias geografijos egzamine. Ką žinoti? Tokiame žemėlapyje dažniausiai izobaromis vaizduojami slėgio skirtumai, debesuotumo teritorijos, kai kada ir oro temperatūros. Mokiniai turi mokėti įžvelgti slėgio skirtumus teritorijoje: tankus izobarų raštas – retas izobarų raštas. Pagal tai nesunku nustayti, tarp kurių, pvz., miestų, bus stiprus ar silpnas vėjas. Paprastai ant izobarų būna pateiktos atmosferos slėgio reikšmės, kas labai padeda skaityti ir suprasti tokį žemėlapį (hektopaskaliais). Šiame žemėlapyje paprastai vaizduojami frontai: šiltasis ir šaltasis, kai kada būna ir okliuzinis frontas (kai šaltasis frontas pasiveja šiltąjį, su juo susilieja ir ciklonas gęsta). Mokiniai turėtų susigaudyti, kaip keisis orai, artėjant šiltajam frontui (pradės lyti, ilgalaikis lietus, vasarą kris oro temperatūra, žiemą ji kaip tik kils), šiltajame sektoriuje VISADA papučia šiltas oras iš pietų ir pietvakarių, šaltasis frontas (atvėsimas, staigūs krituliai, šiaurės vakarų vėjas). Visi esminiai pokyčiai, slenkant ciklonui, yra pateikti prieinamuose geografijos vadovėliuose.

  7. Laba diena. Temoje biosferos pažeidžiamumas kalbama apie invazinių rūšių plitimą. Į ką būtina atkreipti dėmesį globaliu ir lokaliu mastu? Ačiū.

    • Dėkojame už klausimą. Tai naujas dalykas programoje, kuriuo norima atkreipti dėmesį į 15 DVT tikslą – Gyvybė Žemėje. Visų pirma mokiniai turi žinoti, kas yra invazinė rūšis, tai gali būti ir augalas, ir gyvūnas. Mokiniai turi suprasti, kaip ir kodėl invazinės rūšys plinta (dėl klimato kaitos ir besikeičiančio klimato, dėl prekybos, dėl žmonių judėjimo, dėl nelegalios prekybos augalais ir gyvūnais). Iš to turi sekti supratimas, kuo invazinės rūšys pavojingos vietinėms ekosistemoms ir kokių joms padarinių tai gali turėti, nepamirštant poveikio žmogui.

  8. Laba diena, gal galėtumėte patikslinti “Pasaulio gelmių turtai” temą. Pavyzdžiui, kokias naudingąsias iškasenas ir jų telkinius reikėtų žinoti?

    • Dėkojame už klausimą. Šis punktas yra platesnis, nei pats pasakymas „Pasaulio gelmių turtai”. Tačiau aišku, kad kalbama apie naudingąsias iškasenas. Skirtingai nuo ankstesnės tradicijos, kai mokiniams reikėjo žinoti, kaip klasifikuojamos naudingosios iškasenos, kur, kas ir kiek jų išgauna, su naujomis programomis ateina pastangos keisti šį požiūrį. Jeigu 9 klasėje jau yra pristatomos pagrindinės naudingosios iškasenos (nafta, gamtinės dujos, akmens anglys), akcentuojama jų reikšmė, naujos gavybos technologijos ir poveikis aplinkai, tai 11 klasės programoje labiau orientuojamasi į naudingųjų iškasenų pasiskirstymo dėsningumus, t.y. mokiniai turi suprasti, kodėl tam tikruose regionuose yra daug naftos ir gamtinių dujų, bet visiškai nėra metalų rūdų. Arba kodėl rūdų daug Švedijoje ir Suomijoje, bet ten nėra naftos ir gamtinių dujų. Akivaizdu, kad tai susiję su tektoninėmis struktūromis. Kai kurie baseinai ilgai buvo vandenynų dugne, miškingos atogrąžų miškų teritorijos, vadinasi, ten formavosi angliavandeniliai. Tokie basenai dėl plokščių judėjimo atsidūrė kažin kur (pvz., Sibiras). Tie regionai, kur vyrauja raukšlinės struktūros (kalnai), susiję irgi su plokščių judėjimu, kurių tam tikruose kontaktuose lydantis nyrančiai plokštei formuojasi į viršų kylančios magminės intruzijos. Detaliau tai bus pateikta naujajame vadovėlyje, pavyzdžiai nuskambės geografijos mokytojams skirtame seminare apie kalnus.

