Indijos vandenyne yra sala, kur Kalėdos yra kasdienybė. Tai Kalėdų sala – mažas džiunglių rojus, kurią savo namais vadina 1700 gyventojų. Ši sala yra Australijos užjūrio teritorija ir yra maždaug trijų su puse valandų skrydžiu atstumu nuo Perto, Vakarų Australijos sostinės.
Kalėdų salos vieta žemėlapyje, pažymėta apskritimu. Australijos pagrindinė dalis pažymėta raudonai / Wikimedia Commons pav.
Dėl gamtos grožio, klestinčių koralų rifų ir 250 gyvūnų bei augalų rūšių, būdingų tik šiai salai ir nerandamų daugiau niekur pasaulyje, sala dažnai vadinama „Australijos Galapagais“.
Visgi geografiškai šis atokus perlas yra arčiau Indonezijos negu Australijos žemyno. Nuo Indonezijai priklausančios Javos salos Kalėdų salą skiria apie 350 kilometrų, nuo Australijos – apie 1550 km.
Salos dydis yra apie 135 kvadratinius kilometrus – ji šiek tiek mažesnė už Kauno miestą.
Vis dėlto ir nedideliame plote telpa didžiulė gamtinė įvairovė. Čia yra tankių džiunglių, akį traukiančių uolų, jos krantus supa klestintys koralų rifai.
Jei savo galvoje turite įsivaizdavimą, kaip atrodo atoki tropinė sala, žinokite – Kalėdų sala šį apibūdinimą atitinka gerai. Didžioji dalis salos gyventojų gyvenimo joje tikrai nekeistų į nieką.
Paplūdimys Kalėdų saloje / Shutterstock nuotr.
„Mes labai daug nardome, plaukiojame banglentėmis, vaikštome po džiungles, leidžiame laiką pasislėpusiuose paplūdimiuose“, – CNN sakė iš salos kilusi Sook Yee Lai, dabar gyvenanti Perte, bet dažnai grįžtanti namo.
Kultūrų katilą lėmė istorinės aplinkybės
Salos bendruomenė mažytė, bet gyvybinga ir labai įvairialypė. Apie 22 proc. salos gyventojų yra kinų kilmės, 17 proc. – australų, 16 proc. – malajų, 12 proc. – anglų. Likęs trečdalis salos gyventojų kilę iš Indonezijos, Indijos, įvairių Europos šalių ir t. t.
Tokia kultūrinė įvairovė lemia, kad čia kasdien skamba daugybė kalbų: anglų, kinų mandarinų, kinų kantoniečių, malajų, tagalų ir t. t.
„Vaikystėje buvome skatinami kalbėti savo kalbomis bei dalytis jomis su kitais“, – sako Sook Yee Lai, kuri pati nuo vaikystės kalba keturiomis kalbomis – anglų, kinų mandarinų, kinų kantoniečių ir malajų.
Kalėdų sala Australijos dalimi tapo 1958 m. Jos etninė įvairovė susijusi su kolonijiniais laikais čia vykdyta išteklių kasyba ir Antruoju pasauliniu karu.
Kalėdų sala, Australija / Shutterstock nuotr.
Britų Rytų Indijos kompanijos laivai šią salą pirmąkart pastebėjo 1643 m. Kalėdų dieną. Todėl sala ir buvo pavadinta pagal šventę.
Ilgą laiką atoki ir negyvenama sala nieko per daug nedomino. Tik 1857 m. čia išsilaipino pirmoji salos gilumą tyrinėjusi ekspedicija, anksčiau ją pasiekę laivai apsiribojo sustojimai krante.
Situacija pasikeitė, kai paaiškėjo, kad saloje esama išteklių. Aptikę vertingų fosfatų telkinių, 1888 m. britai aneksavo šią teritoriją.
Netrukus prasidėjo fosfatų kasyba, kurioje daugiausiai dirbo samdomi darbininkai iš Kinijos, Indijos ir Malaizijos, dirbę sunkiomis sąlygomis.
Vykstant II pasauliniam karui, 1942 m. salą užėmė Japonijos kariai. 1943 m. maždaug pusė salos gyventojų buvo išsiųsti į belaisvių stovyklas Indonezijoje.
Po karo salos gyventojai grįžo iš Indonezijos, dalis – su sutuoktiniais ir vaikais. Tai dar labiau sustiprino salos multikultūriškumą.
