5G ryšys žemės ūkiui atvers plačius horizontus

Penktosios kartos mobiliojo ryšio tinklas (5G) leidžia sukurti naujo tipo tinklą, kuris skirtas sujungti praktiškai visus ir viską, įskaitant mašinas, objektus ir įrenginius.

© Siberian Art / Adobe Stock

5G tinklai pasižymi gerokai didesniu pajėgumu ir greitu reagavimu. Dėl šios priežasties šis tinklas dažnai laikomas svarbia daiktų interneto technologija, kurią naudojant įvairūs prietaisai – nuo automobilių ir pramoninių robotų iki skrudintuvų ir vaikiškų žaislų – komunikuos tarpusavyje ir su internetu plačiąja prasme. Manoma, kad šis ryšys įžiebs „ketvirtąją pramonės revoliuciją“.

Budapešte, „Huawei“ surengtos konferencijos „Europos inovacijų dieną 2022“ metu, Dexteris Thillienas, vyriausiasis technologijų ir telekomunikacijų analitikas teigė, kad 5G integracija Europoje gerokai atsilieka nuo kitų išsivysčiusių rinkų Pietų Korėjoje, Kinijoje ir JAV. O pagrindiniai operatoriai susitelkę Kinijoje bei Pietų Korėjoje.

5G infrastruktūros plėtros lygis šešiolikoje Europos Sąjungos valstybių narių yra žemiau Bendrijos vidurkio, kuris siekia 66 proc., o 15 proc. iš jų – žemiau 50 proc. Nė vienoje Vidurio ir Rytų Europos šalyje 5G ryšio aprėptis neviršija 50 proc.

„Europa užbaigė pirmąjį diegimo etapą. Dabar reikia didinti paklausą, paaiškinant vartotojams, kuo naudinga ši technologija. Svarbus vaidmuo tenka reguliavimo institucijoms. Aprėpties spektro sąlygos yra svarbūs užraktai, skatinantys paklausą. Vis dėlto 5G yra tik vienas iš skaitmeninimo elementų. Kad regiono ekonomika toliau vystytųsi, reikia lygiagrečiai plėtoti ir kitas technologijas“, – kalbėjo D. Thillienas.

Bendrovė „Huawei“ pretenduoja būti viena iš pagrindinių 5G tiekėjų. Tačiau jos užmojai neapsiriboja mobiliųjų telefonų tinklų ryšiu – aktyviai investuojama į socialinių, ekologinių problemų sprendimų paiešką.

„Huawei“ ir „Nova“ Graikijoje bendradarbiavo su startuoliu „Probotek“, siekdamos sukurti ir sėkmingai įgyvendinti novatorišką sprendimą, skirtą ankstyvam gaisrų aptikimui ir neatidėliotinam įsikišimui naudojant 5G, dirbtinio intelekto ir dronų technologiją. Šis bandomasis projektas buvo bendra iniciatyva, kuria siekta spręsti socialinę, aplinkosauginę ir ekonominę reikšmę turinčią problemą“, – sakė George’as Delaportas, vienas iš „Probotek“ įkūrėjų, generalinis direktorius.

Išmanus ūkininkavimas

Austrijoje „Huawei“ panašiai bendradarbiavo su dronų bendrove „Dronetech“, kad sukurtų išmanųjį ūkininkavimo sprendimą, kuriame naudojama 5G technologija, siekiant sumažinti vandens ir pesticidų naudojimą bei padidinti produktyvumą.

Felixas Mülleris, „Dronetech“ veiklos vadovas konferencijos metu pristatė 5G galimybes ūkininkavimo srityje. Atstovas aiškino, kaip 5G unikalios savybės gali padidinti gamybą ar efektyvumą ne tik miestuose, bet ir kaimo vietovėse. Žemės ūkyje išmaniųjų technologijų naudojimas gali padėti žemdirbiams tvariai auginti augalus bei sumažinti reikalingų išteklių kiekį, ypač auginant vyną ir šparagus.

Žemės ūkis yra labai daug darbo jėgos reikalaujanti pramonės šaka, o tai reiškia, kad reikia daug darbuotojų, o verslai turi ribotus išteklius. Tačiau žmogaus priežiūrą palengvinti gali specialūs dronai. Jie gali nustatyti, kiek augalas gauna saulės šviesos, kiek jos sugeria ir kiek atspindi.

„Šiuo atveju ypatingas išmaniojo ūkininkavimo dronų aspektas yra ne pats dronas, o jutiklių technologija. Naudojame didelės rezoliucijos RGB jutiklius, kuriais galime nustatyti bendrą lauko būklę, augalo spragas ir sukurti vadinamąjį „žaliųjų lapų indeksą“. Taip pat naudojame didelės skiriamosios gebos daugiaspektrį jutiklį, su kuriuo sukuriame vadinamąjį „normalaus skirtumo augalijos indeksą“, leidžiantį daryti išvadas apie bendrą augalų būklę“, – aiškino F. Mülleris.

O visa tai įgyvendinti reikalingas 5G. Stebint augalus susidaro didžiuliai duomenų rinkiniai. Iš 10 hektarų lauko gaunama daugiau kaip 70 gigabaitų (GB) duomenų. Tolesni naudojimo atvejai priklausys nuo apdorojimo skrendant, bus vykdomas nuotolinis apdorojimas. Todėl duomenis reikės perduoti kuo greičiau neprarandant kokybės.

Ankstyvas sumažėjusio arba mažėjančio gyvybingumo nustatymas gali padėti prognozuoti laukų produktyvumą ir prireikus imtis atsakomųjų veiksmų. „Tradicinė takoskyra, skirianti gamybą, paslaugas ir skaitmeninę ekonomiką, nyksta. Tarptautinės organizacijos ir vyriausybės turėtų dirbti kartu su privačiuoju sektoriumi, kad remtų produktyvią skaitmeninę transformaciją naudojant dirbtinį intelektą“, – teigė UNIDO Inovacijų strategijų ir skaitmeninimo skyriaus vadovas Marco Kamiya.

Šaltinis: alfa.lt


Share This Post

Rašyti komentarą