  9. Sveiki.Kuriuos darnaus vystymosi rodiklius turi žinoti mokinys? Ačiū

    • Dėkojame už klausimą. Naujoji programa numato darnaus vystymosi kontekstą ir tai labai gerai, nes kelia geografijos dalyko, kaip mokslo apie šiuolaikinį pasaulį (jo problemas ir galimus sprendimus), vertę. Ne tik Lietuvos geografų bendruomenė, bet ir apskritai pasaulio mastu dar nėra nusistovėjusio supratimo, kaip šis turinys turi atsispindėti mokomajame turinyje. Kol kas visi – ir vadovėlių autoriai, ir mokytojai, ir mokslininkai-didaktikai, yra paieškų kelyje. Tačiau, kas neabejotinai yra svarbu, tai mokinių bendras supratimas, kas yra Darnaus vystymosi tikslai, kiek jų yra, kodėl jie buvo patvirtinti, bendrais bruožais mokėti pakomentuoti, kokias gamtos, socialines ar ekonomines sritis jie apima. Ir tikrai nebūtina mokėti visų atmintinai nuo 1 iki 17. Per ilgesnį laiką smalsūs žmonės tai išmoksta, bet tai nėra geografijos mokomojo dalyko uždavinys.

  10. Kiek galima tikėtis žemėlapio užduočių, tai yra atpažinti vienus ar kitus objektus? Kur galima rasti objektus (jų sąrašą), kuriuos turėtų mokėti žemėlapyje parodyti 11,12 klasių mokiniai?

    • Dėkojame už klausimą. Atnaujintoje programoje nėra reikalavimų mokėti konkrečius geografinius vietovardžius – šalis, miestus, upes, ežerus, kalnus ir kt. Šie dalykai yra labiau reglamentuoti 6-10 klasėms ir tai tik Mokymo rekomendacijose. Vadinasi, mokiniai į 11 klasę atsineša jau sukauptą bagažą. Nors reikalavimo vietovardžių žinojimui nėra, tačiau savaime suprantama, kad mokinys, kuris pasirinko mokytis geografijos 11 klasėje, turėtų neblogai gaudytis žemėlapiuose. Jis privalo žinoti visas Europos valstybes, jų sostines, didžiuosius gerai žinomus miestus (8 klasės lygis), mokinys turi orientuotis, kur Lietuvoje, pavyzdžiui, yra Varėnos rajonas (žemyninės kopos, miškai), kur yra Kuršių nerija (kopos), kur yra Šilutės kraštas (Nemuno delta, kanalų tinklas, polderiai, kasmetiniai potvyniai), kur yra Biržai ir Pasvalys (karstiniai reiškiniai), kur yra Ignalinos kraštas (ežerynas), kur yra Žemaičių, Medininkų (seniausia, nepaliesta paskutinio apkedėjimo) ir kitos pagrindinės aukštumos (Dzūkų, Aukštaičių, Sūduvos) ir pan. Bendra išvada tokia – ruošiantis tarpiniam atsiskaitymui 11 kl. ar egzaminui 12 kl., nereikia specialiai kalti vietovardžių pavadinimų, jie negali būti užduoties tikslas, tačiau bendrai orientacijai žemėlapio žinojimas yra būtinas.

  11. Sveiki. Jeigu tarpiniame patikrinime vienuoliktokams bus klausimai tik iš gamtinės geografijos, tai per egzaminą klausimų iš gamtinės geografijos jau nebus?

    • Dėkojame už klausimą. Teoriškai vertinant Jūsų pastebėjimas yra teisingas. Jeigu tarpinis egzaminas remiasi iš esmės gamtinės geografijos temomis ir apima 70 proc. 11 klasėje išdėstomos programos, tai 12 klasėje, laikant valstybinį egzaminą, užduotys turėtų apimti tik visuomeninę geografiją. Tačiau, tuo pačiu norisi atkreipti mokytojų dėmesį, kad geografijoje tam tikruose turinio kontekstuose nyksta riba tarp gamtinės ir visuomeninės geografijos. Pavyzdžiui, drėgnieji atogrąžų miškai yra geografinė zona pusiaujo klimato juostoje – tai yra gamtinė geografija. Tačiau, jeigu užduotis apima šių miškų naudojimą, problemas, akivaizdžiai pereiname į visuomeninę geografiją. O jei tas naudojimas prisideda prie klimato kaitos – tarsi vėl grįžtama į gamtinę geografiją, bet ir klimato kaita nėra vien gamta. Todėl ne visada įmanoma tarsi kirviu nurėžti, kas yra gamtinė ir visuomeninė geografija. Pavyzdinė argumentuoto rašinio užduotis apėmė Europos žaliąjį kursą. Akivaizdu, kad ši tema apima ir gamtinius aspektus bei dar yra vienas gamtinės ir visuomeninės geografijos samplaikos pavyzdys. Žinoma, jeigu kalba eina apie tai, kaip atrodo, pavyzdžiui, savanos arba tundros kraštovaizdžiai (7-8 klasė), kokį darbą atlieka upė aukštupyje…, kaip juda oras tropikų rate, kokį poveikį Europos orams daro šiltoji Golfo srovė, kad esminį poveikį El Ninjo reiškinio susidarymui turi Peru šaltoji srovė ir t.t., ir pan., akivaizdu, kad tokių aiškiai išreikštų gamtinės geografijos klausimų jau neturėtų būti 12 klasėje.

