Meteorų lietūs gali būti ne tik grožis akims, bet ir džiaugsmas piniginei. Pastaraisiais metais rinkoje vis augant susidomėjimui šiomis kosminėmis uolienomis, užsidirbti pardavus atrastą meteoritą galima ir šimtus ar tūkstančius eurų. Anot pašnekovų, tokia galimybe susivilioja ir lietuviai – ekspertus tautiečiai dažniausiai užplūsta pavasario ir rudens sezonais, kai vykdant žemės ūkio veiklą aptinkami akmenys ar rieduliai, panašūs į meteoritus.
Meteoritas | Muitinės nuotr.
Mūsų Visatoje be planetų gausu ir daug mažesnių kosminių kūnų – uolienų, kurios laisvai skrieja kosmoso platybėse. Per parą į Žemės atmosferą įskrieja tūkstančiai įvairaus dydžio meteorų – didžioji jų dalis sudega skrydžio metu mūsų atmosferoje. Tie, kurie „išgyvena“ ir nukrinta ant planetos paviršiaus, vadinami meteoritais.
Mokslininkus meteoritai domina dėl nežemiškos savo kilmės – analizuojant jų sudėtį galima sužinoti ne tik daugiau apie Visatos kilmę, bet ir gretimas planetas, jei meteoritas atskriejo iš jų. Skaičiuojama, kad tyrėjai ir kolekcininkai šiuo metu yra surinkę daugiau kaip 50 000 tokių uolienų.
Paukščių takas | E. Genio / LRT nuotr.
Susidomėjimas išaugęs
Panašu, kad pamačius „krintančią žvaigždę“ vietoj romantiško grožėjimosi reikia bėgti ieškoti kritusios uolienos, mat galima maloniai pasipildyti pinigines. Štai meteoritas, kuris yra didžiausias žinomas Marso fragmentas Žemėje, šį mėnesį aukcione buvo parduotas už 5,3 mln. dolerių (4,5 mln. eurų). Kaip skelbia CNN, tokią kainą lemia neįprastas meteorito svoris – net 24,5 kilogramai.
Aukcione Niujorke parduotas Marso luitas | AP nuotr.
Anot ekspertų, meteoritai pastaruoju metu domina ne tik mokslininkus, bet ir verslininkus – juvelyrikos rinkoje itin išpopuliarėjo papuošalai su kosminių uolienų fragmentais.
„Iš tikrųjų yra susidomėjimas. Aš mačiau, kad Vilniuj irgi yra juvelyrikos parduotuvė, kur siūlo įsigyti tiek meteoritų, tiek žiedų, pakabukų su meteoritine geležim. Tai turbūt žmonėms, kaip sakyt, kažkiek pagerėjo finansinė padėtis, nori vienas kitą gal nustebinti kažkokiu išskirtiniu dalyku. Perka ir, aišku, tai natūraliai didina meteoritų kainą“, – pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius Linas Šmigelskas.
Paukščių takas | E. Genio / LRT nuotr.
Anot pašnekovo, meteorito kainą lemia daugybė faktorių. „Pati meteorito sudėtis: yra retesnių pavyzdžių, yra tankiau surandamų. Meteorito istorija, pavyzdžiui, jeigu jis kažkur pataikė, yra kažkokia įdomesnė istorija, tai tada vertė yra didesnė. Netgi meteorito forma – lašo formos yra brangesnis. Jeigu turi tokius kaip aštrius kampus, kaip skeveldra, jo vertė yra mažesnė. Tai kaina gali svyruot nuo euro už gramą net ir iki 100 eurų už gramą“, – pasakoja L. Šmigelskas.
Naują meteoritą birželio mėnesį gavo ir Etnokosmologijos muziejus, tiesa – gan neplanuotai. 10,04 kg sveriantį geležies meteoritą pernai rudenį už 1650 eurų įsigijo Rusijoje gimęs, bet Vilniaus rajone gyvenantis 45-erių metų vyras, nusprendęs save pradžiuginti netradicine dovana gimtadienio proga. Pirkinį iš Paragvajaus siuntęsis vyras deklaracijoje meteoritą įvardijo klaidingai – „geležies rūdos pavyzdžiai tyrimams“. Už tai meteoritas buvo konfiskuotas ir perduotas Etnokosmologijos muziejui.
Dažnai painioja su akmenimis
Meteoritus iš pirmo žvilgsnio itin lengva supainioti su akmenimis, ypač bazaltu. Tačiau yra kelios skiriamosios savybės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį.
„Ant meteorito yra ta apdegimo plutelė, (…) o viduj yra visai kita medžiaga, bet meteoritas nėra ištisai visas juodas“, – pasakoja Vilniaus universiteto geologijos muziejaus vadovė dr. Eugenija Rudnickaitė.
