Grenlandija, pati didžiausia Žemės sala, turi vienas turtingiausių gamtinių išteklių atsargų visame pasaulyje.
FOTO: Muratart | Shutterstock
Tarp šių išteklių yra tokių kritiškai svarbių žaliavų kaip litis ir retųjų žemių elementai (RŽE), kurie yra būtini ekologiškoms technologijoms, taip pat kitų vertingų mineralų bei metalų. Grenlandijoje tūno ir didžiuliai naftos bei dujų telkiniai, „The Conversation“ rašo Londono universiteto Karališkojo Holovėjaus universiteto Žemės mokslų docentas Jonathanas Paulas.
Trys iš Grenlandijos RŽE turinčių klodų, tūnantys giliai po ledu, savo tūriu gali būti vieni didžiausių pasaulyje ir pasižymi dideliu potencialu baterijų bei elektrinių komponentų gamybai, kuri yra esminė pasauliui pereinant prie ekologiškesnės energetikos.
Grenlandijos angliavandenilių potencialas ir mineraliniai turtai paskatino Daniją ir JAV imtis išsamių tyrimų ir patikrinti komercines bei aplinkosaugines kasybos galimybes. Be to, JAV prezidentas Donaldas Trumpas kėsinasi į šią salą ir tai dar kartą patvirtino pirmadienį. „Paprasčiausia būtų sudaryti susitarimą, tačiau mes gausime Grenlandiją – vienaip ar kitaip“, – sakė jis sekmadienį žurnalistams prezidentiniame lėktuve „AIr Force One“. Grenlandija turėtų sudaryti susitarimą, nes ji nenori, kad kontrolę perimtų Rusija ar Kinija, pridūrė D. Trumpas.
JAV geologijos tarnybos vertinimu, Grenlandijos šiaurės rytinėje sausumoje (įskaitant ledu padengtas teritorijas) glūdi apie 31 mlrd. barelių naftos atitinkančių angliavandenilių – panašiai tiek, kiek JAV turi patvirtintų žaliavinės naftos atsargų.
Tačiau ledu nepadengta Grenlandijos teritorija, kuri yra beveik dvigubai didesnė už Didžiąją Britaniją, sudaro tik penktadalį viso salos ploto, todėl egzistuoja tikimybė, kad po ledu slypi dar didesnės neištirtų gamtinių išteklių atsargos.
Grenlandijos gamtinių turtų gausa susijusi su itin įvairia jos geologine istorija per pastaruosius 4 mlrd. metų. Čia galima aptikti vienas seniausių planetos uolienų, taip pat sunkvežimio dydžio vietinių (ne iš meteoritų) geležies gabalų. XX a. 8-ajame dešimtmetyje čia buvo atrasti deimantų turintys kimberlitiniai „vamzdžiai“, tačiau jie iki šiol yra neišnaudojami – daugiausia dėl logistinių sunkumų juos išgaunant.
Geologiniu požiūriu labai neįprasta, kad vienoje saloje gamtiniai ištekliai – pradedant nafta bei dujomis ir baigiant RŽE – susidarė visais trim pagrindiniais būdais – formuojantis kalnams, skeldėjant Žemės plutai ir vykstant vulkaninei veiklai.
Grenlandiją formavo daug užsitęsusių kalnų formavimosi laikotarpių. Šios jėgos skaldė jos plutą, todėl plyšiuose ir lūžiuose telkėsi auksas, brangakmeniai, pavyzdžiui, rubinai, ir grafitas.
Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnybų duomenimis, grafitas yra labai svarbus ličio akumuliatorių gamybai, tačiau iki šiol tebėra „nepakankamai ištirtas“.
Didžiausia Grenlandijos gamtinių išteklių dalis susidarė judant Žemės plutai, įskaitant naujausią veiklą – Atlanto vandenyno formavimąsi nuo juros periodo pradžios vos prieš daugiau nei 200 mln. metų.
Grenlandijos nuosėdiniai baseinai sausumoje, pavyzdžiui, Džeimsono žemės baseinas, turi didžiausią naftos ir dujų išteklių potencialą, analogišką Norvegijos angliavandenilių turtingam kontinentiniam šelfui.