  12. Dėkoju už atsakymus. Puiki iniciatyva😊 Atskirų geografinių zonų apibūdinimo, koks buvo anksčiau, nebeliko. Bet yra vertikalaus zoniškumo tema. Ką rekomenduotumėte žinoti apie geografines zonas?

    • Dėkojame už atsiliepimą ir naują klausimą. Taip, naująja programa mėginama keisti požiūrį į geografinių zonų turinį. Siekiama, kad mokiniai įgytų gilesnių ir platesnių žinių, susipažintų ir nagrinėtų žemės naudojimo įvairiose zonose pavyzdžius, dėl to iškylančias problemas, ieškotų ryšių tarp gamtinių, socialinių ir ekonominių dimensijų. Kol kas neturime vadovėlių, kurie pristatytų tokį turinį, dėl to mokytojams nereikėtų baimintis, kad tarpiniame patikrinime bus tokie pagilinto turinio elementai. TAČIAU, nepaisant programoje stingančio konkretumo ir prieš tai išdėstytų samprotavimų, vienuoliktokai vis dėlto turi gaudytis geografinėse zonose: atpažinti zoną iš nuotraukos, mokėti identifikuoti jos apimamą teritoriją žemėlapyje, turėti supratimą, kur karšta, drėgna (drėgnieji atogrąžų miškai), kur keičiasi sausasis ir drėgnasis laikotarpiai (savanos), kur karšta ir sausa (atogrąžų dykumos), kad alyvmedžiai, kiparisai, pušys pinijos ir kamštiniai ąžuolai auga Viduržemyje, kas būdinga LT mišriesiems miškams, kad taiga dėl vėsaus ir labai šalto klimato vidutinių platumų juostoje apimą milžinišką teritoriją Kanadoje ir Europoje bei Azijoje, kad šiaurėje yra tundra, kuriai būdingas bemiškis kraštovaizdis su padrikais ežerais, pelkėmis, skurdžia augmenija. Tai elementari bazė, kurią vienuoliktokai gavo 7 ir 8 klasėse, tačiau bent trumpai prabėgti per šiuos dalykus ir tai priminti prieš egzaminą būtų labai naudinga. Žinoma, šiame komentare pateikti tik kai kurie esminiai zonų bruožai, jais apsiriboti nereikėtų.

    • Vertikalusis zoniškumas. 1). Kas tai yra (7-8 klasės)? 2) Kodėl keičiasi kraštovaizdžiai/zonos, kylant į viršų?(temperatūra, drėgnis) 3) Nuo ko priklauso zonų skaičius? (geografinės platumos, kalnų aukščio. 4) Kodėl nesutampa zonų ribos šiauriniuose ir pietiniuose kalnų šlaituose? (dėl Saulės apšviestumo trukmės, spindulių kritimo kampo ir su tuo susijusios temperatūros skirtumų). 5) Vertikaliųjų zonų naudojimas žmonių ūkinei veiklai (klasika – žemdirbystė Anduose prie pusiaujo iki 4 km aukščio, gyvulininkystė dar aukščiau, o Alpėse tokiame aukštyje, kur Anduose ganosi lamos ar alpakos – jau beveik snieguotas Monblanas.

  13. Sveiki. Topografinio žemėlapio nagrinėjimas. Kada tikėtis tokio pobūdžio užduočių – ar per tarpinį patikrinimą ar per egzaminą?

