Naujausi tyrimai rodo, kad dėl požeminių vandens telkinių išeikvojimo Irane vyksta spartus žemės paviršiaus dubimas. Daugiau nei 31 400 kvadratinių kilometrų šalies teritorijos – plotas, maždaug prilygstantis Merilando valstijos dydžiui – šiandien sėda greičiau nei 10 milimetrų per metus. Dar ekstremalesnis pavyzdys – žemės paviršius prie Rafsandžano miesto, centrinėje Irano dalyje, per metus įdumba daugiau nei 34 cm, skelbia „Livs Science“.
Iranas | „Shutterstock“ nuotr.
Ekspertų teigimu, dėl tokio žemės paviršiaus sėdimo maždaug 650 000 žmonių patiria didesnę kitų su žemės paviršiaus pokyčiais susijusių grėsmių, pavyzdžiui, vandens ir maisto trūkumo, riziką.
Įdubimo matavimas
Irane apie 60 proc. vandens išgaunama iš požeminių vandeningųjų sluoksnių. Norėdami ištirti, kaip jo gavyba veikia žemės paviršių, Jungtinės Karalystės Lydso universiteto Žemės ir aplinkos mokyklos doktorantė Jessica Payne ir jos kolegos panaudojo Europos kosmoso agentūros palydovų grupės „Sentinel-1“ radaro duomenis. Mokslininkai sudarė žemėlapį, kuris padėjo išsiaiškinti, kaip per aštuonerius metus nuo 2014 iki 2022 m. pasikeitė žemės paviršius Irane.
Atliekant tyrimą nustatyti 106 žemės paviršiaus dubimo regionai, kurių bendras plotas sudaro 31 391 kvadratinį kilometrą arba apie 2 proc. šalies teritorijos.
„Žemės paviršiaus dubimo tempas Irane yra vienas iš sparčiausių pasaulyje, – leidiniui „Live Science“ sakė J. Payne. – Nustatėme apie 100 vietų Irane, kur žemės paviršiaus sėdimas yra spartesnis nei apie 10 milimetrų per metus. Europoje atvejai, kai nusėdimas viršija 5–8 milimetrus per metus, laikomi ekstremaliais.“
Iranas | „Shutterstock“ nuotr.
Anot jos, žemės paviršius dumba dėl gruntinio vandens išgavimo, o 77 proc. atvejų, kai grimzdimas yra didesnis nei 10 mm per metus, tai susiję su žemės ūkio veikla.
Pavyzdžiui, netoli Rafsandžano miesto klimatas yra labai sausas, todėl ten augančioms pistacijų plantacijoms drėkinti labai intensyviai naudojamas požeminis vanduo. 34 cm per metus gali neatrodyti didelis nusėdimas, tačiau, pasak J. Payne, „per 10 metų žemė nusėda apie 3–4 metrus ir tai tikrai rimta“.
„Negrįžtamas“ procesas
J. Payne teigimu, didžioji dalis iš 106 užfiksuotų žemės paviršiaus nusėdimo vietų paveikta negrįžtamai.
„Įspūdingiausia šio straipsnio išvada yra ta, kad didžioji dalis Irano gruntinio vandens susijusio su žemės paviršiaus nusėdimu išeikvota negrįžtamai, ir tai labai aiškiai parodo situacijos rimtumą“, – teigė tyrime nedalyvavęs geofizikas iš Virdžinijos (JAV) technologijos universiteto Blaksberge Manoochehris Shirzaei.
„Deja, Irane stebimas scenarijus atspindi ir daugelio kitų šalių bei jų didmiesčių padėtį“, – „Live Science“ sakė taip pat prie tyrimo neprisidėjusi Romos Atmosferos mokslų ir klimato instituto tyrėja Francesca Cigna.
Anot jos, didelis žemės paviršiaus įdubimas stebimas ir didžiuosiuose centrinės Meksikos, JAV, Kinijos bei Italijos miestuose. „Irano didžiausi rodikliai prilygsta Meksiko miesto ir Kalifornijos Centrinio slėnio rodikliams, todėl akivaizdu, kad ši šalis yra tarp labiausiai nukentėjusių dėl žemės paviršiaus dubimo“, – pridūrė M. Shirzaei.
Tyrimas čia.
Šaltinis: lrt.lt