Šiuo metu apie 1300 žmonių, arba 80 proc. salos gyventojų, gyvena didžiausioje salos gyvenvietėje ir administraciniame centre skambiu pavadinimu Flajing Fiš Kovas. Išvertus į lietuvių kalbą, Flying Fish Cove reiškia „skraidančių žuvų užutėkis“.
Flajing Fiš Kovas / Shutterstock nuotr.
Tokį skambų pavadinimą vietovei, kurioje įsikūrė gyvenvietė, davė 1886 m. saloje išsilaipinę britai, atplaukę į salą laivu „Flying Fish“ („Skraidanti žuvis“).
„Flajing Fiš Kovas yra Kalėdų salos bendruomenės širdis. Žmonės čia plaukia laivas arba nardo, kad pamatytų gražius koralus ir jūros gyvūniją. Nereikia toli plaukti, kad pamatytumėte delfinus, vėžlius ar aštuonkojus“, – CNN sakė Sook Yee Lai.
Ir kiti salos bendruomenės nariai džiaugiasi ryšiu su gamta. Interneto ryšį žmonės čia turi tik namuose, kur įvestas Wi-Fi ryšys – už namų ribų saloje interneto nėra. Todėl vaikai daug laiko praleidžia žaisdami lauke.
Salos gyventojams ramybės suteikia ir tai, kad gyventojų nedaug, visi visus iš matymo pažįsta.
Todėl tik nedaugelis salos gyventojų rakina duris, daug jų palieka raktelius tiesiog automobilio spynelėje. Galų gale, net ir pavogęs automobilį netoli nuvažiuotum.
Išskirtinis reginys – krabų migracija
Apie 64 proc. salos teritorijos yra saugomas nacionalinis parkas, kuriame gyvena daugybė rūšių – nuo didžiulių kokosinių krabų iki tik šioje saloje sutinkamų balandžių ar fregatų rūšių.
Pamatyti didžiulių vėžlių ar ryklių aplink salą plaukiojant laivais irgi nėra retas dalykas.
Didžiausia salos turizmo atrakcija visgi yra raudonųjų krabų migracija, kuri kasmet prasideda maždaug lapkritį, prasidėjus drėgnajam sezonui.
Krabas Kalėdų saloje / Shutterstock nuotr.
Tuo metu per salą keliauja apie 40-50 mln. mažų raudonųjų krabų, salos paplūdimius padengia raudona jūra.
Iš toli šis vaizdas atrodo nuostabiai, bet sugyventi su tuo kartais būna sunku.
Prasidėjus krabų migracijos sezonui salos gyventojai sandariai uždaro duris ir kitas namų angas, per kurias krabai galėtų patekti į vidų, taip pat su grėbliais krabus švelniai nušluoja nuo takų.
Krabai Kalėdų saloje / Shutterstock nuotr.
Kai kuriose vietose keliuose netgi būna įrengtos krabams skirtos perėjos, kurios turi apsaugoti gyvūnus nuo automobilių ir nukreipti juos į džiungles.
Krabams skirta perėja Kalėdų saloje / Shutterstock nuotr.
Turistų nedaug, bet jų skaičius auga
Pagrindinės sritys, kuriose dirba salos gyventojai – fosfatų gavyba ir eksportas, viešojo sektoriaus paslaugos, prieštaringai vertinamas saloje esantis migrantų sulaikymo centras ir turizmas.
Kadangi fosfatų ištekliai saloje baigias išsekti, salos valdžia nori perorientuoti ekonomiką į turizmą, kad šis taptų salos atrama ateityje.
2021 m. saloje apsilankė apie 3 tūkst. turistų. Jų skaičius per keletą metų išaugo beveik dvigubai.
Prie to prisidėjo ir COVID-19 pandemija, nes dalis Vakarų Australijos gyventojų, negalėdami vykti į užsienį ir net į kitas valstijas, rinkosi keliauti į valstijai priklausančią Kalėdų salą.
„Daug žmonių atvyksta dėl gamtos, paukščių stebėjimo, nardymo… Yra labai mažai smėlio paplūdimių, kuriuos galima pasiekti neinant per džiungles, tačiau turime rifą, kuriame knibždėte knibžda jūros gyvių, ir šiltą vandenį ištisus metus“, – sako Sook Yee Lai.
Nardytojo padaryta nuotrauka prie Kalėdų salos / Shutterstock nuotr.
