Naujas karas Artimuosiuose Rytuose graso nauja pasauline energetikos krize. Dėl smūgių Persijos įlankos šalyse, dalyje jų pradedama riboti energijos gamybos apimtis, o eksportą į užsienį dar smarkiau užgniaužė Irano Hormūzo sąsiauryje vykdoma laivybos kelių blokada. Šia strategine arterija iš Persijos įlankos eksportuojama apie penktadalį pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. Dėl laivybos trikdžių gamtinių dujų kaina Europoje kai kur per savaitę šoktelėjo daugiau nei 90 procentų. Analitikai įspėja – jei užsitęs, krizė ilgainiui taps dar skausmingesnė.
Kataras | dpa / picture-alliance / Scanpix nuotr.
Kaip kadaise – kai Rusija tik pradėjo invaziją – taip ir dabar Artimuosiuose Rytuose vykstantis karas Europai graso didžiule energetikos krize.
Paradoksalu, kad prieš ketverius metus bandydamos kompensuoti rusišką dujų ir naftos importą, Bendrijos šalys viena po kitos sudarydamos naujas išteklių pirkimo sutartis gręžėsi į Persijos įlankos šalis. Tas pačias, kurios dėl Irano oro smūgių stabdo perdirbimo gamyklų darbą.
„Žengiame į savotišką precedento neturinčią erą, mano manymu, daug didesnę nei tą, kurią matėme per Rusijos ir Ukrainos krizę“, – teigia „Principal Insight“ analitikas Go Katajama.
Ne atsitiktinumas, kad energetikos infrastruktūra tapo vienu iš režimo taikinių, liudijančių, kad reaguodamas į Izraelio ir Jungtinių Valstijų smūgius, Iranas siekia asimetrinio poveikio.
Teheranas | Akasbashi / SIPA / Scanpix nuotr.
Pagrindinės žaliavinės naftos kaina šoktelėjo kiek mažiau nei dešimčia procentų, o pokytis iškart atsispindi ir degalinių kainų švieslentėse, ir pirkėjų lūkesčiuose dėl ateities.
„Kilusi panika, visi susirūpinę. Manau, todėl daugybė žmonių skuba į degalines įsipilti degalų“, – sako degalų pirkėjas Abdelilahas Chalilas.
Prancūzijos pareigūnai gyventojus ramina, vyriausybei subūrus specialią darbo grupę, kuriai pavesta dieną iš dienos vertinti padėtį rinkose.
„Prancūzijai trumpuoju laikotarpiu tiekimo grėsmių – nei dėl dujų, nei dėl degalų – nekyla. Tad nekurkime problemų, kurių nėra. Skubėti į degalines šiandien būtinybės nėra“, – komentuoja Prancūzijos ekonomikos ministras Rolandas Lescure.
Bet suvaldyti padėtį Hormūzo sąsiauryje, kuriuo keliauja penktadalis pasaulio naftos ir dujų eksporto, kol kas Europos šalys bejėgės.
Iranas, jau smogęs tanklaiviams, įspėjo, kad taikysis į bet kurį laivą, bandantį juo plaukti. Blokadai tęsiantis ketvirtą dieną, gamtinių dujų kaina Europoje kelias dienas iš eilės šoktelėjo dešimtimis procentų, kai tuo metu Azija dar labiau nei Europa priklausoma nuo importo iš Kataro.
„Atidžiai stebime gamtinių dujų pirkimus ir svyruojančias kainas“, – teigia Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi.
Degalinė | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.
„Kinija ragina visas puses nedelsiant nutraukti karines operacijas, vengti tolesnio eskalavimo, užtikrinti laivybos saugumą Hormūzo sąsiauryje, ir užkirsti kelią didesniam poveikiui pasaulio ekonomikai“, – sako Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
Diversifikuoti importo šaltinius užtruktų, o nauji šaltiniai ir importo keliai nebūtinai bus įperkami neturtingoms valstybėms, – sako analitikai.
„Jei blokada užtruks, besivystančios Azijos valstybės nebegalės įpirkti šių brangių krovinių ir kitoje lygties pusėje pradės naikinti pasiūlą, deginti kitų rūšių kurą energijai“, – kalba „Principal Insight“ analitikas.
Kokia bus energijos kaina, priklausys nuo to, kiek Artimuosiuose Rytuose, ištisus dešimtmečius buvusiuose vienu svarbiausių energetikos aprūpintojų, krizė užtruks. Net ir Europoje – tai, kas šiuo metu dar atrodo suvaldoma, ateityje gali keistis.
„Tokiu atveju pasiūlos neužteks rinkai aprūpinti. Ir tada matysite žymiai kylančias kainas ne tik Azijoje, bet ir Europoje“, – teigia G. Katajama.
O užsitęsusi energetikos krizė neišvengiamai persikeltų į kitus sektorius.
„Jei tai tęsis ilgesnį laiką, tai persikels į mūsų energijos sąskaitas, tada į degalų kainas, į infliaciją, tada į skirtingas ekonomikos sritis“, – komentuoja Energetikos analitikė Jess Ralston.
Nuo sukrėtimų visiškai neapsaugota ir Donaldo Trumpo Amerikos ekonomika, nors ji pati apsirūpindama gamtiniais ištekliais tokiam šokui atsparesnė. Poveikis, anot stebėtojų, gali pasireikšti kainų pokyčiais ir sumažėjusiu apetitu investuoti.
Šaltinis: lrt.lt