Statistikos departamento duomenys rodo istorinį lūžį: 2022–2024 m. iš didmiesčių į regionus patraukė rekordinis skaičius – net 89 tūkst. gyventojų. Tarp jų – ne tik poilsio ieškantys senjorai, bet ir tūkstančiai ambicingų IT, finansų bei vadybos specialistų. Alytus ar Šiauliai šiandien tampa vartais į globalią rinką, siūlančią vakarietišką atlygį be sostinei būdingo streso ir išpūstų kainų, rašoma „Baltic Assist“ pranešime žiniasklaidai.
Geografinis arbitražas: galima uždirbti Vilniuje, bet išleisti Šiauliuose
Finansų pasaulyje galimybė uždirbti stiprios ekonomikos valiuta (arba šiuo atveju – sostinės lygiu), o gyventi ten, kur išlaidos gerokai mažesnės, vadinama geografiniu arbitražu.
Skaičiai kalba patys už save: „Ober-Haus“ duomenimis, net ir Kaune, antrame pagal gyventojų skaičių Lietuvos mieste, būstas yra net apie 30 proc. pigesnis nei sostinėje, o skirtumas tarp būsto kainų Vilniuje ir Šiauliuose siekia net 56 procentus. Tai reiškia, kad specialistas, gaunantis identišką atlyginimą už kompetencijas, o ne už „kėdę sostinės biure“, regione automatiškai tampa turtingesnis – jo perkamoji galia išauga drastiškai.
Užsakomųjų paslaugų bendrovės „Baltic Assist“ skaičiavimai rodo, kad vien atsisakius važinėjimo į biurą ir pietų mieste, per mėnesį galima sutaupyti apie 328 eurus. Tačiau pridėjus pigesnę būsto nuomą ar įsigijimą bei mažesnius paslaugų įkainius, realios disponuojamos pajamos regionuose gali būti 30–50 proc. didesnės nei to paties lygio kolegos, gyvenančio sostinėje. „Net 45 proc. iš mūsų dirba ne Vilniuje. Gyvenant regione, finansinės išlaidos ir gyvenimo ritmas yra visiškai kitoks, o tai daugeliui tampa milžinišku privalumu. Jeigu susisiekimas su Vilniumi ar didžiulė pramogų pasiūla nėra prioritetai, regionai tampa vis patrauklesniu pasirinkimu“, – sako Andžej Rynkevič, „Baltic Assist“ vadovas.
Lietuvoje jau klesti ir regionai?
Banko „Bigbank“ Verslo paskolų skyriaus vadovas Deividas Žukas pastebi, kad Lietuvos regionai keičiasi itin sparčiai: „Kurį laiką buvo kalbama, kad atskirtis tarp Vilniaus ir kitų Lietuvos regionų auga, tačiau nuo praėjusio dešimtmečio pabaigos ši problema vis aktyviau sprendžiama, o 2021–2027 m. Lietuvos regionai sulaukė didžiulės ES paramos. Regionams skirtų investicijų dalis tarp visų ES fondų investicijų nuolat didėjo: 2007–2013 m. jos sudarė vos per 10 proc. visų ES fondų lėšų investicijų, 2014–2020 m. siekė 16 proc., o 2021–2027 m. – beveik 30 proc. nuo visų investicijų.“
Be to, situacija, kai globalios įmonės aktyviai ieško darbuotojų visoje Lietuvoje, ne tik Vilniuje, kuria abipusę naudą. Įmonės gauna prieigą prie platesnio, įvairesnio ir potencialiai lojalesnio talentų fondo, o darbuotojai gauna galimybę įgyvendinti karjeros ambicijas, neaukojant gyvenamosios vietos ir gyvenimo kokybės, kurią siūlo mažesni miestai.
Išlaikydami aukštos kvalifikacijos, gerai uždirbančius specialistus, kurie čia moka mokesčius, perka paslaugas ir augina vaikus, miestai tampa gyvybingais, moderniais ir globaliai integruotais centrais. Mažesnieji Lietuvos miestai šiandien gali pasiūlyti tai, ko vis dažniau ieško šiuolaikinis profesionalas.
Gargžduose veikiančios augintiniams skirto maisto produktų gamintojos „Mars Lietuva“ vadovė Aušra Žemaitienė teigia pastebinti, kad paslaugų kokybė ir įvairovė per daugelį metų išaugo net ir mažesniuose miestuose: „Be to, vis daugiau žmonių vertina lėtesnį gyvenimo tempą. Anksčiau tekdavo rinktis tarp karjeros ir ramaus gyvenimo mažesniame mieste, o šiais laikais kompromisų daryti nebebūtina, nes puikios galimybės karjeros laiptais kilti ir regionuose.“
Įmonių, augančių ne Lietuvos sostinėje, vis daugiau: Panevėžyje įsikūręs lazerius gaminantis startuolis „Atžalas“, Pabradėje – medicininių kvėpavimo sistemų kūrėja „Intersurgical“, Šiauliuose – į JAV rinką nusitaikęs teisinių paslaugų startuolis „Consumer Shield“. Įmonės, įsikūrusios Kauno, Klaipėdos ar Šiaulių laisvosiose ekonominėse zonose, gali gauti statyboms paruoštą žemės sklypą ir nulinį pelno mokestį pirmuosius 6 metus, o vėliau – 50 proc. mažesnius mokesčius dar 10 metų. Na, o renkantis mažiausius miestus, galima gauti ir įvairių kitų lengvatų bei paramos paketų, todėl rinktis ne sostinę apsimoka plačiam spektrui įmonių.
A. Rynkevič pastebi, kad net ir globalių įmonių poreikis būti Vilniuje apskritai mažėja: „Beveik viskas šiais laikais vyksta virtualioje erdvėje. Dirbame visame pasaulyje, todėl ar darbuotojas sėdi biure Vilniuje, ar namuose už Vilniaus ribų – nėra didelio skirtumo. Darbo sąlygos ar atlyginimas gali būti toks pat, kaip ir sostinėje, karjeros galimybės – taip pat. Visoje Lietuvoje daugėja puikių restoranų bei kavinių, didėja kultūrinių veiklų įvairovė. Gyvenimas ir karjera ne didmiestyje nebestebina, tai tampa norma“, – apibendrina „Baltic Assist“ vadovas.
www.madeinvilnius.lt