Ant Baltijos jūros kranto Danijos pietuose iš gigantiškų betono blokų formuojamas milžiniškas inžinerijos stebuklas, kuris, kai bus užbaigtas, kardinaliai pakeis Europos kelių ir geležinkelių žemėlapį.
FOTO: Ingrid Riis | dpa / Scanpix
Galbūt tunelis „Fehmarnbelt“ ir nesužadins žmonių vaizduotės taip, kaip daugiau nei prieš 30 metų sužadino tunelis tarp Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos po Lamanšo sąsiauriu, tačiau šis statinys tikrai ne mažiau įspūdingas.
Daniją ir Vokietiją jungsiantis tunelis „Fehmarnbelt“ turės dviejų juostų magistralinį kelią abiem kryptimis bei dvi elektrifikuotas geležinkelio linijas. Pagal ilgį (18 kilometrų) jis negali lygintis su 50 kilometrų tuneliu po Lamanšo sąsiauriu, bet daugeliu kitų atžvilgių jis yra grandioziškesnis. Šis projektas taps ilgiausiu automobilių ir traukinių tuneliu pasaulyje bei ilgiausiu po vandeniu pastatytu tuneliu.
Skirtingai nei po Lamanšo sąsiauriu besidriekiantis tunelis, „Fehmarnbelt“ nebus kasamas – jį pastatys iš surenkamųjų betono sekcijų, kurios bus nugramzdintos į tranšėją Baltijos jūros dugne, sujungtos ir užkastos.
Pirmosios tunelio surenkamosios betono sekcijos (elementai) praėjusį mėnesį buvo išgabentos iš gamyklos Rodbihavne.
7,4 mlrd. eurų vertės projektas – išskirtinis visomis prasmėmis.
Kiekviena tunelio sekcija tiesiog kolosali. Šios betono konstrukcijos yra 217 metrų ilgio, 42 metrų pločio ir devynių metrų storio bei sveria 73 tūkst. tonų, arba maždaug kaip 10 Eifelio bokštų.
Iš viso prireiks 79 tokių „standartinių“ elementų ir 10 trumpesnių (39 metrų ilgio) „specialių“ elementų, į kuriuos bus montuojama tunelio elektros instaliacija. Betono konstrukcijos bus paklotos 40 metrų gylyje Baltijos jūros dugne nuo Rodbihavno, esančio Lolando saloje, iki Putgardeno Vokietijos Fėmarno saloje ir suformuos tunelį.
Pludriosios sekcijos
Viskas šiame projekte yra didelio kalibro. Specialiai įkurta gamykla yra didžiausia pasaulyje tunelių statybos bendrovė, kartu su jai priklausančia uosto dalimi užimanti 220 hektarų plotą, t. y. daugiau nei 300 futbolo aikščių.
Trys didžiuliai statybos cechai su šešiomis gamybos linijomis (penkios standartiniams elementams, viena – specialiems) šiuo metu dirba visą parą ir kas devynias savaites pagamina vieną 217 metrų ilgio elementą.
Kiekvieną betono elementą sudaro devyni 24 metrų ilgio segmentai (betonas užpilamas ant plieno armatūros konstrukcijų). Betonui sustingus, elementas nukeliauja į vadinamąjį viršutinį baseiną – priešais gamyklą esančią didelę perdavimo bazę, kur atliekama jo kokybės kontrolė ir sumontuojami papildomi elementai.
„Stengiamės sumontuoti kaip įmanoma daugiau įrangos, kurios reikės užbaigtame tunelyje“, – CNN sakė už projektą atsakingos Danijos valstybinės įmonės „Femern A/S“ atstovė spaudai Denise Juchem.
„Tai taupo laiką ir sumažina logistinius sunkumus atliekant darbus tunelyje po vandeniu. Be to, sumontuota ir stebėsenos įranga, kad galėtume bet kurią akimirką patikrinti konstrukcijų vidaus būklę jas transportuojant ir klojant jūros dugne“, – pridūrė ji.
Siekiant užtikrinti stabilumą, naudojamos balastinės cisternos, o abiejuose kiekvienos sekcijos galuose pritvirtinamos plieninės pertvaros, kad sekcijos būtų hermetiškos. Tokia elementų hermetizacija leidžia jiems plūduriuoti nepaisant didžiulio svorio.
Pirmoji operacija buvo sėkmingai užbaigta vasario mėnesio pradžioje, kai viršutinis baseinas buvo atitvertas nuo gamyklos ir lėtai pripildytas beveik milijardu litrų jūros vandens. Į paviršių išplaukęs elementas buvo nubuksyruotas į žemutinį baseiną, kur bus paruoštas galutinei kelionei į tunelio tranšėją jūros dugne.
Pirmojo elemento nugramzdinimo data dar nenustatyta, bet parengiamieji darbai vyksta visu tempu, teigė D. Juchem.
Tikslumas – 12 milimetrų
Saugų kiekvieno betono elemento nugramzdinimą į jam skirtą vietą užtikrins du gramzdinimo pontonai „Ivy 1“ ir „Ivy 2“.
