Ar Vilnius jau pasiruošęs priimti „15 minučių miesto” strategiją?

Jau ne kartą viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje Vilniaus kontekste buvo aptarinėjama 15 minučių miesto strategija. Pati savivaldybė yra įsitraukusi šį klausimą į strateginį Vilniaus plėtros planą iki 2030 metų. Savo rekomendacijomis pasidalino ir Vilniaus piliečių asamblėja. Taigi, ar Vilnius jau yra pasiruošęs tapti „15 minučių miestu”?

Jau ne kartą viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje Vilniaus kontekste buvo aptarinėjama 15 minučių miesto strategija. Pati savivaldybė yra įsitraukusi šį klausimą į strateginį Vilniaus plėtros planą iki 2030 metų. Savo rekomendacijomis pasidalino ir Vilniaus piliečių asamblėja. Taigi, ar Vilnius jau yra pasiruošęs tapti „15 minučių miestu”?

„15 minučių miestas“ – tai urbanistinė koncepcija, pagal kurią visi svarbiausi kasdieniai poreikiai, tokie kaip darbas, mokykla, parduotuvės ar sveikatos paslaugos, yra pasiekiami pėsčiomis arba dviračiu per 15 minučių nuo namų. Ši idėja siekia kurti patogesnius, tvaresnius ir bendruomeniškesnius miestus, mažinant automobilių naudojimą ir taršą.

Pati savivaldybė jau ne kartą buvo minėjusi „15 minučių miestą“ Vilniaus kontekste. Savo rekomendacijomis gruodį pasidalino ir pirmoji Vilniaus piliečių asamblėja: „Siekiant kurti „15 minučių miestą“, senamiestyje, miesto centre ir daugiabučių namų kvartaluose nauji pastatai turi būti daugiafunkciai, teikiantys paslaugas vietos gyventojams. Planuojant „15 minučių miestą“, reikia riboti biurų ir prekybos centrų statybą miesto centre ir senamiestyje, skatinti jų plėtrą ne centre”, – skaitome rekomendacijose.

„Daugiafunkciai ir įdomūs gyventi gyvenamieji rajonai yra vienas iš strateginio Vilniaus plėtros plano 2030 m. uždavinių. Šis uždavinys strateginiame plane įgyvendinamas tokiomis priemonėmis kaip „plėsti ir skatinti kultūrinių, meninių, socialinių paslaugų ir darbo vietų pasiūlą gyvenamuosiuose rajonuose (subcentruose)“. Taigi, nors ir neįvardintas, kaip „15 minučių miestas“, tikslas kurti daugiafunkcius gyvenamuosiuos rajonus yra dalis Vilniaus strategijos”, – komentuoja Gabrielius Grubinskas, Vilniaus miesto savivaldybės Ryšių su žiniasklaida specialistas.

Savivaldybė jau pradėjo kurti urbanistines koncepcijas, kad miesto rajonai būtų kompleksiški. Pirmasis toks rajonas – tai Naujieji Pašilaičiai. Būtent čia yra plėtojama policentrinio miesto idėja, kurio tikslas – viename rajone sutelkti įvairias funkcijas. Idėjos pagrindas būtų toks, kad rajono centrą iš bet kurio rajono taško bus patogu ir greita pasiekti viešuoju transportu per 15 minučių. Ateityje, tokios urbanistinės koncepcijos bus rengiamos įvairioms miesto teritorijoms.

Vilnius jau dabar turi rajonus, kuriuose geriau ar blogiau galima pritaikyti „15 minučių” miesto koncepciją.

„Pernai Vilniuje buvo parengtas „15 minučių“ paslaugų prieinamumo indeksas. Surinkti duomenys atskleidžia, kad centriniai sostinės rajonai – Senamiestis, Naujamiestis, Žvėrynas, Šnipiškės ir Žirmūnai – pasižymi aukščiausiu paslaugų prieinamumo lygiu, šios vietos jau dabar atitinka „15 minučių miesto“ principus – jose patogu gyventi, dirbti ir ilsėtis be būtinybės kasdien sėsti į automobilį”, – sako savivaldybės atstovas.

Vidutinis paslaugų prieinamumas vis dar yra Šeškinėje, Karoliniškėse ir Lazdynuose. Čia kai kurios teikiamos paslaugos vis dar reikalauja ilgesnių kelionių. Dėl gamtinių ypatumų paslaugos išsidėsčiusios netolygiai net keliuose miesto rajonuose: Antakalnyje, Verkiuose, Naujininkuose, Rasose ir Vilkpėdėje. Čia, norint gauti įvairias paslaugas, vis dar tenka važiuoti arčiau miesto centro.

Pašilaičiai, Pilaitė, Naujoji Vilnia ar Grigiškės pasižymi didesniais paslaugų prieinamumo skirtumais. Kai kur vietos centrai jau dabar gali pasigirti geru prieinamumu ir paslaugų įvairove. Kai kuriems, visgi, tokių paslaugų įvairoves dar trūksta ir norint jas gauti, tenka važiuoti toliau nuo savo rajono. Didžiausias įvairovės trūkumas dominuoja privačių namų kvartaluose.

Nors Vilniaus kontekste „15 minučių” miesto sąvoką jau gerėja, tobulėja, vis dar galima įžvelgti trūkumų. Visgi tikėtina, kad nauji miesto rajonai jau šio trūkumo neturės, o iki 2030 m. situacija pagerės ir dabartiniuose miesto rajonuose.

Šaltinis: madeinvilnius.lt

Share This Post

Rašyti komentarą