Ant seniausios Klaipėdos mokyklos, šiemet švenčiančios 170 metų jubiliejų, pastato nuolat plėvėsuoja žaliai balta vėliava. Norint, kad ji kasmet puoštų mokyklą, pasirodo, reikia nusipelnyti – įveikti 7 žingsnių programą, susijusią su aplinkosauga. Tad žalioji vėliava – ženklas, kad Simono Dacho progimnazija gyvena gamtos saugojimo ritmu, įgyvendina tvarumo idėjas ir Gamtosauginės mokyklos programos nuostatas.
Daug metų šios programos koordinatorė yra geografijos mokytoja ekspertė Vilma Norvaišienė, kuri ir šiemet džiaugiasi, kad Simono Dacho progimnazijai 20-tą kartą įteikta Žalioji vėliava.
Vilmą Norvaišienę kalbino Klaipėdos Simono Dacho direktoriaus pavaduotoja ugdymui Orinta Adomavičiūtė
– Esame vienintelė – tuo, žinoma, ir išskirtinė mokykla Klaipėdoje, kuriai 20-tą kartą įteiktas garbingas Tarptautinio aplinkosauginio švietimo fondo įsteigtas apdovanojimas – Žalioji vėliava ir Aplinkosauginio švietimo fondo sertifikatas. Ką Jums, kaip Gamtosauginės mokyklos programos koordinatorei, ir mums, kaip mokyklos bendruomenei, tai reiškia?
– 20-oji Žalioji vėliava ir tarptautinis apdovanojimas pirmiausia yra šventė visai mokyklai. Kartu – tai ir pripažinimas, ir įsipareigojimas tęsti tai, ką darome geriausiai – ugdyti atsakingą ir aplinką tausojančią ateities dachiečių kartą. Kiekvienais metais su nekantrumu laukiu šio patvirtinimo ir vėliavos įteikimo šventės. Visada galvoju, ar ne per mažai padarėme ir prisidėjome prie 7 žingsnelių įgyvendinimo, kad gautume šį apdovanojimą. Žalioji vėliava – įrodymas, kad nuosekliai dirbame gamtosaugos srityje, ugdome vertybines nuostatas ir atliekame praktines veiklas. Juk mūsų bendruomenės dėka Smiltynėje pasodinta beveik 2 tūkstančiai pušaičių, išgelbėtas šimtametis kaštonas, menantis mokyklos istoriją, vyksta įvairios akcijos, padedančios mažinti elektroninių atliekų kiekį.
– Kaip suprantu, ekologija, gamtos saugojimo temos, tvarumo idėjos Jums yra vieni svarbiausių gyvenimo dalykų. Ar būtų galima teigti, kad tai yra ne tik profesinės veiklos, bet ir asmeninio gyvenimo orientyrai?
– Taip. Juk negalima nuoširdžiai reikalauti vieno dalyko iš mokinių ar bendruomenės, o pačiam gyventi kitaip. Man padeda nuoširdus tikėjimas tuo, ką darau. Ir tai leidžia sėkmingai daug metų koordinuoti Gamtosauginės mokyklos programą, įgyvendinti jos nuostatas praktinėje veikloje.
S.Dacho progimnazija Klaipėdoje / Aurelijos Jašinskienės/15min.lt nuotr.
– Esate geografijos mokytoja, šioje mokykloje dirbate daug metų. Ir turbūt pritarsite minčiai, kad geriausias gyvenimo mokytojas yra pavyzdys. Juk Jūs savo pavyzdžiu rodote, kaip esmingai svarbu saugoti gamtą, riboti besaikį vartojimą, kurti tvarią aplinką – ir namuose, ir mokykloje. Ar Jūs dažnai išgyvenate mokytojo darbo paslapties džiaugsmą: kalbi, mokai, rodai, bet nežinai, kaip, kas ir kur palies mokinius, ką jie išgirs ar pajaus, ką tavo pamoka ar viena frazė sukurs, koks supratimas atsiras. Kaip dažnai patiriate tai, kad mokiniai išgirdo, pajuto, susikūrė su tuo, ko mokėte, santykį?
– Geografijos pamoka nėra tik žemėlapiai, statistika ir apibrėžimai. Tai, pirmiausia, yra mus supančios aplinkos pažinimas, supratimas, kad mes esame tos aplinkos dalis, o ne tik stebėtojai. Gyvendami, augdami mes mokomės pažinti pasaulį, kuriame gyvename, ir atrasti jame savo vietą. Man labai patiktų pamokos tik lauke, gamtoje, nes per patyrimą pažįstant aplinką atsiskleidžia visa ugdymo esmė. Ir jei jie randa save toje aplinkoje, suvokia, kur geriausiai jaučiasi, tai, manau, visa bendruomenė eina gera linkme ugdant mūsų jaunimą. Čia turbūt ir yra didžiausias džiaugsmas.
– Vasarą vyko 11-oji Europos šalių geografijos olimpiada. Joje Lietuvos mokiniai pelnė 4 aukso, 7 sidabro ir 2 bronzos medalius. Tarp šių moksleivių – vienas mūsiškis: buvęs mūsų progimnazijos mokinys, dabar gimnazistas Matas Stankūnas jaunučių grupėje buvo apdovanotas sidabro medaliu. Be šio laimėjimo, buvo daugybė kitų: Jūsų mokiniai – Lietuvos olimpiadų, konkursų nugalėtojai. Kaip Jums, atrodytų iš šalies – lengvai, pavyksta atrasti talentus, įžvelgti mokinio gabumus, patikėti juo. Ar Tai yra sunkaus darbo ar labiau sėkmės rezultatas?
– Kai pirmus darbo metus mano mokinys užėmė 52-ą vietą Česlovo Kudabos geografijos konkurse iš 100 dalyvavusių 8 klasės mokinių, tai tuo labai džiaugiausi. Dar dabar šį jausmą prisimenu. Man ir tada šis laimėjimas atrodė labai didelis pasiekimas. Kasmet vis kilome, augome ir taip – iki prizinių vietų. Aš augu su tais visais vaikais. Geografija yra labai plati, visko neperteiksi, vaikai patys turi daug ruoštis, tik reikia juos tinkamai nukreipti ta linkme.
– Ar sutiktumėte, kad viskas, kas yra aplink mus, yra geografija? Ir ar gali vienas žmogus išgelbėti pasaulį?
– Geografija yra labai įdomus ir gana platus mokslas, yra ir man kur tobulėti, o vienas žmogus, kad ir daug veikdamas ir nuveikdamas, pasaulio turbūt neišgelbės. Šalia jo turi būti stipri bendruomenė, tikinti tavimi, pasiruošusi padėti. Kai tai tampa savastimi, pradedi džiaugtis ir didžiuotis. Svarbiausia – mokėti tuo džiaugtis. Žalioji vėliava yra mūsų visos bendruomenės laimėjimas, prie kurio kiekvienas prisidėjome savaip. Džiaukimės tuo ir didžiuokimės!
Šaltinis: 15min.lt