    • Dėkojame už klausimą. Naujojoje 11-12 klasių geografijos ugdymo programos turinio dalyje NĖRA aiškiai apibrėžto reikalavimo gebėti nagrinėti topografinį žemėlapį. Tačiau verta atkreipti mokytojų dėmesį į kelius niuansus.
      Pasiekimas A2: „Geografinės padėties nustatymas ir apibūdinimas”. Turinys 11 klasėje. Geografinis mąstymas: „Taikomos geografijos mokslo koncepcijos ir sąvokos, gebama skaityti ir kritiškai vertinti įvairiuose geografiniuose šaltiniuose pateikiama informacija ir jos pateikimo būdai”.
      Remiantis ir šiais reikalavimais, akivaizdu, kad programoje nėra numatyta reikalavimų topografinio žemėlapio analizei. Tačiau tuo pačiu matyti, kad yra reikalavimas geografinei padėčiai nustatyti. Programa nedetalizuoja geografinės padėties tipologijos, t.y. gamtinės, ekonominės, geopolitinės ir pan. Dėl to tokio pobūdžio užduočių nei 11, nei 12 klasėje būti neturėtų. Tačiau pati geografinė padėtis, kaip reikalavimas, sako, kad mokiniai privalo gebėti apibūdinti geografinio objekto, mažesnės ar didesnės teritorijos geografinę padėtį. Ir tam, natūralu, užduočių sudarytojai gali naudoti įvairiausius kartografinius šaltinius. Pavyzdinėje tarpinio atsiskaitymo užduotyje buvo panaši užduotis, kuri reikalavo pasirinkti teisingus X Lietuvos savivaldybės geografinės padėties bruožus.
      11 klasėje geografijos mokyti pasirinkusieji mokiniai jau turėtų būti pakankamai įgudę bendrais bruožais apibūdinti geografinę padėtį, bet jeigu jiems vis dar kyla sunkumų ir jie šių gebėjimų nespėjo susiformuoti nuo 6 iki 10 klasės, tokiu atveju mokytojams reikėtų mokiniams priminti, kas yra geografinė padėtis ir atkreipti jų dėmesį bent į kelis jos vertinimo kriterijus, pasitelkiant, kaip pavyzdį, skirtingus kartografinius šaltinius.

  14. Laba diena,
    Tarpinio patikrinimo vykdymo instrukcijoje 6.2 punktas įpareigoja kiekvienam kandidatui skirti ausines. 9.4 punktas kalba apie galimą klausymo užduotį. Kokio turinio ir formato gali būti klausymo užduotis?

    • Dėkojame už klausimą. Jūsų nurodytas punktas, greičiausiai, susijęs su bendrąja tarpinio patikrinimo instrukcija, bet ne su tais reikalavimais, kurie skirti tik geografijos patikrinimui. Mūsų Lietuvos geografijos mokytojų bendruomenė neturi tokių užduočių visuotinio taikymo patirties, dėl to galima daryti drąsią prielaidą, kad užduočių, kuriose reikėtų kažko klausytis ir tuo pagrindu atlikti užduotį, tarpiniame geografijos atsiskaityme nebus.
      P.s. toks užduočių formatas kartais taikomas tarptautinėse geografijos olimpiadose ir sklandumo prasme pakankamai sudėtingai yra įgyvendinamas iš techninės pusės.

  15. Laba diena,

    Ar pakanka žinoti kas yra invazinės rūšys? Kaip jos atsiranda? Ir keletas invazinių augalų ir gyvūnų Lietuvos pavyzdžiu.

    • Dėkojame už klausimą. Į jį atsakymas jau buvo pateiktas. Kartojame „Dėkojame už klausimą. Tai naujas dalykas programoje, kuriuo norima atkreipti dėmesį į 15 DVT tikslą – Gyvybė Žemėje. Visų pirma mokiniai turi žinoti, kas yra invazinė rūšis, tai gali būti ir augalas, ir gyvūnas. Mokiniai turi suprasti, kaip ir kodėl invazinės rūšys plinta (dėl klimato kaitos ir besikeičiančio klimato, dėl prekybos, dėl žmonių judėjimo, dėl nelegalios prekybos augalais ir gyvūnais). Iš to turi sekti supratimas, kuo invazinės rūšys pavojingos vietinėms ekosistemoms ir kokių joms padarinių tai gali turėti, nepamirštant poveikio žmogui.”
      Konkretūs pavyzdžiai – jie negali būti standartizuoti iki būtino žinojimo, bet su mokiniais paliečiant šią temą, labai naudinga pasitelkti ir vieną kitą pavyzdį, pavyzdžiui, kaip kad Sosnovskio barštį ir pan.

