Stipriausia liūtis Lietuvos orų stebėjimo istorijoje per parą išliejo net 138 mm vandens. Stambiausi krušos ledėkai – 120 mm skersmens. Bet kurio iš šių įvykių pasikartojimas lemtų milijonines žalas vien šalies mastu. Dėl klimato kaitos ekstremalūs orų reiškiniai dažnėja, tad tikėtina, kad ateityje su tokiais orų rekordais, susidursime dažniau, rašoma BTA pranešime spaudai.
„Sunku prisiminti metus, kai vėtros Lietuvoje nelaužė medžių. Kasmet matome ir vaizdus, kaip suniokojami po medžiais pastatyti automobiliai, nuplėšiami pastatų stogai arba kruša apgadina stogus, saulės elektrines, šiltnamius, išdaužo pastatų langus. Kaip tik praėjusį savaitgalį buvo pakartotas ir viesulo vėjo greičio rekordas. Dėl šio viesulo penkių kaimų, esančių Šiaulių ir Kelmės rajonuose, gyventojai patyrė milžiniškus nuostolius“, – sako Mindaugas Ratkevičius, BTA Turto ir specialiųjų rizikų žalų reguliavimo skyriaus vadovas.
Nejuokingi krušos rekordai
Didžiausio skersmens – 12 cm – krušos ledėkai Lietuvoje užfiksuoti 1995 m. Kybartuose. Tiesa, jie buvo beveik perpus mažesni už pasaulio rekordininką – 20 cm dydžio ledėką, kuris 2010 m. iš dangaus nukrito JAV, Pietų Dakotos valstijoje.
Istoriniuose šaltiniuose aprašytas ir ne vienas tragiškas atvejis, kuomet žuvo į krušą patekę žmonės. Štai 1360 m. balandžio 13 d., Šimtamečio karo laikais, kruša atviroje vietovėje užklupo anglų kareivius, žygiavusius iš Paryžiaus į Šartrą. Anų laikų metraštininkai mini 1000 žuvusių kareivių ir net 6000 krušos užmuštų arklių. 1888 m. Indijoje, Utar Pradešo provincijoje, iš dangaus kritę apelsino dydžio krušos ledėkai pražudė bent 230 žmonių ir daugiau nei 1600 avių bei ožkų.
Vokietijoje, Miuncheno apylinkėse 1984 m. liepos 12 d. iškritusi kruša atnešė didžiausius nuostolius Vokietijos draudimo verslo istorijoje – anų laikų pinigais žala sudarė net 3 mlrd. Vokietijos markių. Ledėkai apgadino apie 200 000 automobilių. Daugelis jų – nesuremontuoti po krušos – ilgus metus buvo pokštaujant apibūdinami kaip „Miuncheno dizainas“.
Iki lietaus rekordų – toli
Smarkiausia liūtis Lietuvoje per parą išliejo 138 mm vandens. Rekordas užfiksuotas Nemajūnuose, 1958 m. liepos 17 d. Tačiau, nepaisant to, kad Lietuva yra gana drėgnas ir liūtims tikrai nesvetimas kraštas, iki pasaulinių rekordų šioje srityje – labai toli.
Reunjono saloje Indijos vandenyne 1966 m. sausio 7-8 d. per parą iškrito net 1825 mm kritulių – lietuviškas paros kritulių rekordas viršytas net 13 kartų. Net ir metinė mūsų šalies kritulių norma – 695 mm – šioje saloje per parą buvo viršyta daugiau nei 2,5 karto.
Per mėnesį daugiausiai kritulių Lietuvoje iškrito 2017 m. spalį – 213 mm. Per metus – tais pačiais metais, 1322 mm. Palyginimui, jau minėtoje Reunjono saloje metinė vidutinė kritulių norma yra 4800 mm. Lietingiausių metų rekordas užfiksuotas per laikotarpį nuo 1960 rugpjūčio iki 1961 m. liepos Indijoje, Čerapundžio mieste. Čia per metus prilijo net 26 470 mm. Arba vidutiniškai kiek daugiau nei po metinę Lietuvos kritulių normą kas 10 dienų. Ir taip kiaurus metus.
Stipriausios vėtros Lietuvą aplenkia
Stipriausias vėjas – 40 m/s – Lietuvoje fiksuotas kelis kartus. Daugiausia – pajūryje (Klaipėdoje 1967 m. ir 1970 m. spalį, Nidoje 1967 m. spalį ir 1999 m. gruodį) ir kartą Utenoje, 1986 m. birželį.
Iki pasaulinio rekordo ir šį kartą lietuviškam orui toli. Štai 1996 m. Australijoje, Barou saloje užfiksuotas net 113,2 m/s vėjo greitis. Tiesa, šis rezultatas yra ginčytinas – kai kurie ekspertai tvirtina, kad kartis, ant kurio pritaisyta vėjo matavimo stotelė, tokiomis sąlygomis smarkiai linguoja ir rekordinį greitį galėjo „pagauti“ atsitiesdama. Esą, tikrasis vėjo greitis turėjo būti „tik“ 67 m/s.
„Paprasti“ vėjai savo greičiu ir naikinamąja jėga nė iš tolo neprilygsta viesului – vėjo sūkuriui, kuris orą gabena kur kas didesniu greičiu. Tačiau šiuo požiūriu Lietuva yra labai sėkmingoje vietoje – mūsų šalyje viesulai yra santykinai reti ir nestiprūs.
Štai viesulai rekordininkai, pasiekę 60-70 m/s vėjo greitį, Lietuvoje pastebėti triskart – 1981 m. gegužės 29 d. Širvintose, 2011 m. liepos 27 d. Šiauliuose ir visai neseniai – 2024 m. liepos 15 d. Kelmės ir Šiaulių rajonuose. Tokį vėjo greitį pasiekęs viesulas klasifikuojamas kaip 2 kategorijos pagal Fujitos skalę. Jo galia pakankama nuplėšti stogus nuo namų ir nuo žemės atkelti automobilius.
Palyginimui, Šiaurės Amerikoje yra teritorija, vadinama viesulų alėja. Ją bemaž kasmet siaubia viesulai. Kelis pastaruosius metus kasmet bent 3-4 viesulai būna 4 kategorijos. Šios kategorijos viesulai gali visiškai sugriauti karkasinius namus ir pakelti į orą bei milžinišku greičiu nusviesti automobilius.
Už juos didesne jėga pasižymi tik 5 kategorijos viesulai, kurių vėjo greitis viršija 70 m/s. Šie monstrai, šluojantys ir su žeme lyginantys viską, kas pasitaiko jų kelyje, yra ganėtinai reti. JAV teritorijoje jie susidaro maždaug tik kartą ar du per dešimtmetį.
Žalos pridaro ir lietuviški reiškiniai
M.Ratkevičiaus teigimu, net ir santykinai ramūs lietuviški orai turi potencialo pridaryti rimtos žalos.
„Deja, vėtros, liūtys, krušos bus vis dažnesni mūsų gyvenimų palydovai. Jau dabar kelis metus iš eilės stebime draudiminių įvykių ir žalos gyventojų turtui gausėjimą. Galime prognozuoti, kad tokia bendroji tendencija laikysis ateityje.
Pernykštė patirtis rodo, kad vos viena audra gali sugeneruoti net ketvirtį visų per metus registruojamų žalų ir kelis kartus išauginti kiekvienos žalos dydį pinigine išraiška. Išvengti tokių įvykių iš esmės neįmanoma, tad gyventojams teks pratintis prie tokių reiškinių ir jų keliamos grėsmės“, – konstatuoja BTA ekspertas.
Šaltinis: 15min.lt