Gegužės 1-ąją sueina lygiai du dešimtmečiai, kai Lietuva yra Europos Sąjungos narė. Skaičiuojama, kad nuo to laiko vidutinė senatvės pensija ir vidutinis atlyginimas mūsų šalyje didėjo penkiskart, o minimalus darbo užmokestis – šešis kartus. Tiesa, nors drauge augo ir kainos, yra kategorijų, kur įkainiai per dvidešimt metų ne padidėjo, o, priešingai, sumažėjo.
FOTO: ELTA
Skirtumai – solidūs
Remiantis valstybės duomenų agentūros duomenimis šalyje per du dešimtmečius įvyko daugybė pokyčių, ypač, susijusių su gyventojų atlyginimais.
Nors minėta institucija tikslių MMA į rankas skaičiavimų pamečiui nuo 2004 m. iki 2024 m. pateikti negalėjo dėl buvusio skirtingo apmokestinimo, buvo paskaičiuotas bendras dviejų dešimtmečių pokytis.
Paaiškėjo, kad, tarkime, 2004 m. kovą, asmuo, auginantis vaikus, kalbant apie MMA, gaunamą į rankas, uždirbo 112,3 Eur.
Naujausiais duomenimis, po dvidešimties metų, 2024 m. kovo mėn. minimalusis neto darbo užmokestis jau siekia 708,4 Eur ir yra didesnis daugiau nei šešiskart.
Algų kilimas fiksuotas ir kalbant apie vidutinį darbo užmokestį (VDU). Jis per dvidešimt metų mūsų šalyje padidėjo penkiskart.
2004-aisiais, kaip skelbė Valstybės duomenų agentūra, VDU siekė 242 Eur į rankas. 2023 m. šis skaičius sudarė 1249,1 Eur į rankas ir toliau auga.
Bėgant metams keitėsi ir vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija. Ji taip pat didėjo penkiskart. 2004-aisiais ji sudarė 107,61 Eur.
Įdomiausia, kad 300 Eur ribą pensija perkopė tik 2018 -aisiais. Tada ji siekė 311,54 Eur. Išankstiniais duomenimis, 2023 m. vidutinė senatvės pensija siekia 539,07 Eur.
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis anksčiau siųstame savo komentare išskyrė, kad bendrai galima sakyti, jog pajamų augimas per šį laikotarpį Lietuvoje buvo vienas didžiausių visoje ES.
„Tai nereiškia, kad atlyginimai ar pensijos yra pakankamai dideli – tam tikra nepasitenkinimas status quo yra ir progreso variklis.
Tačiau svarbu neignoruoti paprasto fakto – tokio pajamų augimo gali pavydėti ne tik rytuose likusios, bet ir visos kitos naujosios ES valstybės“, – sakė jis.
Ekonomistas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad stojant į ES Lietuvos BVP tenkantis vienam gyventojui, atsižvelgus į kainų skirtumus, nesiekė 50 proc. ES vidurkio.
„Šiandien pagal šį rodiklį mes pasiekėme net 90 proc. ES vidurkio ir prie turtingiausių Vakarų valstybių artėjome sparčiau ir arčiau nei bet kuri kita prie ES 2004-aisiais prisijungusi valstybė, kurios tuomet buvo labai panašiose startinėse pozicijose“, – teigė jis ir tikino, kad nors skeptikai galėtų suabejoti, kad prie tokio ekonominio progreso labiausiai prisidėjo būtent Lietuvos narystė ES ir tampresnė integracija su Vakarų valstybėmis, tam yra pagrindimas.
„Šį skepticizmą greitai užgesina žvilgsnis į Lietuvos ekonomikos augimo priežastis bei į kitas iš Sovietų Sąjungos ištrūkusios, bet Vakarų link nepasukusias valstybes.
Pavyzdžiui, Baltarusijos BVP tenkantis vienam gyventojui yra tris kartus mažesnis nei Lietuvos. Pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis buvo eksportas, kuris per šį laikotarpį išaugo keturis kartus, o didžioji dalis lietuviškos kilmės prekių eksporto augimo buvo nukreipta būtent į ES.
Prieš du dešimtmečius visų prekių eksportas sudarė tik apie trečdalį Lietuvos BVP, dabar ši dalis yra beveik dvigubai didesnė“, – sakė jis.
Kainos didėjo daugiau nei dukart
„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikino, kad remiantis „Eurostat“ skaičiavimais galima daryti išvadą, jog per dvidešimt metų kainų lygis bendrai pakilo 2,2 karto.
„Jeigu žiūrėtume, kas labiausiai brango, būtų galima išskirti namų priežiūrą: vanduo, elektra, dujos ir kt. Tai būsto priežiūros paslaugos. Būtina pasakyti, kad labai didelės įtakos tam turėjo pernai ir užpernai fiksuotas energetikos kainų kilimas. Šių paslaugų pokytis kartais sudaro 3,1 kartą“, – Delfi sakė jis.
Tarp labiausiai brangusių dalykų – ir viešbučių bei restoranų paslaugos. Jos didėjo triskart.
„Manau, kad tai susiję su tuo, kad pakilo lietuvių atlyginimai, perkamoji galia ir, iš dalies, mums įstojus į ES, europiečiams atsivėrė Lietuvos turizmo rinka.
Trečias dalykas, kuris labiausiai brango yra alkoholiniai gėrimai ir tabakas. Čia viskas pakilo 2,9 karto. Manau, kad labiausiai įtakos tam turėjo kylantys akcizai, kurie lėmė brangimą“, – vardijo jis.
Kaip skaičiavo Lietuvos valstybės duomenų agentūra, iš viso galima daryti išvadą, kad vartojimo prekių ir paslaugų kainos 2024 m. kovo mėn., palyginti su 2004 balandžio mėn., padidėjo 119,6 proc., iš jų maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos – 172,6 proc.
labiausiai per du dešimtmečius atpigo komunikacijos. Jų kainos nukrito beveik 30 proc. Čia reikėtų galvoti apie atpigusį telefono ryšį
A. Izgorodinas
Šaltinis: delfi.lt