  16. Laba diena. Kada bus nauji vadovėliai?

    • Dėkojame už klausimą. Naujasis vadovėlis 11 klasei leidžiamas dalimis. I dalį planuojama išleisti dar šiais mokslo metais.

  17. Laba diena, ar galite paaiškinti, į ką akcentuoti mokinių dėmesį klimatogramose?

    • Dėkojame už klausimą. Klimatogramų skaitymas yra svarbus gebėjimas, kuris ugdomas nuo pat 6 klasės, o geografijos egzamine ne retas svečias. Neabejotina, kad mokiniai, kurie laikys tarpinį atsiskaitymą, jau turi pakankamai gerą supratimą, kaip sudaryta ši diagrama (temperatūros kreivė, kritulių stulpeliai), žino, kad virš diagramos paprastai visada būna nurodomas aukštis virš jūros lygio, vidutinė metų oro temperatūra bei metinis kritulių kiekis.
      Mokiniams reikėtų orientuotis į pagrindinius parametrus, t.y. temperatūrą ir kritulius.
      1. Jeigu vietovė prie pusiaujo, kritulių stulpeliai bus didelių reikšmių praktiškai visais mėnesiais, galimi nedideli nuokrypiai. Oro temperatūra ištisus metus pakankamai aukšta ir plius minus siekia maždaug 25-28° padalas.
      2. Jeigu vietovė yra subekvatorinėje klimato juostoje, t.y. savanos, vadinasi Šiaurės pusrutulyje bus ryškus ar ryškesnis lietingasis sezonas vasaros mėnesiais, o temperatūros kreivė išlinkusi į viršų. Pietų pusrutulyje bus ryškus ar ryškesnis lietingasis sezonas mūsų žiemos mėnesiais, o temperatūros kreivė visada daugiau ar mažiau išlinkusi į apačią.
      3. Jeigu vietovė yra subtropinėje klimato juostoje, t.y. mums įprastame Viduržemyje, vidutinė metų oro temperatūra suksis apie 15°C, matysis ryškus sausasis ir drėgnasis laikotarpiai. Pietų pusturulyje temperatūros rodikliai ir krituliai yra priešingais mėnesiais.
      4. Jeigu vietovė yra vidutinių platumų klimato juostoje, t.y. mūsų klimatas. Jei vietovė arčiau jūros – vyraus jūrinis klimatas, vadinasi daugiau nei pas mus kritulių, vidutinė metų oro temperatūra suksis 9-10°C prieigose. Jei vietovė toliau nuo jūros, giliau žemyne – bus ryški oro temperatūros amplitudė tarp vasaros ir žiemos mėnesių, žemesnė ir vidutinė metų oro temperatūra, t.y. žemyninis klimatas. Lietuvai būdingas pereinamojo klimato tipas.
      5. Jeigu vietovė yra subarktinėje ar arktinėje klimato juostoje, joje akivaizdžiai žemesnė mėnesių oro temperatūra, nei, tarkime, pas mus, ir kiek ryškesnis jos šoktelėjimas kelis vasaros mėnesius, kritulių iškrinta sąlyginai nedaug.

  18. Laba diena

    ką mokiniams reikia žinoti apie ledynus?

