Prisiminkite, kaip paskutinį kartą po darbo dienos vaikščiojote prekybos centre. Lentynose greičiausiai matėte nesuskaičiuojamą kiekį įvairių rūšių geriamojo vandens: mineralinio, negazuoto, gazuoto, skirtingų prekės ženklų, spalvų ir skonių. Deja, ne visur pasaulyje padėtis tokia gera.
FOTO: Asmeninis archyvas
Kodėl net ir 2024-aisiais jautėme vandens trūkumą?
Galima įvardyti daugybę vandens trūkumo priežasčių. Augantis pasaulio gyventojų skaičius, pramoninė tarša, chemikalai ir nuotekos, natūralių ekosistemų kaita statant užtvankas, miškų kirtimas ir kaimo vietovių urbanizacija, infrastruktūros trūkumas, vandenį taupančių technologijų neišmanymas, neveiksminga politika ir kariniai konfliktai, klimato kaita, lemianti ekstremalias oro sąlygas, ilgesnes sausras ir nenuspėjamus kritulius, – visa tai prisideda prie to, jog vandens ištekliai sparčiai senka. Visgi didžiausią nerimą kelia neefektyvus vandens naudojimas, ypač žemės ūkyje. Čia sueikvojama apie 70 proc. viso pasaulio gėlo vandens.
Vandens krizės poveikis ekonomikai
Vandens trūkumas tampa vis aktualesnė problema sausringuose pasaulio regionuose, tokiuose kaip Šiaurės ir Pietų Afrika, Viduriniai Rytai, Pietų Amerika, Pietryčių Azija. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, daugiau nei 2 milijardai žmonių gyvena vietovėse, kur vandens tiekimas yra nepakankamas. Tai tiesiogiai veikia šalių ekonomiką. Pavyzdžiui, 2019 metais Australijoje dėl sausros buvo prarasta 1,8 milijardo eurų vertės žemės ūkio produkcijos.
Vandens krizė turi įtakos ir didelėms įmonėms. Taiwan Semiconductor Manufacturing Company, viena didžiausių pasaulyje puslaidininkių gamintojų, 2024-ųjų pradžioje dėl vandens stygiaus sumažino gamybos apimtis. Dėl to gerokai padidėjo įmonės produkcijos kainos. Nyderlandų alaus gamybos įmonės „Heineken“ alaus daryklos Meksikoje ir Indijoje veikianti įmonė „Tata Steel“, viena didžiausių pasaulyje plieno gamintojų, taip pat ne kartą stabdė gamybą dėl vandens trūkumo. Su panašiomis problemomis susiduria ir „Coca-Cola“, „Intel“, „General Motors“, „Pepsi“, „Adidas“, „Ford“, „Samsung“, „Nestle“.
Beveik visos Kinijoje, Vietname, Indijoje, Brazilijoje ar Turkijoje veikiančios įmonės patiria didelį vandens stygių, o tai daro įtaką jų gamybos procesui ir produkcijos kainoms. Pasaulio energetikos sektorius taip pat labai priklausomas nuo vandens išteklių. Pavyzdžiui, Brazilijos hidroelektrinių tinklas patyrė daug nuostolių, kai dėl pastarųjų metų sausrų smarkiai sumažėjo vandens lygis rezervuaruose.
Tai lėmė, jog 2021 metais Brazilijoje elektros energijos kainos šoktelėjo daugiau nei 50 proc. Panaši situacija 2016-aisiais buvo Šri Lankoje, 2015-aisiais Pietų Afrikos Respublikoje, kai po sausrų išseko hidroelektrinių rezervuarai, o elektros kainos pakilo nuo 30 iki 70 proc.
Socialinės ir politinės vandens trūkumo pasekmės
Vandens krizė itin veikia geopolitinę pasaulio situaciją. Vandens trūkumas sukelia ekonominius ir karinius konfliktus tarp šalių, ypač tuose regionuose, kur kelios valstybės dalinasi tais pačiais vandens ištekliais. Pavyzdžiui, Indija kontroliuoja daugelį į Pakistaną tekančių upių reguliuodama jų tėkmę, dėl ko kyla konfliktas tarp minėtų šalių.
Tigro ir Eufrato upės, prasidedančios Turkijoje, įteka į Siriją ir Iraką, todėl šios šalys yra priklausomos nuo Turkijos. Nilas – pagrindinis Egipto, Sudano ir Etiopijos vandens šaltinis – taip pat svarbus tarptautinių ginčų objektas dėl Etiopijoje statomos užtvankos. Sirijos pilietinis karas iš dalies yra 2006 metais prasidėjusios sausros, kuri paveikė žemės ūkį ir sukėlė ekonominę krizę, pasekmė. Konfliktai dėl vandens išteklių taip pat vyksta tarp Sudano ir Pietų Sudano, Izraelio ir Palestinos.
Galima paminėti ir ne tokį tolimą pavyzdį. Nemunas yra pagrindinė vandens arterija Lietuvoje ir viena didžiausių Baltarusijoje. Todėl kartais tam tikrose specifinėse situacijose Baltarusija remdamasi tuo, kad Nemuno ištakos yra jų šalyje, upės vandens srautą (statydama užtvankas, kaip antai Gardino hidroelektrinė) naudoja kaip geopolitinį įrankį.
