2024 m. sausio 9 d. buvo minimos 10-osios dviejų pirmųjų lietuviškų palydovų – „Lituanica Sat‑1“ ir „LitSat‑1“ – iškėlimo į kosmosą metinės.
„LitSat‑1“ sukūrė Kauno technologijos universiteto, Kosmoso mokslų ir technologijų instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų grupė (vadovas Vidmantas Tomkus), o „Lituanica Sat‑1“ – Vytenio Buzo ir Lauryno Mačiulio vadovaujama komanda iš Vilniaus universiteto, Klaipėdos valstybinės kolegijos ir 20 Lietuvos įmonių.
2014 m. sausio 9 d. mažiau nei 1,3 kg svėrusius lietuviškus palydovus kartu su kitais 33 nanopalydovais raketa „Antares“ nuskraidino į Tarptautinę kosminę stotį. Į Žemės orbitą palydovai paleisti tų pačių metų vasario 28 d.
Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, „LitSat‑1“ misijos tikslai buvo kosmose išbandyti padėties nustatymo ir duomenų apdorojimo įrangą, atlikti pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, įgyti teorinių žinių ir praktinių nanopalydovų bei jų komponentų projektavimo įgūdžių. Ši misija užsibaigė 2014 m. gegužės 22 d. https://iframely.net/VnFTquz
Nors „Lituanica Sat‑1“ misija taip pat nebuvo įspūdingo ilgio, visgi truko daugiau nei dviem mėnesiais ilgiau (misija baigėsi 2014 m. liepos 28 d.) nei „LitSat‑1“. Jos tikslas buvo išbandyti lietuviškas silicio saulės baterijas, ryšio palydovas–žemė FM retransliatorių, kosminės telemetrijos stebėsenos priemones, padaryti pirmąsias lietuviškas fotonuotraukas iš kosmoso.
Svarbu tai, kad kartu su dviejų pirmųjų palydovų iškėlimu į kosmosą prasidėjo ir Lietuvos kosmoso sektoriaus vystymasis. Šiuo metu šalyje dirba jau virš 30 įmonių, kurios bando išspręsti palydovų susidūrimo kosmose problemą, kuria platformas jų duomenų mainymuisi, dirba su optine komunikacija, testuoja į kosmosą siunčiamų lazerių optiką, vykdo palydovinių duomenų analizę, ir atlieka dar daug kitų mokslinių tyrimų.
Be kita ko, esame ir viena aktyviausiai palydovus kuriančių valstybių.
„Lituanica Sat‑1“ kūrę mokslininkai įsteigė bendrovę „NanoAvionics“ ir iki šiol gamina palydovus bei tiekia juos visam pasauliui.
„Per nepilną dešimtmetį nedidelė universiteto mokslinių tyrimų laboratorijos komanda išaugo į tarptautinę bendrovę „NanoAvionics“, kuri per pastaruosius penkerius metus paleido daugiau nanopalydovų nei bet kuris kitas išorinių palydovų gamintojas Europoje ar Jungtinėse Amerikos Valstijose, gamina du kartus didesnius palydovus nei „LituanicaSAT-1“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašo „NanoAvionics“ atstovai, prisimindami istorinį „LituanicaSAT-1“ paleidimą.
Šaltinis: lrt.lt