Tačiau dėl pernelyg didelių sąnaudų komerciniai tyrinėjimai vyko vangiai. Be to, daugėja tyrimų, rodančių, kad prie Grenlandijos krantų gali tūnoti didžiulės naftos sistemos.
Nuosėdiniuose (daugiausia neužšąlančiuose) baseinuose taip pat yra švino, vario, geležies ir cinko, kurie nedidelėmis apimtimis yra kasami nuo 1780 metų.
Sunkiai išgaunami retųjų žemių elementai
Nors Grenlandija nėra taip glaudžiai susijusi su vulkanine veikla kaip netoliese esanti Islandija, daugelis svarbiausių Grenlandijos žaliavų atsirado dėl vulkaninės istorijos.
Vulkaninių uolienų sluoksniuose randama tokių RŽE kaip niobis, tantalas ir iterbis. Be to, spėjama, kad po ledu yra pakankamai disprozio ir neodimio, kad jų atsargos patenkintų daugiau nei ketvirtadalį viso prognozuojamo pasaulinio poreikio – beveik 40 mln. tonų.
Šie elementai vis dažniau regimi kaip ekonomiškai svarbiausi, bet sunkiausiai išgaunami RŽE – jie yra nepakeičiami vėjo energetikoje, elektros varikliuose, skirtuose ekologiškam kelių transportui, ir magnetuose, kurie naudojami tokioje aukštos temperatūros aplinkoje kaip branduoliniai reaktoriai.
Turint galvoje santykinę šių elementų stoką pasaulyje, manoma, kad tokių žinomų telkinių kaip Kvanefildas Grenlandijos pietuose (nekalbant apie dar neaptiktus telkinius centrinėje – uolėtoje – salos dalyje) eksploatacija galėtų lengvai pakeisti pasaulinę RŽE rinką.
Nelemta dilema
Pasaulinis perėjimas prie žaliosios energetikos prasidėjo dėl to, jog visuomenė pradėjo suvokti įvairias iškastinio kuro deginimo keliamas grėsmes. Tačiau klimato kaita daro stiprų poveikį daugelio Grenlandijos gamtinių išteklių, šiuo metu uždengtų kilometrais ledo, prieinamumui.
Nuo 1995 metų jau ištirpo Albanijos dydžio ledynų plotas, ir ši tendencija gali dar labiau sustiprėti, jei artimiausiu laikmečiu pasaulis pastebimai nesumažins išmetamo anglies dioksido kiekio.
Naujausi tyrimų metodų pasiekimai, pavyzdžiui, pro žemę prasiskverbiants radaras, leidžia vis tiksliau žvalgytis po ledu. Dabar jau galime gauti tikslų uolienų topografijos vaizdą po 2 km ledo sluoksniu ir sužinoti apie potencialius naudingųjų iškasenų išteklius Grenlandijos gelmėse.
Tačiau žvalgymai po ledu vyksta lėtai, o imtis tvarios gavybos bus dar sudėtingiau.
Netrukus gali tekti spręsti nelemtą dilemą. Ar reikėtų kuo greičiau išgauti Grenlandijos išteklius, kad paspartėtų pats perėjimas prie žaliosios energetikos?
Tačiau toks skubėjimas dar labiau sustiprintų klimato kaitos poveikį Grenlandijai ir kitiems kraštams, nualintų natūralų jos kraštovaizdį ir prisidėtų prie jūros lygio kilimo, kuris gali užlieti pakrantės gyvenvietes.
Šiuo metu Grenlandijos vyriausybė griežtai reglamentuoja visą kasybos ir išteklių gavybos veiklą, taikydama įstatymus, sukurtus dar XX a. 8-ajame dešimtmetyje.
Tačiau netrukus spaudimas sušvelninti šią kontrolę ir išduoti naujas žvalgymo bei gavybos licencijas gali sustiprėti, kai JAV pradėjo intensyviai domėtis Grenlandijos ateitimi.
Šaltinis: delfi.lt