Kai kurie meteoritai taip pat reaguoja į magnetą – pagal cheminę sudėtį ir sandarą jie skirstomi į akmeninius (aerolitai), geležinius (sideritai) ir akmeninius geležinius (siderolitai).
Meteoritas | Geologijos muziejaus nuotr.
„Meteorituose visada turi būti įspaudos, kaip duobelės tokios. Jos pasidaro, kai meteoritas krinta per atmosferą ir nuo trinties įkaista, išeina taip, kad jas išlydo. Aš vaikams aiškinu: jeigu plastiliną minkot, pirštais įspaudžiat duobutes ir jų neužlyginat, tai panašus vaizdas“, – komentuoja geologė.
Jeigu vizualiai atrasta uoliena primena meteoritą, ją galima atnešti Vilniaus universiteto geologams, kurie atliks išsamesnes analizes.
Sudėtingos paieškos
Nors skaičiuojama, kad kasdien į Žemę nukrinta apie 44 tonos meteoritų, Lietuvoje per visą stebėjimų istoriją rasti vos 4: Andrioniškio meteoritas, Juodžių meteoritas, Žemaitkiemio meteoritas ir 1908-aisiais Akmenės apylinkėse nukritęs 1 kilogramo masės chondritas.
„Buvo neseniai žinios iš lenkų, jie turi stebėjimo sistemas geras, tai matė, kad krinta Lietuvos link meteoritas, bet sakė, kad gali pritrūkt kokių dviejų trijų sekundžių, ir nespės nukrist, o sudegs. Tai taip ir atsitiko. Jeigu būtų nespėjęs sudegt, tai būtų nukritęs Žemaitijoj“, – pasakoja E. Rudnickaitė.
Meteoritas | Geologijos muziejaus nuotr.
Anot L. Šmigelsko, lietuviai su užklausomis nesikuklina, tačiau sėkmė dar nėra aplankiusi nei vieno.
„Užklausų sulaukiame gana dažnai, tai vienas iš tokių populiaresnių klausimų. Gal daugiau taip būna pavasarį, rudenį, kai kažkokie vyksta žemės judinimo darbai, [teigia], kad aptikti tokie gabalai. Per mano praktiką (aš muziejuje dirbu nuo 2004 metų) yra buvę įdomių atvejų, bet visi kol kas, kai kreipėsi žmonės su viltim, kad tai yra meteoritas, paaiškėdavo, kad tai yra žemiškos kilmės“, – pasakoja Lietuvos etnokosmologijos muziejaus direktorius.
Tiesa, ne visi kreipiasi į mokslininkus, kai kurie savarankiškai nusprendžia, kad aptiko ar nusipirko būtent kosminį klajūną, ir bando jį parduoti internete. Tokio meteorito kaina Lietuvoje gali siekti 0,5–8 eurus už gramą. Tačiau pašnekovai rekomenduoja neapsigauti ir prieš perkant kažką panašaus visų pirma pasikonsultuoti su ekspertais, mat meteorito autentiškumą gali nustatyti tik geologijos specialistai.
Linas Šmigelskas | E. Genio / LRT nuotr.
Anot E. Rudnickaitės, surasti tikrą meteoritą yra daug sunkesnė užduotis nei gali pasirodyti. Tam steigiamos bendruomenės, kurios šių kosminių uolienų dažniausiai ieško pasitelkusios specialią įrangą ir netoli didelių kosminių uolienų kritimo vietovių, o kartais leistis tenka net į ežerų dugną.
„Mes bendraujam su meteoritų kolekcionieriais, kurie dalyvauja ir meteoritų paieškose. Kaip tik dabar vienas iš jų ruošiasi į ekspediciją į Švedijos šiaurę. Tie, kas užsiima meteoritų paieška, vyksta į dykumas, net į Antarktidą, kur fonas yra vienodas ir mes galim greičiau atpažinti svečią iš kosmoso“, – pasakoja L. Šmigelskas.
Anot pašnekovo, meteoritų paieškose itin praverčia vaizdo kameros, kuriomis galima nustatyti uolienos kritimo trajektoriją.
„O einant lauke kažkur surasti yra nedidelė tikimybė. Nebent jeigu, vis tiek vasara, atostogų sezonas, kažkas atostogaus Egipte, dar kažkur, kur tokia dykuma daugiau, tai jeigu jau ten ras kažkokį tamsų akmenį, jau galėtų į tai atkreipti dėmesį, kad galbūt tai yra svečias iš kosmoso“, – apibendrina L. Šmigelskas.
Šaltinis: lrt.lt