Iranas svarsto galimybę uždaryti Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio jūrinių prekybos kelių. Tai griežtas atsakas į augančią įtampą regione. Tačiau jei toks scenarijus taptų realybe, Europa susidurtų su rimtomis pasekmėmis: nuo energijos tiekimo sutrikimų ir ekonominio šoko iki saugumo krizės ir didesnės karinės įtampos regione, rašoma „Euronews“
Revoliucinės gvardijos vadas Sardaras Esmailas Kowsaris vietos žiniasklaidai duotame interviu sakė, kad Hormūzo sąsiaurio uždarymas „yra svarstomas, ir Iranas priims geriausią sprendimą su ryžtu“.
„Mūsų rankos yra atviros, kai reikia nubausti priešą, o kariniai veiksmai buvo tik dalis mūsų bendro atsako“, – pridūrė S. Kowsaris, kuris, be karinių pareigų, yra ir parlamento narys.
Irano trumpojo ir vidutinio nuotolio raketos galėtų pataikyti į naftos infrastruktūros platformas, naftotiekius sąsiauryje ar net komercinius laivus.
Smūgiai, naudojant lėktuvus ir dronus, galėtų sugadinti navigacijos bei radaro įrangą pagrindiniuose regiono uostuose.
Bepiločiai orlaiviai, tokie kaip Irano „Shahed“ modeliai, galėtų būti panaudoti konkrečioms laivybos linijoms ar infrastruktūrai sąsiauryje pulti.
Iranas taip pat galėtų bandyti dislokuoti karo laivus, kad fiziškai užblokuotų prieigą prie sąsiaurio. 2012 m. Iranas jau surengė kibernetinę ataką prieš Saudo Arabijos naftos pramonę, parodydamas augančius pajėgumus šioje srityje.
Hormūzo sąsiauris yra vienas strategiškai svarbiausių pasaulio taškų, todėl bet kokia Irano inicijuota blokada keltų rimtą pavojų Europai.
Sąsiaurio blokada buvo viena iš keturių Irano atsako į konfliktą priemonių – kartu su galimais teroristiniais išpuoliais Europos žemyne, kurias paminėjo saugumo ekspertas Claude‘as Moniquetas.
Pasekmės, su kuriomis susidurtų Europa
- Grėsmė energetiniam saugumui. Maždaug 20 proc. pasaulio naftos ir didelė dalis gamtinių dujų transportuojama per šį sąsiaurį. Europa importuoja naftą ir suskystintas gamtines dujas (SGD) iš Persijos įlankos valstybių – Saudo Arabijos, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų – ir dauguma šių išteklių gabenami būtent per Hormūzo sąsiaurį. Jei Iranas jį užblokuotų, pasaulinės naftos kainos šoktų, o Europa galėtų susidurti su energijos trūkumu, ypač tose šalyse, kurios labiau priklausomos nuo Artimųjų Rytų kuro.
- Ekonominis šokas. Staigus naftos kainų šuolis didintų infliaciją, energijos sąnaudas ir trikdytų pramonės veiklą visoje Europoje. Ypač pažeidžiami būtų gamybos, transporto ir žemės ūkio sektoriai.
- Saugumo ir karinės įtampos eskalavimas. Blokada galėtų išprovokuoti karinius susidūrimus, į kuriuos įsitrauktų JAV, ES karinės jūrų pajėgos ir Persijos įlankos valstybės. Tai keltų rimtą platesnio regioninio karo pavojų. Europa galėtų būti įtraukta į konfliktą dėl NATO įsipareigojimų ar esamų karinių aljansų, ypač su tokiomis šalimis kaip Prancūzija ar Jungtinė Karalystė, turinčiomis karines pajėgas regione.
- Laivybos ir prekybos sutrikimai. Be naftos, sąsiauris yra svarbus pasaulinės laivybos maršrutams. Sutrikimai galėtų vilkinti Europos žaliavų, elektronikos ir vartojamų prekių importą. Laivybos draudimo įmokos galėtų smarkiai išaugti, didindamos Europos įmonių ir vartotojų išlaidas.
Kas atsitiks su naftos kainomis?
BBC Rusijos ekonomikos skyriaus redaktorė Olga Šamina komentavo: „Izraelio smūgis Iranui sukėlė staigų naftos kainų šuolį. Birželio 17 d. rytą „Brent“ naftos barelis kainavo 74 dolerius (apie 69 eurus), nors birželio 12 d. kainavo mažiau nei 70 dolerių (apie 61 eurą).
Smūgis tapo šoku rinkai. Tačiau kol kas neaišku, kiek ilgai kainos kils. Jei Hormūzo sąsiauris bus užblokuotas, kainos gali šoktelėti ilgam. Jei konfliktas išsisklaidys, kainos vėl kris.
Kainų kilimą stabdo ir kiti veiksniai: OPEC pasiūlos augimas bei JAV ir Kinijos prekybos karo rizika, galinti lėtinti pasaulio ekonomiką ir mažinti naftos produktų paklausą.
Kainų šuoliai gali būti naudingi Rusijos biudžetui, tačiau tik tuo atveju, jei išsilaikys ilgą laiką. „Urals“ nafta paprastai kainuoja apie 10 dolerių (apie 8,6 eurų) mažiau nei „Brent“.
Rusijos biudžetas šiemet buvo sudarytas tikintis aukštesnių kainų, todėl Finansų ministerija jau sumažino „Urals“ kainos prognozę iki 56 dolerių (apie 48,6 eurų).
Šaltinis: tv3.lt