    • Dėkojame už klausimą. Ledynų tematika bendrojoje programoje apima kvartero žemyninį apledėjimą bei kalnų ledynus. Neabejotina, kad mokiniai turi neblogai žinoti, kad buvo keli žemyniniai apledėjimai, kad mums ypač svarbus Skandinavijos ledyninės kepurės išplitimas, kad net keturi apledėjimai fiksuojami Lietuvos teritorijoje. Ledynų judėjimą būtina sieti su paliktomis reljefo formomis. Mokiniai turi žinoti, kad ten, kur gulėjo ledynas, po jo padu formavosi dugninė morena, kurią sudaro daugiausia priemoliai. Lietuvos pavyzdžiu tai pakankamai derlingos žemės. Ten, kur ledynas galutinai sustojo, jis skurovė galinę / pakraštinę moreną. Tai Baltijos kalvynas, mūsų aukštumos, išskyrus Žemaitijos. Jas sudaro sukrauta, neišrūšiuota medžiaga (rieduliai, priesmėlis ir kt.).
      Kalnų ledynai. Mokykloje nemokome jų klasifikacijos, dėl to reikia akcentuoti dėmesį į esmines ledyno dalis. Visų pirma – kur ir kodėl ledynas formuojasi (ledyno mitybos sritis, dėl didesnio kritulių kiekio ir žemos temperatūros, paprasčiau sakant – kritulių iškrinta daugiau, nei per metus gali jo ištirpti). Ledynas susiformuoja kalnų šlaitų įdubose – karėse, cirkuose. Iš jų perteklinė ledo masė leidžiasi slėniu žemyn. Pakely, jei yra kliūčių, staigių nuolydžių, ledynas išlinksta, susidaro skersiniai plyšiai. Ledynui nusileidus žemiau jis pradeda tirpti, tai – ledyno tirpimo sritis. Jei ledynas teka slėniu, jo galas vadinamas ledyno liežuviu. Čia vyksta intensyvus tirpimas. Ledynas tirpsta iš viršaus, viduje, taip pat apačioje. Vanduo kaip tepamoji medžiaga spartina ledyno judėjimą, taigi ir tirpimą. Ledyno šonuose ir gale formuojasi uolų sangrūdos, tai – morenos. Iš ledyno šonų esančios vadinamos šoninėmis, o pačiame liežuvio gale – galinėmis arba pakraštinėmis morenomis. Ledynui traukiantis, t.y. tirpstant, gali susidaryti atskiri galinių morenų ruožai. Visos morenos yra sąnašinės reljefo formos.
      Per ilgą laiką ledynas dėl šoninės erozijos kalnų slėniuose suformuoja U formos pavidalo trogus.

  19. Laba diena, kiek mokiniai turėtų žinoti apie didelio masto cirkuliacinių reiškinių (El Nino, La Nina) susidarymą ir jų teritorinį pasireiškimą vandenyne ir atmosferoje, šių reiškinių siejimąsi su globaliais klimato svyravimais.

    • Dėkojame už klausimą. El Nino ir La Nina nėra visiškai naujas kontekstas geografijoje. Esamame vadovėlyje El Nino, kaip papildoma medžiaga, yra pristatytas. Tačiau, reikia sutikti, nei šis, nei La Nina reiškinys nėra aiškiai apibrėžtas iki būtinojo žinojimo lygmens. Tačiau tokia bendrosios programos sąranga būdinga visiems dalykams, tad nemažai turinio savo vietą ir formą įgija su laiku. Nereikia baimintis, kad pirmaisiais metais, kai dar nėra to aiškumo, nėra naujo vadovėlio, egzamine staiga atsiras perdėm gilūs šio turinio dalykai. Tačiau keli štrichai.

      El Ninjo – natūralus klimato reiškinys, tam tikra laikina klimato sistemos būsena, kurios metu tropinėse Ramiojo vandenyno rytinės dalies srityse vanduo tampa neįprastai šiltas. Tuo metu pasatai čia susilpnėja ir net pakeičia savo kryptį. Dėl to, kad įprastos aukšto ir žemo slėgio sritys apsikeičia vietomis, susilpnėja arba visai nutrūksta pasatai, o kartais jie ima pūsti priešinga kryptimi. Priešinga kryptimi pučiantys vėjai į Pietų Amerikos pakrantes, kur paprastai vyrauja dykumų sąlygos, atneša drėgnų oro masių, todėl iškrinta gausūs krituliai.

      La Ninja – tai klimato reiškinys, priešingas El Ninjo. Jo metu stipriai atvėsta vanduo rytinėje ir centrinėje Ramiojo vandenyno dalyje ties tropinėmis platumomis. Dėl padidėjusio slėgių skirtumo sustiprėja pasatai, todėl į vakarus varoma daugiau nei įprasta vandens ir prie Filipinų bei Indonezijos susidaro aukštesnės patvankos. Garavimo ir konvekcijos procesai čia dar labiau stiprėja, todėl iškrinta gausūs liūtiniai krituliai. Sustiprėjus pasatinei cirkuliacijai, stiprėja ir šalto vandens kilimas ties Peru ir Ekvadoro pakrante. Iš vienos pusės tai reiškia dar sausesnius orus prie vakarinių Pietų Amerikos pakrančių, iš kitos – padidėjusį deguonies ir maistingų medžiagų kiekį vandenyje, kas padidina žuvų skaičių Humbolto srovės akvatorijoje.

      El Ninjo padariniai.
      El Ninjo yra pripažintas viena iš orų kaitos varomųjų jėgų. Prie vakarinių Pietų Amerikos pakrančių – smarkios liūtys (Peru, Ekvadoras), kurios sukelia didžiulius potvynius ir nuošliaužas. Pražūtingas poveikis Peru žuvininkystei dėl padidėjusio šilto vandens skverbimosi gilyn. El Ninjo atneša sausras į Indoneziją ir Australiją. Dėl to kyla grėsmė žemės ūkiui, kuris labai priklauso nuo vandens drėkinimo. Be to, padažnėja miškų gaisrai.