Pontonai bus pritvirtinti prie abiejų elemento galų, tada nedidelė buksyrų flotilė nutemps juos į vietą virš 12 metrų gylio ir 100 metrų pločio tranšėjos, išklotos žvyru. Tranšėjos įrengimas buvo užbaigtas praėjusiais metais.
Tunelio elementų nugramzdinimas bus kontroliuojamas iš pontone esančios dispečerinės. Elementui nugramzdinti bus naudojamos gervės, ant kurių suvynioto plieninio troso bendras ilgis viršija 200 kilometrų, o balastinės cisternos bus pripildomos vandens, kad elementas saugiai ir stabiliai pasiektų jūros dugną.
Povandeninės kameros ir speciali pozicionavimo įranga bus naudojama elementui į reikiamą vietą nukreipti 12 milimetrų tikslumu. Milžiniški guminiai tarpikliai ir papildomi intarpai, pritaikyti eksploatuoti 120 metų, užtikrins tunelio hermetiškumą.
Remiantis D. Juchem vertinimu, šių metų pabaigoje įvyksiantis pirmojo elemento gramzdinimas truks apie 40 valandų, įskaitant transportavimą iš gamyklos uosto. Pontono įgula, kurią sudaro 22 žmonės, intensyviai ruošiasi.
„Bandomojo gramzdinimo nebus, – akcentavo D. Juchem. – Viskas turi pavykti iš pirmo karto. Neieškome kompromisų kokybės ir saugumo srityse. Būtent todėl skiriame pakankamai laiko, kad įsitikintume, jog esame idealiai pasiruošę.“
Susitelkimas į tikslą
Dviejų įvažiavimų į tunelį Rodbihavne ir Putgardene statybos darbai vyksta visu pajėgumu. Abu objektai yra visai šalia uostų, kuriuos pakeis. Tai leis sutrumpinti kelionės laiką nuo 45 minučių keltu iki 10 minučių automobiliu ir septynių minučių traukiniu.
Šiandien keliautojas, norintis traukiniu iš Hamburgo nuvažiuoti į Kopenhagą, kelionei sugaišta apie penkias valandas, bet, atidarius tunelį, kelionės trukmė sumažės per pusę.
„Tunelis „Fehmarnbelt“ taps lūžio momentu Danijos ir viso Skandinavijos regiono turizmo srityje, – CNN teigė Madsas Schreineris, atsakingas už „VisitDenmark“ tarptautinę rinką. – Ženklai sutrumpinęs keliones tarp Vokietijos ir Danijos, jis padarys mūsų šalį kaip niekada anksčiau prieinamą svečiams iš Vidurio Europos. Laukiame savarankiškų keliautojų bei kelionių į mūsų miestus savaitgaliais, taip pat ekologiškų kelionių variantų, tokių kaip geležinkelių ir dviračių turizmas, padaugėjimo.“
M. Schreinerio teigimu, statomas tunelis verčia Daniją galvoti ir apie infrastruktūros naujinimą bei plėtrą, ruošiantis laukiamam keliautojų skaičiaus augimui.
„Labai svarbu, kad svečiai norėtų pasilikti ilgiau ir geriau susipažinti su Danija, o ne tiesiog pravažiuotų pro šalį. Investuodami į infrastruktūrą ir kurdami patrauklius įspūdžius lankytojams, galėsime maksimaliai išnaudoti šio istorinio projekto turistinį potencialą“, – pridūrė jis.
Darni ateitis
Įgyvendinant tokį stambų infrastruktūros projektą, neišvengiamai atsiranda nuogąstavimų dėl jo ekologinio poveikio jūros ir priekrantės arealams.
2020 m. lapkričio mėnesį Vokietijos federalinis teismas atmetė skundą dėl projekto plano patvirtinimo, pateiktą vadovaujantis įvairiomis pretenzijomis, įskaitant ir ekologines problemas. O 2022-aisiais buvo atmestas prašymas nedelsiant sustabdyti dugno gilinimo darbus netoli Putgardeno.
Bendrovė „Femern A/S“ tvirtina, kad siekia apsaugoti aplinką, todėl tokiais atvejais, kai statybų poveikis neišvengiamas, sukurs naujų gamtinių zonų kitose vietose.
Pavyzdžiui, 15 milijonų kubinių metrų jūros dugno grunto, iškasto atliekant gilinimo darbus, buvo paskirstyta naujuose rekultivuotos žemės sklypuose Lolande ir Fėmarne.
„Šie sklypai yra dalis natūralios aplinkos, kurią „Femern A/S“ kuria vietoje nuo projekto nukentėjusių teritorijų, ir laikui bėgant jie virs didelėmis šlapynėmis su priekrantės pievomis, pelkėmis ir sausomis ganyklomis, – 2023 m. darnaus vystymosi ataskaitoje parašė bendrovės direktorius Henrikas Vincentsenas. – „Femern A/S“ tikslas – po savęs palikti ne tik daugiau gamtos, bet ir geresnę gamtą, nei buvo prieš pradedant projektą.“
Šaltinis: delfi.lt