Viena didi šventė kasmet minima visame pasaulyje – Šv. Velykos. Ar žinojote, kad dauguma šalių turi visai kitokias tradicijas nei mes? Kviečiame pakeliauti po spalvingą pasaulį ir sužinoti jų keistus ir įdomius būdus švęsti šią šventę.
Prancūzija laikoma šventu krikščionybės lopšiu, tad čia Velykos švenčiamos itin iškilmingai, namai puošiami raudonomis juostelėmis ir įvairiaspalvėmis girliandomis. Nuo Velykų iki Sekminių visa Prancūzija kvepia šokoladu, prancūzai vieni kitiems dovanoja šokoladinius velykinius simbolius: kiškučius, vištas, kiaušinius, žuvis ir varpus. Prancūzijoje išskirtinė Velykų tradicija – Skraidantys Varpai. Katalikai tiki, kad penktadienį prieš Velykas visi Velykų varpai skrenda į Vatikaną Romoje ir nešasi su savimi kančią ir sielvartą tų, kurie apraudojo Jėzaus nukryžiavimą. Manoma, kad šie varpai sugrįžta į Prancūziją Velykų sekmadienio rytą ir atsineša su savimi daugybę šokoladinių gėrybių.
Italijoje visi šeimos nariai keičiasi dovanomis, t. y. savo kurtais margučiais. Per Velykas kepama saldi duona, kepimo procese privalo dalyvauti visa šeima. Duona dažniausiai būna zuikio, viščiuko ar lėlės pavidalu, o į vidų įkepamas kiaušinis. Iškepta duona nešama pašventinti į bažnyčią, o ryte dovanojama draugams ir giminėms. Šv. Velykų sekmadienį italai susirenka į Piazza del Duomo (liet. Katedros aikštę), kad galėtų dalyvauti nepaprastose apeigose, vadinamose „Scoppio del Carro“ (liet. Vežimo sprogimas). Vežimas plieniniu lynu sujungiamas su Katedroje esančiu altoriumi. Lygiai vidurdienį, skambant “Alleluia“, Florencijos arkivyskupas uždega balandžio formos deglą (it. colombina), kuris laidu nuskrieja iki vežimo, pripildyto gausybės fejerverkų. Tikima, kad jei colombina nenuskrieja iki vežimo arba neįžiebia fejerverkų, laukia blogi metai.
Senovinių brolijų nariai rengia įvairias procesijas, susijusias su Velykomis ir jų tradicijomis, čia Velykų savaitė yra žinoma kaip „Semana Santa“ ir prasideda Palmių Sekmadieniu, kai yra minimas Jėzaus įžengimas Jeruzalėn, ir baigiasi Velykų Pirmadieniu. Didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Malaga ir Sevilija, Velykos minimos itin iškilmingai. Palmių sekmadienį vyksta procesijos, kuriose gali dalyvauti visi norintys, vaikai rankose dažnai turi nedidelius, o suaugusieji – didžiulius palmių lapus ar alyvų šakas, pašventintas bažnyčioje. Ispanai ruošia tradicinį Velykų patiekalą – piene mirkytą keptą duoną, apibarstytą ruduoju cukrumi.
Per Velykas bažnyčių varpams paskelbus apie Kristaus prisikėlimą, pasipila molinių indų kruša. Žmonės pro balkonus mėto vandens ar vyno sklidinus ąsočius. Tai savotiškos varžybos – didžiausius indus išmetę žmonės sulaukia daugiausia plojimų. Tikima, kad indų mėtymas neša laimę, o į užantį įsidėta šukė neš sėkmę visus ateinančius metus. Sakoma, kad ši tradicija išliko nuo pagoniškų laikų ir simbolizavo pavasario atėjimą ir naujo derliaus laikymą naujuose induose. Graikijoje kiaušiniai daugiausiai dažomi raudonai ir simbolizuoja Jėzaus kraują (mirtį) ir prisikėlimą.
Vokietijoje gyvuoja paprotys, kad penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas negalima dirbti. Šeštadienį vokiečiai skiria velykiniam laužui (velyknakčio tradicija), kuris simbolizuoja šilto metų sezono pasveikinimą ir visų blogų jausmų supleškėjimą. Dar viena plačiai paplitusi tradicija Vokietijoje – tai Velykų medis. Nuo senų laikų yra puošiami krūmai, medžiai kieme, o namuose – parsineštos šakelės, puošiama išmargintais išpūstais kiaušiniais arba margintais mediniais kiaušiniais. Kai kuriuose regionuose puošiami miesto centre esantys fontanai, tai simbolizuoja pagarbą vandeniui ir yra manoma, kad šventas vanduo Velykų dieną turi ypatingų galių.
