Baltijos jūra teršiama dėl net 9 ją supančių valstybių gyventojų verslo ir žemės ūkio veiklos. Dėl to ji dabar laikoma viena iš penkių labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.
Aktyvistai apeis visą Baltijos jūrą
Grupė aktyvistų iš Lietuvos, pasisakančių už Baltijos jūros apsaugą, leidosi į 250 dienų kelionę per aštuonias šalis: Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją, Suomiją, Estiją ir Latviją. Pagrindinis jų tikslas – didinti informuotumą apie dabartinę jūros būklę, kuri susiduria su daugybe sunkiai kontroliuojamų aplinkosaugos iššūkių, įskaitant klimato kaitą, pernelyg didelę žvejybą ir taršą.
Viena didžiausių Baltijos jūros problemų yra eutrofikacija, kurią sukelia per didelis trąšų naudojimas žemės ūkyje, dėl kurio per daug tręšiama ir daugėja dumblių. Dėl to susidaro negyvosios zonos, kuriose jūrų gyvūnijai trūksta deguonies ir kyla grėsmė ekosistemai, rašo portalas „My Impact“.
Pasak organizatorių, ši ekspedicija atlieka unikalią misiją – puoselėja jūrų apsaugos kultūrą, šviečia visuomenę apie žmogaus veiklos poveikį jūrai ir įkvepia žmones priimti aplinkai draugiškesnius įpročius.
„Norime, kad ekspedicija „Išsaugokime Baltiją“ priartintų žmones prie jūros“, – paaiškino ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas. Žygis, kuriame dalyvaus mokslininkai, aktyvistai, valdžios pareigūnai ir savanoriai, prasidės 2024 m. kovo 11 d., o grupė įveiks lygiai 5 469 kilometrus. „Gelbėkime Baltiją“ aktyvistai kviečia visus norinčius prisijungti prie jų visam žygiui, kelioms atkarpoms ar tik vienai dienai.
Ekspedicijos maršrute vyks visuomenei atviri edukaciniai renginiai. Tai bus gyvosios laboratorijos, diskusijos, paskaitos, susitikimai su vietos organizacijomis ir mokslininkais.
Ypač kenčia žuvų išteklių būklė
Pasak pajūrio mokslininkų, Baltijos jūra patenka į užterščiausių pasaulio jūrų penketuką, o to pasekmės gali būti matomos net ir šalies ekonomikoje. Ypač prasta žuvų išteklių būklė.
Klaipėdos Universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkai Nerijus Nika, Tomas Zolubas ir Marijus Špėgys pabrėžia, kad dabartinė vertingų Baltijos jūros žuvų populiacijų būklė suprastėjusi. Žuvų kiekiai gerokai mažesni, nei praėjusį šimtmetį, o pačios žuvys – smulkesnės.
„Iš tiesų, prieš keliasdešimt metų žvejai galėjo pasigirti žymiai didesniais vertingų plėšriųjų žuvų (menkių, lašišų, otų) laimikiais. Svarbiausias šiuos išteklius veikiantis veiksnys yra verslinė žvejyba, tačiau prie to prisideda ir daug kitų dalykų, tokių kaip klimato kaita, vis dar sunkiai suvaldoma jūros tarša ir kiti neigiami veiksniai,“ – pasakojo Tomas Zolubas.
Kaip anksčiau rašė Delfi, žuvų tyrėjus ypač neramina Baltijos jūros menkių būklė.
„Nuo 2020 metų, dėl kritinės būklės teko sustabdyti rytinių menkių išteklių žvejybą, tačiau šiandien, po ketverių metų, ištekliai nerodo atsigavimo ženklų. Tikėtina, kad vienas pagrindinių tą lemiančių veiksnių – deguonies stokojančių negyvųjų zonų plėtimasis. Dėl to mažėja žuvims tinkamų neršto ir maitinimosi vietų. Prastas menkių augimas, tikėtina, susijęs ir su kitais neigiamais veiksniais, tokiais kaip prastėjančios mitybos sąlygos bei plintantys parazitai,“ – aiškina Nerijus Nika.
Negyvosios zonos – eutrofikacijos pasekmė
Pasak ekspertų, deguonies stokojančių negyvųjų zonų Baltijos jūroje susidarymas yra viena iš „vandens žydėjimo“ pasekmių. Taip buitine kalba vadinama eutrofikacija – procesas, kurio metu kyla intensyvus mikroskopinių dumblių ir melsvabakterių augimas. Jį sukelia padidėjęs azoto ir fosforo junginių kiekis vandenyje.
Dėl per didelio dumblių kiekio vandenyje, jiems pradėjus pūti, sunaudojamas deguonis – todėl šio gyvūnų kvėpavimui būtino elemento ima sparčiai mažėti. Dumblių sankaupas, atbaidančias poilsiautojus nemaloniu kvapu, galima pastebėti ir mūsų pakrantėse.
Tiek azoto, tiek fosforo junginiai jūrą pasiekia su upių vandeniu, „praturtintu“ žemės ūkyje naudojamų trąšų pertekliumi ir gamyklų bei namų ūkių nuotekomis. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nors eutrofikacijos daroma žala Baltijos jūrai yra milžiniška, tai nėra vienintelė šios ekosistemos problema.
„Yra tūkstančiai cheminių medžiagų, kurias žmogus pagamino ir išleido į paviršinius vandenis, o paskui jos atsidūrė jūroje. Nuo įvairių jau uždraustų naudoti teršalų, tokių kaip pesticidas DDT, dioksinai ar sunkieji metalai, iki žmonių vartojamų vaistų, kurie taip pat pasiekia vandens telkinius,“ – teigia Jūros tyrimų instituto mokslo darbuotojas Marijus Špėgys.
Anot mokslininko, teršalai gali ne tik tiesiogiai paveikti žuvis, bet per mitybos grandines daryti neigiamą įtaką visai Baltijos jūros ekosistemai, taip pat ir žmonėms.
Šaltinis: delfi.lt