Geriamojo vandens trūkumas itin apsunkina pažeidžiamų visuomenės grupių gyvenimą, ypač Afrikoje. Šiame žemyne didelė dalis populiacijos neturi galimybės gauti švaraus vandens. Moterys ir vaikai valandų valandas praleidžia ieškodami vandens, o tai jiems užkerta kelią mokytis, dirbti, be to, sukelia sveikatos problemų.
Senkantys vandens ištekliai taip pat skatina migraciją. Žmonės ieško vietų, kur galėtų gauti vandens, ir persikelia į miestus, kuriuose dėl to kyla socialinė trintis. Galiausiai, vandens trūkumas didina socialinę nelygybę, kadangi turtingesni gyventojai turi geresnę prieigą prie vandens negu skurdžiau gyvenantieji.
Inovacijos ir technologijos
Pasaulinė vandens krizė skatina diegti naujoves ir kurti pažangias technologijas. Viena jų – vandens perdirbimas. Pavyzdžiui, Izraelyje apie 92 proc. nuotekų yra perdirbama ir naudojama žemės ūkyje. Kitas būdas, leidžiantis taupyti vandenį, – veiksmingesnės drėkinimo sistemos, tokios kaip lašelinis drėkinimas1. Tai sumažina vandens nuostolius, patiriamus dėl garavimo ir nuotėkio. Taip pat sparčiai populiarėja „debesų sėja“. Ši technologija, jau taikoma daugiau nei 60 šalių, leidžia dirbtinai išprovokuoti dažnesnį ir gausesnį lietų. Tai itin naudojama kritulių stokojančiose šalyse, kaip antai Jungtiniai Arabų Emyratai.
Pažangios nanotechnologijos efektyviau filtruoja vandenį ir padeda iš jo pašalinti kenksmingas medžiagas, sunkiuosius metalus ir mikroplastiką. Šiuolaikiniai ūkininkai dirbdami pasitelkia ir dronus bei dirbtinį intelektą. Tai leidžia stebėti dirvožemio drėgmės lygį ir optimizuoti vandens sąnaudas pasėliams drėkinti.
Ekonominės strategijos
Sprendžiant vandens trūkumo problemą pravartu atsisukti į ekonomistus, kurie siūlo keletą jos sprendimo būdų. Pirmasis – tinkama vandens kainodara, nustatoma atsižvelgiant į tai, kiek vandens suvartojama ir kiek jo atsargų turima. Taip skatinama vandenį vartoti atsakingiau. Tai puikiai iliustruoja Danijos pavyzdys, kai padidinus kainas šioje šalyje suvartojamo vandens kiekis per 20 metų sumažėjo perpus. Kitas sprendimas – kurti prekybos vandens teisėmis sistemą kaip daroma Australijoje. Čia ūkininkams leidžiama pirkti ir parduoti vandens teises. Atsakingą vandens naudojimą taip pat užtikrina vandens vartojimo kvotos. Toks apribojimas galioja Ispanijoje.
Ne mažiau veiksmingas būdas – susitarimai tarp upės baseino valstybių, užtikrinantys saugų vandens naudojimą ir padedantys išvengti karinių konfliktų. Arba mokesčių lengvatos ir subsidijos. Antai Kalifornijoje teikiant paramą skatinama diegti naujas drėkinimo sistemas. Ieškant naujų ekonominių strategijų gali pasitarnauti ir PPP (angl. Public and Private Partnership) projektai, įtraukiantys tiek valstybės įmones, tiek privatų verslą.
Pavyzdžiui, Singapūro įmonė „NEWater“ nuotekų vandenį perdirbdama į geriamąjį vandenį ne tik pritraukia finansavimą savo vandens valymo infrastruktūrai atnaujinti, bet ir tokiu būdu padeda papildyti taip trūkstamo vandens atsargas. Rizikos kapitalo fondų investicijos į naujas technologijas, tokias kaip lietaus vandens surinkimas ir jūros vandens gėlinimas, taikomas Saudo Arabijoje, yra dar vienas svarbus ekonominis svertas. Galiausiai, svarbų vaidmenį atlieka investicijos į švietimą. Kaip parodė Keiptauno pavyzdys, tokia strategija padeda geriau informuoti visuomenę apie vandens taupymo svarbą ir efektyvius vandens naudojimo būdus siekiant išvengti vandens krizės.
Kas toliau?
Svarbu suprasti, kad vanduo yra ribotas ir gyvybiškai svarbus išteklius. Nuo jo priklauso mūsų ekonominė situacija, visuomenės sveikata bei visos planetos ateitis. Mokslininkai ir politikai jau pasiūlė pažangių vandens taupymo technologijų ir sėkmingų ekonominių priemonių, padedančių efektyviau naudoti vandenį ir kurti tvaresnę ateitį. Joms įgyvendinti reikia tik politinės valios.
Dabar atėjo laikas kiekvienam iš mūsų pažvelgti į veidrodį (ir žiūrint – būtinai užsukti vandenį!) ir pagalvoti, kaip aš asmeniškai galiu prisidėti siekiant sustabdyti pasaulinę vandens krizę. O kai vėl būsite prekybos centro gėrimų skyriuje, atminkite, jog 783 milijonai žmonių neturi galimybės gauti pastovaus, saugaus ir švaraus geriamojo vandens. Tik susivieniję užtikrinsime, kad šio gyvybės eliksyro užteks ir ateities kartoms.
Šaltinis: delfi.lt