Norvegijoje nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Velykų pirmadienio šalyje skelbiamos visuotinės atostogos, kurių metu nemažai gyventojų važiuoja į kalnus ar prie jūros. Norvegai per Velykas kartu su visa šeima sprendžia detektyvines mįsles, įvairius kryžiažodžius. Didžioji dalis televizijų rodo daugybę detektyvinių serialų, žurnaluose gausu istorijų, kurių paslaptis siūloma išsiaiškinti patiems skaitytojams.
Anglijos miestuose Velykos nėra minimos labai iškilmingai, todėl būtent kaimuose galima pastebėti daugiausia Velykų tradicijų. Bažnyčios puošiamos gyvomis gėlėmis, kepamos kryžiaus formos bandelės, Velykų stalui ruošiamas vaisinis pyragas su marcipanų sluoksniu. Taip pat būtina ant stalo padėti 11 baltų marcipaninių rutuliukų su kokosais – jie simbolizuoja 11 apaštalų. Margučiai ridenami nuo žole apaugusių šlaitų, įvairios šokių trupės, kurias sudaro daugiausia vyrai, šoka senovinius pavasario šokius. Yra manoma, jog šie šokiai turi išbaidyti žiemos dvasias. Dar vienas svarbus angliškų Velykų atributas – žvakės. Gaminti joms puošmenas daugelyje šeimų yra net svarbiau nei marginti kiaušinius.
Gvatemaloje egzistuoja graži velykinė tradicija – žolynų kilimų kūrimas gatvėse. Vietos bendruomenės kuria nuostabius įvairių žolynų kilimus iš samanų, ryškiaspalvių gėlių. Kuo kilimai spalvingesni ir sudaryti iš įmantresnių ornamentų, tuo geriau. Kai kurie kūriniai būna net daugiau kaip kilometro ilgio. Gvatemaliečiai tai laiko būdu pagerbti Kristaus mirtį. Kilimų kūrimas prasideda savaitei, o kartais net ir mėnesiui iki šventės. Velykų rytą žmonės didelėmis procesijomis žengia per šiuos kilimus į savo vietos bažnyčias.
Kolumbijoje Velykos švenčiamos išties egzotiškai: ant švenčių stalo puikuojasi iguanų arba vėžlių kiaušiniai, sriuba iš iguanų, troškinta kaimanų arba kapibarų (didžiausias pasaulyje graužikas) mėsa. O Brazilijoje populiari pramoga – šokoladinių kiaušinių medžioklė, kurią tėvai rengia savo vaikams. Ryškiaspalviais karnavalais garsėjanti Brazilija Šv. Velykas švenčia taip pat spalvingai ir smagiai. Miestuose rengiamos triukšmingos šventės, kurias vainikuoja iškamšos, vaizduojančios Jėzų išdavusį Judą Iskariotą, sudeginimas.
Švedijoje Velykų proga namai puošiami gėlėmis – geltonos, žalios ar baltos spalvos. Šioje šalyje narcizas laikomas Velykų simboliu. Švediškos verbos skiriasi nuo lietuviškųjų, tai dažniausiai beržo šakelės, papuoštos įvairiaspalvėmis plunksnomis. Pasakos ir raganavimas yra neatsiejama Šiaurės šalių tradicijos dalis, tad eidami kiaušiniauti vaikai persirengia raganomis ir raganiais, mainais dovanoja velykines atvirutes ar tiesiog savo tapytus piešinukus. Švedijoje populiarūs velykiniai laiškeliai, kurie slapčiomis įmetami į pašto dėžutes.
Meksikiečiai labai religingi žmonės, todėl be bažnytinių apeigų visą savaitę šioje šalyje rengiami paradai. Penktadienio paradas – pats liūdniausias, jis vyksta anksti ryte, mušant būgnams bei skambant bažnyčių varpams. Eisena lėtai juda tamsiomis gatvėmis. Nešamos Šv. Mergelės Marijos bei Kristaus statulos. Daugybė žmonių stebi paradą bei dainuoja liūdnas dainas. Kartais uždegamos žvakės, kurios suteikia šviesos tamsoje. Nors tądien visi liūdi, po dviejų dienų, atėjus Velykoms, žmonės atsigauna ir džiaugiasi Kristaus prisikėlimu.
Šaltinis: kelioniuakademija.lt