Spalio 7-osios rytą palydovas Sentinel‑2 užfiksavo išskirtinį vaizdą virš Astravo atominės elektrinės – iš aušinimo bokštų kylantys vandens garai suformavo vadinamuosius homogenitus (žmogaus veiklos suformuotus debesis) ir aiškiai matomą „debesų akį“.

„Štai taip gana įspūdingai spalio 7 dieną atrodė iš Astravo AE aušinimo bokštų kylantys garai. Galima matyti ne tik aukštą (nes meta šešėlį) garų stulpą, tačiau ir debesų „akį“. Kadangi buvo labai ramios oro sąlygos, vėjas silpnas (ir ne tik prie žemės paviršiaus), todėl kone tiesia linija į viršų pakilę vandens garai formavo homogenitus debesis. Va ant šitų (ypač esančių menamos akies vyzdyje) jau galima sakyti, jog jie nenatūralūs, nes tikrai susiformavo dėl elektrinės (t. y. žmogaus veiklos)“, – rašo „Orai ir klimatas Lietuvoje“.
Meteorologų teigimu, ramios sinoptinės sąlygos – silpnas vėjas visame sluoksnyje – leido garams kilt „stulpu“ ir viršuje suformuoti sluoksninių debesų išskydimą, vizualiai primenantį akį. Nors sluoksniniai debesys (stratiforminiai) tądien būtų formavęsi ir be elektrinės, tokios ryškios „akies“ geometrijos nebūtume matę – debesų masyvas atrodytų vientisesnis.
„Sentinel-2 palydovo nuotrauka. 2025‑10‑07. Aukštai pakilusių garų įtaka sluoksniniams debesims matyti net ~20 km spinduliu aplink atominę elektrinę“, – pažymima įraše.
Kas yra homogenitus? Tai Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) terminas debesims, susidariusiems tiesiogiai dėl žmogaus veiklos – pavyzdžiui, iš pramoninių įrenginių kylant garams ar lėktuvams paliekant kondensacijos juostas (homomutatus). Astravo atveju garų kolona veikė kaip „branduolys“, kuriame kondensavosi drėgmė ir keitė aplinkinių debesų struktūrą.
Šaltinis: madeinvilnius.lt