Lietuvos geologijos tarnybos Žemės gelmių informacijos centras (ŽGIC) Vievyje kviečia susipažinti su mamutu Goša – išskirtiniu eksponatu, rastu Anžu salose tarp Laptevų ir Rytų Sibiro jūrų. Šioje atšiaurioje Arkties vietovėje kiekvieną vasarą, tirpstant amžinajam įšalui, į paviršių iškyla jau išnykusių gyvūnų kaulų.
2003-iaisiais 6 metrų gylyje aptiktas mamutas svėrė 5–6 tonas ir gyveno prieš paskutinį ledynmetį – maždaug prieš 115–130 tūkst. metų. Jo dantys labiau tiko lapams ir šakelėms smulkinti, todėl daroma prielaida, kad jo gyvenamoje aplinkoje augo medžiai ar krūmai.
Atliekant tyrimus nustatytas įdomus faktas – apatinis mamuto žandikaulis buvo lūžęs ir paskui sugijęs, taip pat matomi šonkaulių sužalojimai. Tai leidžia manyti, kad jis dalyvavo kovose su kitais patinais. Kaip ir šiuolaikiniai drambliai, mamutai gyveno matriarchalinėse bandose, o užaugę patinai būdavo išvejami ir gyvendavo vieni.
Beje, grumtis mamutams tekdavo ne tik su gentainiais, bet ir su urviniais liūtais, tuo metu buvusiais maždaug dabartinių lokių dydžio, taip pat su kardadančiais tigrais.
Mamutai iltimis ne tik kovodavo, bet ir nuvalydavo sniegą, pramušdavo ledą ir taip pasiekdavo augmeniją. Žiemą tai buvo gyvybiškai svarbu, nes per parą vienam mamutui reikėdavo apie 200 kilogramų maisto. Mamutai miegodavo tik apie 6 valandas, o likusį laiką maitindavosi.
Nors ir masyvūs, mamutai buvo judrūs. Manoma, kad jie galėjo bėgti net iki 40 km/h greičiu.
Mamuto istoriją ŽGIC papildo geologinė ekspozicija, padedanti suprasti, kokioje aplinkoje gyveno ledynmečio gyvūnai ir kaip per milijonus ar net milijardus metų keitėsi Žemė, kokia buvo ir mūsų šalis.
Žemės gelmių informacijos centre saugoma informacija apie Lietuvos, ir visos planetos gelmių praeitį. Tai vieta, kur galima sužinoti, kaip geologiniai procesai per milijonus metų suformavo Lietuvos kraštovaizdį ir kokie turtai slypi mums kojomis. Eksponuojamos fosilijos padės įsivaizduoti, kaip atrodė jau seniai išnykusi gyvybė.
Centras – ypatinga vieta, kur laikomi saugomi iš gręžinių išgauti cilindro formos uolienų mėginiai, vadinami kernu. Jie yra tarsi laiko kapsulės, saugančios šimtų milijonų metų Žemės istoriją. Kerno saugykloje sukaupta daugiau nei 144 kilometrai km kerno mėginių, tarp kurių – kernas net iš 2564 metrų gilumos.
Primename, kad, norint apsilankyti Žemės gelmių informacijos centre, reikia iš anksto užsiregistruoti https://forms.gle/kjYMqaiZPS5BpEuR8
Mamutas bus eksponuojamas iki vasario 28 d. Darbo laikas: 9.00–18.00 val.
Ekskursijos vyksta kas valandą (su pertraukomis), vienu metu priimame iki 30 lankytojų
Ekskursijos mokamos: 8 eurai – suaugusiesiems, 4 eurai – moksleiviams, studentams ir pensininkams. Mokinių grupes lydintiems mokytojams ir vaikams iki 6 metų amžiaus (imtinai) – nemokamai
Daugiau informacijos rasite ir Žemės gelmių informacijos centro „Facebooko“ paskyroje: https://shorturl.at/m6sAF
Šaltinis: lgt.lrv.lt