Didžiulė cirkuliuojančio oro srovė, vadinama Arkties poliariniu sūkuriu, visiškai pakeitė savo kryptį ir dabar sukasi „atgal“. Mokslininkai bando numatyti, kokį poveikį tai padarys orų sistemoms artimiausiais mėnesiais.
Arktį supantis poliarinis sūkurys sukasi ne ta kryptimi po to, kai netikėtas Žemės atmosferos atšilimas šio mėnesio pradžioje sukėlė didelį apsisukimą. Tai vienas iš ekstremaliausių atmosferos apsisukimų pastaruoju metu, rašo space.com.
Tačiau prieš pradėdami įsivaizduoti, kaip staigiai sugriūva mūsų planetos orų sistemos, turėkite galvoje, kad tokie krypčių apsisukimai nėra neįprasti. Nors atvirkščiai pradėjusių pūsti vėjų stiprumas traukia mokslininkų dėmesį, tai nėra pirmasis atgalinis vėjas šiais metais.
Vasaros mėnesiais Šiaurės pusrutulyje cirkuliaciniai šio sūkurio vėjai aprimsta ir taip pat pradeda suktis rytų kryptimi (aplink Arktį pagal laikrodžio rodyklę), rašo sciencealert.com.
Tačiau apsisukimai iš vakarų į rytus, vykstantys žiemos mėnesiais, gali turėti reikšmingos įtakos, nors tik nedaugelis jų būna tokie dramatiški, kaip tas, kurį užfiksavome 2024 metų kovą. Pastarasis patenka tarp šešių stipriausių krypčių apsisukimų nuo 1979 metų, portalui spaceweather.com sakė Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) klimatologė Amy Butler.
Pasak NOAA klimatologės Rebeccos Lindsey, šios žiemos reiškiniai stratosferoje nebuvo visiškai tipiški, todėl kelia „daug dramos“, kuri savo ruožtu suteikia darbo mokslininkams, kol oras ateinančiomis savaitėmis sugrįš prie vakarinės krypties.
Poliarinis sūkurys susidaro stratosferoje, kuri prasideda maždaug 6 – 20 km aukštyje nuo planetos paviršiaus ir tęsiasi iki maždaug 50 km aukščio. Nors didžioji dalis mūsų patiriamų orų formuojasi žemiau esančioje troposferoje, ekstremalūs stratosferos vėjai, kurių greitis siekia iki 250 km/h, neša šalto oro kišenę, susidarančią virš Šiaurės ašigalio.
Tačiau kartais atmosferos bangos, vadinamos Rossby bangomis, pastumia ir susilpnina poliarinį sūkurį, todėl dalis šio šalto oro išsiveržia lauk. Tai vadinama Staigaus stratosferos atšilimo reiškiniu, kuris ir įvyko šiuo atveju – ant žemės jis gali sukelti šalčio protrūkius, bet ne visada.
Analizuoti naujausio poliarinio sūkurio apsisukimo pasekmes dar anksti, tačiau mokslininkai virš Arkties jau pastebėjo ozono lygio šuolį. Taip atsitinka todėl, kad nusilpus poliariniam sūkuriui, daugiau ozono patenka į ašigalius ir ten pasilieka. Pastarasis ozono šuolis buvo didžiausias Arktyje, užfiksuotas kovo mėnesį.
Ozono lygis turėtų grįžti prie normalaus, kai poliarinis sūkurys sugrįš prie įprastos sukimosi krypties prieš laikrodžio rodyklę, ir – bent jau iki šiol – tai nebuvo susiję su kokiais nors ryškesniais orų svyravimais. Panašu, kad vienas didžiausių istorijoje poliarinio sūkurio apsisukimų didesnės įtakos orams neturėjo.
Tačiau galima žvelgti ir į ilgesnio laikotarpio perspektyvą: planetai vis labiau šylant, kol kas neaišku, kaip keisis poliarinis sūkurys.
Orams viskas turi įtakos, pradedant „El Nino“ cirkuliacijos modeliais ir baigiant jūros ledo danga, todėl ekspertai ateinančiais metais atidžiai stebės poliarinį sūkurį ir bet kokius didesnius jo krypčių pokyčius.
Šaltinis: delfi.lt