      La Ninja padariniai.
      Sukelia sausras Peru, Ekvadore ir Floridoje (JAV), o Australijoje, Indonezijoje ir Malaizijoje – didelius potvynius. La Ninja metais suintensyvėja vasaros musonai, kurie atnešą smarkias liūtis į Pietų bei Pietryčių Aziją.

  20. Laba diena, ar galite pakomentuoti, ką mokiniams akcentuoti apie Žemės sandarą. Ačiū

    • Dėkojame už klausimą. Ši turinio tematika gana dažnai pasikartoja geografijos turinyje, tačiau dažniausiai apsiribojama įprastais geografiniais parametrais, bet ne geofiziniais išsamiais duomenimis. Ilgametė praktika rodo, kad mokiniams svarbu žinoti 4 Žemės sandaros dalis (Žemės pluta, mantija, išorinis branduolys, vidinis branduolys), jų eiliškumą į vieną ar kitą pusę. Svarbu gaudytis esminiuose parametruose: ploniausia dalis – Žemės pluta, storiausia ištisa dalis – mantija (plastiška). Tarp Žemės plutos ir mantijos yra astenosferos sluoksnis, kuriame vyksta konvekcinių srovių judėjimas. Mokiniai turi susigaudyti, kad kuo giliau, tuo aukštesnė uolienų temperatūra, kuri aukščiausia Vidiniame branduolyje (kietas). Kalti kiekvienos Žemės dalies temperatūros reikšmių nereikia, nes skirtinguose šaltiniuose galime sutikti skirtingas reikšmes. Bet orientuotis, kad Žemės centre uolienų temperatūra gali siekti 5000 laipsnių – neprošal.
      Kitas svarbus parametras – uolienų tankis. Taisyklė ta pati – kuo giliau, tuo jis didesnis. Kalti kiekvienos Žemės dalies tankio reikšmių nereikia, nes skirtinguose šaltiniuose šie duomenys pateikiami nevienodais vienetais.
      Ypač svarbu, kad mokiniai būtų matę ir pačiupinėję Žemės sandaros paveikslą. Gerai būtų žinoti, kad tai, kokie sluoksniai sudaro Žemę, geologai nustatė remdamiesi seisminių bangų sklidimu per įvairaus tankio uolienas.

  21. Sveiki, prašau pakomentuoti mokymosi turinį “ įtraukti geografinius faktus ir objektus į erdvines sistemas, nustatyti tarp jų egzistuojančius erdvinius ryšius. Geografinės informacijos paieška ir analizavimas, praktinių gebėjimų ugdymas, naudojant įvairius šaltinius( Geoportal ir t.t.)
    Taip pat kaip lyginti, vertinti šalis pagal DTV rodiklius. Kokios užduotys gali būti pagal šias temas? Ačiū

    • Dėkojame už klausimą. Jūsų nurodytos temos, tiksliau, didžioji dalis to, kas parašyta, – nėra turinio dalis. Matyt, Jūs tuos sakinius ėmėte iš kitų bendrosios programos dalių. Tačiau paskutinis sakinys, kuriame klausiate apie tai, kaip lyginti ir vertinti šalis pagal DVT rodiklius, siejasi su programos punktu „Nurodomi darnaus vystymosi rodikliai, remiantis jais lyginamos ir vertinamos šalys”. Atsižvelgiant į šį punktą, norime priminti, kad apie tai jau buvo komentaras mūsų atsakymuose. Tačiau vis dėlto dar kartą: kol vyksta didaktinės paieškos, kaip DVT turi būti pateikiami mokyklose, nereikia pergyventi dėl to, kad tokio pobūdžio užduotys gali patekti į egzaminą. NEPERGYVENKITE ir NESISTRESUOKITE. Tačiau Jūsų mokiniai privalo žinoti, kas apskritai yra Darnaus vystymosi tikslai / kiek tų tikslų yra? (17) / turėti supratimą, kokiu tikslu pasaulio bendruomenė priėmė tuos tikslus / ko tais tikslais siekiama? (skurdo ir bado panaikinimo; moterų teisių užtikrinimo; gerai tvarkomų miestų; atsinaujinančios energetikos; biologinės įvairovės išsaugojimo / TAIKOS ir kt. Tai bendras supratimas.
      Štai interneto nuoroda, kurią paspaudus pateksite į fantastišką pusląpį, kuriame yra interaktyvus žemėlapis, sudarytas sluoksnių pagrindu ir kuriame galima susipažinti, kaip pasaulio šalims sekasi siekti visų 17 darnaus vystymosi tikslų. https://dashboards.sdgindex.org/map

