Mokslininkai pirmą kartą užfiksavo ledo drebėjimus, retkarčiais sudrebinančius Grenlandijos ledo skydą. Manoma, kad šis reiškinys gali paaiškinti, kaip ledo luitai patenka į vandenyną, skelbia „Live Science“.
Tyrėjai ledo drebėjimus aptiko nuleidę šviesolaidinį kabelį į 2,7 km ilgio gręžinį. Jis buvo padarytas toje vietoje, kur yra svarbiausia Grenlandijos arterija, kuria ledas iš ledo skydo vidaus išleidžiamas į Šiaurės Atlanto vandenyną.
Panašiai kaip žemės drebėjimai, ledo drebėjimai – tai seisminiai reiškiniai, kurie gali įvykti lede, kai jis lūžta ir dvi plokštės trinasi viena į kitą.
Ledo drebėjimų Grenlandijoje iki šiol nebuvo pastebėta, nes jiems pasiekti paviršių trukdo 900 metrų po ledu esantis vulkaninių dalelių sluoksnis, sakoma mokslininkų pranešime. Pasak jų, šios dalelės atsirado maždaug prieš 7700 metų išsiveržus didžiuliam Mazamos kalnui, esančiam dabartinio Oregono valstijoje.
Vulkaninės dalelės ne tik neleidžia seisminėms bangoms sklisti į paviršių, bet ir gali būti tiesiogiai atsakingos už ledo drebėjimus, teigė Šveicarijos geofizikos profesorius Andreasas Fichtneris, pagrindinis naujojo tyrimo autorius. Tikėtina, kad ledo drebėjimai prasideda dėl lede esančių priemaišų, pavyzdžiui, sulfatų ir kitų dalelių, kurios gali destabilizuoti ledą ir lemti mažų įtrūkimų susidarymą.
Mokslininkai domisi ledo srautais ir ledo drebėjimų poveikiu ledo judėjimui, nes jie iš ledynų į jūrą išplukdo didelius ledo kiekius ir taip prisideda prie jūros lygio kilimo. Anksčiau mokslininkai manė, kad ledas šiomis ledinėmis upėmis teka tik lėtai, tarsi tirštas medus. Tačiau naujasis atradimas kartu su ankstesniais tyrimais privertė mokslininkus tai permąstyti.
Grenlandijos ledo skydas yra didžiausias ledo skydas Šiaurės pusrutulyje, dengiantis apie 80 proc. Grenlandijos sausumos. Jo tirpsmo vanduo jau dabar yra didžiausias pasaulinio jūros lygio kilimo šaltinis. Mokslininkai apskaičiavo, kad Grenlandijoje yra pakankamai ledo, kad jūros lygis pakiltų 7 m.
Šaltinis: lrt.lt