Pirmadienį UNESCO Kauno modernizmo architektūrą įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą. Pasak į Saudo Arabiją vykusios lietuvių delegacijos, tai yra didžiulis pasiekimas Lietuvai, padėsiantis dar labiau sužibėti pasaulio žemėlapyje.
Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, bet Lietuva privalės per pusantrų metų įgyvendinti ekspertų rekomendacijas. Toks sprendimas priimtas pirmadienį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją.
Didžiulis pasiekimas Lietuvai
Architektūros tyrėja, viena iš nominacijos autorių Marija Drėmaitė Kauno modernizmo įtraukimą į UNESCO įvertino kaip didžiulę sėkmę:
„Tai yra didelės trejus metus trukusios mokslininkų ir diplomatų pastangos nominacijos rengime. UNESCO komitete mums pavyko pasiekti šalių pritarimą, vadinasi, mūsų parengti argumentai įtikino ekspertus. Kaunas turi išskirtinę visuotinę vertę, yra svarbus viso pasaulio kultūros paveldo kontekste kaip lokalus modernizmas.
Nuo šiol ši architektūra bus laikoma charakteringu visos Rytų ir Centrinės Europos modernizacijos pavyzdžių. Jeigu norite sužinoti, kas iš imperijų išsivadavusiose šalyse vyko tarpukariu, važiuokite į Kauną. Ten sukoncentruota visa optimistinė naujų nepriklausomų valstybių sostinių idėja.“
Marija Drėmaitė / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Sauliaus Rimo, tai yra didžiulis pasiekimas Lietuvai: „Palyginus su kitomis Europos šalimis turime nedaug pasaulio pripažintų kultūros vertybių. Aštuoniolika metų Lietuva neteikė jokios paraiškos į Pasaulio paveldo sąrašą.
Todėl tai yra didelis pripažinimas – Lietuva dar ryškiau sužiba viso pasaulio žemėlapyje. Tikimės, kad tai duos didžiulį postūmį turizmui, miesto vystymuisi visomis kitomis kryptimis.“
„Visgi UNESCO mums duoda ne žuvį, bet meškerę. Tai yra mūsų kaip šalies prestižo reikalas. Tai, kaip mes išnaudosime šį statusą, sugebėsime pritraukti investicijas per padidėjusį žinomumą, yra mūsų pačių reikalas. Todėl kažkokių lėšų ar išmokų tikėtis nereikia“, – tęsė S.Rimas.
Saulius Rimas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.
Turės ir įsipareigojimų
Tiesa, šis statusas reiškia ir didesnius įsipareigojimus – per pusantrų metų Lietuva privalės įgyvendinti ekspertų rekomendacijas, be to, šį statusą reikės išlaikyti.
„UNESCO rekomendacijos yra ganėtinai techninio pobūdžio. Su jomis buvome susipažinę jau iš anksto, todėl jos mūsų negąsdina. Aišku, grafikas bus įtemptas ir visi turėsime suremti pečius, – 15min teigė S.Rimas. – Tai susiję su teritorijos ribų tikslinimu ir jos apsauga. Kol kas dar anksti kalbėti, koks bus koregavimas. Tam turėsime surinkti plačią ekspertų komisiją ir dėl to diskutuoti. Taip pat reikės sudaryti tarpukario laikotarpio objektų inventorių, vietovės valdymo ir teritorijos paveldosaugos planą.“
G.Nausėda: Kauno pavyzdys rodo, kad kultūra gali būti socialinių pokyčių priešakyje
Kauno modernizmo architektūros įtraukimas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrodo, kad kultūra gali būti esminių socialinių pokyčių priešakyje, sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Šiandien Kauno modernizmo architektūra buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą! Tai ne tik išskirtinio optimizmo architektūros fenomeno pripažinimas, bet ir dar vienas įrodymas, kad kultūra gali būti (ir yra!) esminių socialinių pokyčių priešakyje“, – savo feisbuko paskyroje rašo valstybės vadovas.
Pirmadienį patvirtintoje paraiškoje pristatomas Kauno, 1919–1939 metų laikinosios Lietuvos sostinės, kūrimo fenomenas. Joje pažymima, tai yra išskirtinis moderniojo miesto, kuriam būdinga greita urbanizacija ir modernizacija, pavyzdys, pasižymintis įvairiomis vertybių ir siekių išraiškomis, susijusiomis su optimistišku tikėjimu nepriklausoma ateitimi.
Teigiama, kad Kauno architektūra reprezentuoja daugialypę modernizmo prigimtį ir atskleidžia naujai kylančios modernios valstybės optimistinį mentalitetą ir ambicingus naujos sostinės statybos lūkesčius, persipynusius su miesto bei krašto tradicijomis.
G. Nausėda teigė neabejojantis, kad tęsiant Kauno – 2022-ųjų metų Europos kultūros sostinės – perspektyvą ir sėkmę, šis tarptautinis patvirtinimas padės dar geriau pasauliui pristatyti laikinosios sostinės ir šalies istoriją.
Pirmadienį per Saudo Arabijoje, Rijade, vykstančią UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesiją Kauno modernizmo architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Tuo pačiu nurodyta iki 2025 metų gruodžio įvykdyti tam tikras ekspertų rekomendacijas.
Lietuvoje iki šiol buvo keturi į šį sąrašą įrašyti objektai: Vilniaus istorinis centras, Kernavės archeologinė vietovė, Kuršių nerija ir Struvės geodezinio lanko punktai. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto 45-ojoje sesijoje Rijade į Pasaulio paveldo taip pat įrašyta Kuldyga Latvijoje, viduramžių žydų paveldas Erfurte, Vokietijoje, vikingų laikų žiedinė tvirtovė Danijoje, archeologinė senovės Jeriko vietovė Palestinoje ir kiti objektai ar vietovės.
Šaltinis: 15min.lt