Ypač sala traukia nardytojus – nemažai jų teigia, kad čia esantys koralų rifai yra vieni geriausių pasaulyje, kuriuos galima išvysti nardant. Čia gausu jūros gyvūnų, spalvingų tropinių žuvų.
Brangios daržovės ir „prekybos centras“ džiunglėse
Nors Kalėdų sala išties maloni vieta gyventi, yra čia ir iššūkių. Didžiausias jų – atstumas nuo pagrindinės Australijos dalies. Skrydžiai į šią salą yra reti, dažnai vėluojantys ar atšaukiami dėl oro sąlygų ir brangūs.
Iš Vakarų Australijos sostinės Perto į Kalėdų salą per savaitę vyksta tik du skrydžiai. Juos vykdo „Virgin Australia“ bendrovė. Kelionė iš Kalėdų salos į Australiją ir atgal kainuoja maždaug 1200-1400 JAV dolerių.
Salos atokumas lemia ir tai, kad kai kurių įprastų produktų bei daiktų įsigyti joje gali būti labai problemiška.
Dovanas gimtadieniams ar Kalėdoms salos gyventojai turi planuoti tris mėnesius į priekį, kad jos būtų pristatytos laiku.
Sala labai priklausoma nuo importo ir kalbant apie maisto produktus. Pagrindinis būdas gauti maisto produktų yra kas 6-8 savaites atplaukiantis prekybinis laivas.
Tačiau didelių bangų sezono metu, o jis trunka nuo gruodžio iki balandžio, laivas dažnai tiesiog negali prisišvartuoti.
Dėl to šiuo laikotarpiu produktų trūksta arba jie brangūs. Pavyzdžiui, brokolio galva gali kainuoti 20 JAV dolerių.
Visgi ilgamečiai salos gyventojai žino, kur šviežių vaisių ir daržovių rasti pačioje saloje. Samdomi darbininkai per kasybos šimtmetį saloje išbarstė daug sėklų, todėl joje auga laukinės paprikos, moliūgai, manijokai, pomelos ir kiti augalai.
Wikimedia Commons/Krabų migracija Kalėdų saloje
Kai salos gyventojai sako, kad eina į prekybos centrą, dažnai jie turi omenyje tiesiog džiungles – kad eina prisiraškyti maisto ten.
Be to, atogrąžų klimate puikiai auga bananai, mangai ir avokadai.
Kalėdos Kalėdų saloje
O kaipgi atrodo Kalėdos Kalėdų saloje? Gruodžio pabaigoje saloje karšta, vis dar tęsiasi krabų migracija, o oras svyruoja tarp saulėtų dienų ir smarkaus lietaus.
Visgi Kalėdų dvasią čia sutikti galima. Centrinę žiedinę sankryžą vietiniai papuošia kalėdinėmis lemputėmis ir šiaurės elniais.
Taip pat egzistuoja paprotys persirengus Kalėdų seneliais per Kalėdas dalinti vaikams maišelius su gėrybėmis per salą važiuojant raudonais motociklais, kuriuos čia tradiciškai naudoja paštininkai.
Nemažai vietinių šventėms išvyksta į užsienį praleisti jų su šeima, bet tie, kurie lieka, mėgaujasi ramia gamta. Be to, gruodžio 25 d. vyksta ir bendruomenės pietūs.
Kalėdos yra tik viena religinių švenčių, kurias švenčia visa bendruomenė. Saloje vienos vyraujančios religijos nėra – Kalėdų sala yra budizmo, konfucianizmo, islamo ir krikščionybės katilas.
Saloje švenčiamos tiek krikščionių, tiek budistų, tiek musulmonų šventės, taip pat tokios kinų šventės kaip Mėnulio Naujieji metai. Kalėdų sala yra vienintelė Australijos vieta, kur tai yra laisvadienis.
Salos gyventojų teigimu, būtent salos gyventojų bendrystė ir tarpusavio papročių gerbimas yra vienas difdžiausių salos privalumų.
Skirtingų kultūrų ir religijų atstovai skirtingas kultūrines ir religines šventes švenčia kartu, vestuvės ir gimtadieniai taip pat dažnai švenčiami kartu, o kai kieno nors šeimoje ištinka nelaimė, sala susivienija, kad padėtų.
Todėl Kalėdų saloje ne tik per Kalėdas nestinga Kalėdų dvasios.
Parengta pagal CNN.
Šaltinis: 15min.lt