      Kiti Jūsų klausimai. Erdviniai ryšiai, informacijos paieška, gebėjimų ugdymas – tai nėra konkretus programos turinys, o bendri orientyrai, į ką turi būti orientuotas mokymas. Pavyzdžiui: kalbant apie litosferos plokščių judėjimą kalbame apie jų kontaktines zonas, ten vykstančius procesus ir pateikiame pavyzdžius. Tai ir yra erdvinė sistema, kai objektus, reiškinius siejame į visumą. Na, arba klimato juostas siejame su geografinėmis zonomis. Tai – ryšiai.
      Praktiniai gebėjimai reikalingi tam, kad mokiniai apskritai suprastų geografinę informaciją: mokėtų nagrinėti gyventojų amžiaus piramidę, mokėtų suprasti, komentuoti, lyginti klimatogramas, mokėtų analizuoti įvairaus pobūdžio diagramas (skritulines, stulpelines ir pan., ir kt.), mokėtų nagrinėti karikatūrą, mokėtų vertinti rašytinį šaltinį, ir turėtų visą pluoštą kitų įvairių jau įvaldytų gebėjimų, kurie ugdomi nuo 6 klasės. TARPINIAME atsiskaityme dėl savo elektroninio specifiškumo gebėjimų paletė yra siaura, bet 12 klasėje ji ypač svarbi ir mokytojams patartina tam skirti atitinkamą dėmesį.

  22. Sveiki visi. Tai va, kiek daug klausimų ir kiek daug atsakymų. O egzamine užduočių temos keistai ribotos. Programoje temos apie uolienas nėra. Prie šios temos prisiliečiau tik šiek tiek, kalbėdama apie naudingų iškasenų pasiskirstymo ypatumus. Abu klausimai apie dujų cirkuliaciją (atsakymų neradau net internete. Tik logiškai mokiniai galėjo išmąstyti) ir apie klimato žemėlapio autorių? Kam? Tik tam, kad mažiau būtų šimtukų? Šiaip, tai gerai, kad užduotys ir iliustracijos kartojasi iš praeitų egzaminų. Dalį tikrai buvome išsisprendę. Tai rezultatai tikrai geri. Maksimumą pasiekti daugumai trukdė tik anksčiau paminėti klausimai. Sako, kad užduotis sudaro praktikai. Klausimas jiems: iš kokių vadovėlių mokinate savo mokinius? Būtų gerai sužinoti ir kitų mokytojų nuomonę.

  23. Laba diena, naujame vadovėlyje pateiktos sąvokos drėgnasis ir sausasis adiabatinis temperatūros mažėjimas. Ar užtenka, kad oro temperatūra kylant į viršų mažėja vidutiniškai šešiais laipsniais? Ar reikia atkreipti dėmesį, kad yra sausas, drėgnas oras ir rasos taškas? Jeigu taip, gal galėtumėt pateikti pavyzdžių. Ačiū

    • Tradiciškai nuo rusiškos geografijos laikų buvo įprasta teigti, kad oro temperatūra, kylant į viršų kinta 0,6°C kas 100 m, arba 6° kas 1 km. Toks skaičius iš fizikinės pusės nėra visiškai tikslus, nes oro temperatūra ne vienodai kinta esant sausam orui ir esant prisotintam orui. Tai ir paaiškinta geografijos vadovėlyje. Imant vidurkį gauname 7,5° kas 1 km. Dėl to praktiškai visuose vakarietiškuose šaltiniuose ir rasime informaciją, kad apibendrintai imant oro temperatūra kinta 7° kas 1 km, bet ne 6°. Pastarąjį rodiklį galima rasti tik tuose šaltiniuose, kurie remiasi rusiška geografija. Mokytojams nereikia pergyventi dėl smulkių paklaidų. Jei ir įmanomi klausimai iš tokio turinio, jie būtų suformuluoti be pasirinkimo tarp 6,7 ir pan. TAČIAU mokiniai turi gaudytis, kad kylant į viršų oro temperatūra gali priklausyti nuo to sausas ar drėgnas yra oras.

Rašyti komentarą